- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- 1-3607-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52839-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- M. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. 2017 m. spalio 11 d., apie 22.09 val., ties pastatu Nr. 40 Vilniuje, Viršuliškių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,44 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Įtariamasis M. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 11 d. dienos metu vartojo alkoholį pas savo draugą Žvėryno rajone, atvažiavo į svečius su giminaitės automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išgėrė apie 400 g degtinės. Apie 21.00 val. nusprendė grįžti namo, gyvena Taikos gatvėje. Atsisėdo už aukščiau minėto automobilio vairo ir vairavo jį link PC „Mada“. Buvo labai girtas, kažkur Narbuto gatvėje atsitrenkė į stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvažiavęs į PC „Mada“ automobilių stovėjimo aikštelę sustojo ir išlipo iš automobilio. Akimirksniu atvažiavo policininkai ir buvo sulaikytas. Labai gailisi dėl neatsakingo elgesio. Šiuo metu augina 4 vaikus kartu su sugyventine. Yra įsidarbinęs šventiniam laikotarpiui į „M.“ parduotuvę. Taip pat intensyviai ieško darbo per darbo biržą ir gavo jau preliminarų atsakymą iš vienos įmonės, kad gaus pastovų darbą (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytojas M. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 spalio 11 d., apie 22.09 val., gavo pranešimą, jog Vilniuje, Narbuto g., pranešėjas matė, kaip baltos spalvos minivenas, kurio valstybinių numerių raidės yra (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į atitvarus ir pasišalino link Laisvės pr. Viršuliškių pusės, pranešėjas važiuoja iš paskos, įtaria, kad vairuotojas galimai neblaivus, nes blaškosi po visą kelią, vėliau papildyta informacija, kad minėtas automobilis įvažiavo į prekybos centro „Mada“ automobilių aikštelę, esančią Vilniuje, Viršuliškių g. 40. Automobilių stovėjimo aikštelėje pasitiko pranešėjas M. P., kuris paaiškino, kad Vilniuje, Narbuto g., matė, kaip baltos spalvos minivenas „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į atitvarus ir pasišalino, vairuotojas galimai neblaivus bei nurodė minėtą automobilį ir jo vairuotoją. Minėtas automobilis stovėjo stovėjimo aikštelėje su užgesintu varikliu, šalia automobilio buvo, kaip vėliau paaiškėjo, vairuotojas M. B., kuris pats prisipažino (policijos pareigūnai vairavimo fakto nematė), kad vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir tai patvirtino pranešėjas M. P.. Vairuotojui M. B. nustatytas 2,49 promilių girtumo laipsnis (b. l. 9).
Liudytojas M. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio 11 d., apie 22.00 val., važiavo iš treniruotės ir vairavo „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) link Fabijoniškių gatvės. Narbuto g. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Renault“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris staigiai keitė važiavimo kryptį. Nusprendė automobilį sekti iš paskos. Dar spėjo paskambinti į 112. Vėliau „Renault“ automobilis sustojo prie PC „Mada“ ir iš vairuotojo pusės išlipo neaukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo vyras, apie 30 metų. Jis buvo akivaizdžiai girtas, nestabiliai laikėsi ant kojų ir akys buvo raudonos. Greitai privažiavo policininkas ir jį sulaikė, nebuvo išlipęs iš automobilio (b. l. 15).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 11 d. 22.09 val. užregistruotas įvykis, jog pranešėjas matė, kaip baltos spalvos minivenas prieš kelias minutes atsitrenkė į atitvarus ir pasišalino link Laisvės pr. į Viršuliškių pusę. Pranešėjas įtaria, kad vairuotojas neblaivus, nes manevruodamas blaškėsi kelyje (b. l. 4).
Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio „Renault Espace“ kaina su PVM yra 990 Eur (b. l. 16).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. D. (b. l. 17).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 10585//2017(01) matyti, kad M. B. kraujyje, paimtame 2017 m. spalio 11 d. 22.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,44 promilės etilo alkoholio (b. l. 20).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1781 matyti, kad M. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija yra 2,44 promilės etilo alkoholio (b. l. 21).
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. B. sutiko su bylos užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei jam siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 48–49).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – laikinai dirba (b. l. 43), neteistas (b. l. 30), baustas administracine tvarka (b. l. 32–39). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BPK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 75 MGL dydžio (2 824,50 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. M. B. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant įstatyme numatyto šios priemonės taikymo termino vidurkį, nes asmuo neteistas ir nebaustas administracine tvarka už analogiškas veikas.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam M. B., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso V. D.. Tai patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 17). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – V. D., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo M. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra jauno amžiaus, dirbantis.
Byloje nustatyta, kad M. B. vairuojamos transporto priemonės vidutinė kaina yra 990 Eur (b. l. 16), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, sukėlė eismo įvykį.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2017 m. spalio mėnesiui nustatyta 990 Eur (b. l. 16), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Ikiteisminio tyrimo metu M. B. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 29) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio baudą, t. y. 2 824,50 Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti galutinę bausmę – 50 MGL dydžio, t. y. 1 883 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų) Eur, baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams;
– automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 990 (devynių šimtų devyniasdešimties) Eur konfiskavimą.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00884996) paėmimą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – M. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.