- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- e1-759-1008/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46178-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Kaltinamasis
- N. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas: 2019 m. rugsėjo 24 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. S. 2020 m. lapkričio 21 d. apie 18 val., kambaryje, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine K. S., tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai K. S. į kairę galvos pusę ir taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis N. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis su sugyventine K. S. veda bendrą ūkį, kartu gyvena apie 3 metus, jos mamai priklausančiame bute. Sutaria gerai, anksčiau yra smurtavęs prieš ją, byla nutraukta susitaikius. Jos mama yra neįgali, nei girdi, nei mato, nesupranta kas vyksta, guli lovoje, abu su K. S. ją prižiūri. 2020 m. lapkričio 21 d. vakare jis su K. S. gėrė kambaryje (duomenys neskelbtini), alų ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Rimtos priežasties dėl ko susipykti nebuvo, mano buvo per daug alkoholio abiem. Dešinės rankos kumščiu K. S. sudavė kumščiu į galvos sritį, pradėjo bėgti kraujas. Kai ji pasakė, kad iškvies policiją, jis iš buto išėjo ir naktį negrįžo. Kitą dieną grįžo į namus, jos atsiprašė, jam atleido, su ja susitaikė ir toliau kartu gyvena, nes jis neturi kur gyventi. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė, pažada daugiau taip nebesielgti (b. l. 76-77).
Kaltinamojo kaltė be jo pačio asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Nukentėjusiosios K. S. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), mamai Z. S. priklausančiame vieno kambario bute. Su ja gyvena mama bei jos sugyventinis N. S., su kuriuo kartu gyvena 3 metus, veda bendrą ūkį, sutaria gerai, tačiau prieš ją yra anksčiau smurtavęs, tačiau 2019 rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepamena susitaikė ir toliau kartu gyveno, byla buvo nutraukta jai susitaikius su N. S.. Mama Z. S. pati nevaikšto, ji ją prižiūri, mama prastai girdi, nesupranta ką sako, mama įvykio nematė, tuo metu miegojo. 2020 m. lapkričio 21 d., dienos metu ji su sugyventiniu buvo svečiuose, gėrė alkoholį, grįžo apie 18 val. ir žodžiu sukonfliktavo. Sugyventinis dar norėjo išgerti, prašė jos pinigų, pasakė, kad neduos. Jie sėdėjo kambaryje ant sofos lovos ir sugyventinis supykęs jai kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos kairę pusę, pradėjo bėgti kraujas, ji pasiėmė telefoną ir išbėgo į laiptinę, pasakė, kad iškvies policiją. Tada N. S. išbėgo iš buto, o ji laukė pareigūnų laiptinėje prie jos buto durų. Atvykus pareigūnams, užfiksavo įvykį, jai nustatė girtumą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes kraujavo iš galvos. Atvykę medikai jai tik pamatavo spaudimą, ji atsisakė vykti į ligoninę ir jie išvažiavo, nieko jai nesiuvo. Rimtesnių sužalojimų nebuvo. Kai jai sudavė smūgį kumščiu į galvą, juto fizinį skausmą, 10 balų skalėje, ji juto 10 balų, skauda ir dabar. Į medikus daugiau nesikreipė ir nesikreips. N. S. neatsiprašė, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš, nenori, kad būtų paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium, nes kai yra blaivus, tai geras žmogus, kitur neturi kur gyventi (b. l. 37-38).
Informaciniu pranešimu ROIK 0120000649919, iš kurio matyti, jog 2020 m. lapkričio 21 d., 18.17 val. buvo gautas pranešimas, kad prieš 15 min. namuose kumščiu sumušė pranešėją, vaikų nėra, sumušta galva, kraujuoja nestipriai (b. l. 13-20).
2020 m. lapkričio 21 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti smurtą patyrusio asmens K. S. sužalojimai (kraujuojanti žaizda, įdrėskimas, nubrozdinimas), jos būsena (šoko būsena, didelis susijaudinimas), užfiksuoti įvykio vietoje gauti paaiškinimai apie tai, kad smurtą prieš nukentėjusiąją panaudojo sugyventinis N. S. (b. l. 21-24).
Asmens blaivumo testu Nr. 8501, kuriuo K. S. 2020 m. lapkričio 21 d. užfiksuotas 1,78 promilių neblaivumas (b. l. 25).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kartu su foto lentele, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie įvykio vietos apžiūrėta nukentėjusioji K. S., kuriai ant veido priekinės dalies matomas per visą veido sritį vertikalia kryptimi nubėgęs raudonos spalvos skystis panašus į kraują. Kairėje galvos viršutinėje dalyje matoma kirstinė žaizda, daugiau sužalojimų nematyti (b. l. 26-34).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam N. S. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo savo sugyventinės, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis 2020 m. lapkričio 21 d. apie 18 val., kambaryje kilus žodiniam konfliktui su sugyventine K. S., tyčia, dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai K. S. į kairę galvos pusę, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios duotais parodymais, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – nedirbantis, 2019 m. rugsėjo 24 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstama veika padaryta apsvaigusio nuo alkoholio asmens ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – viešieji darbai 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. S. paskirti galutinę sumažintą bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu N. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti N. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamąjį įsakymą N. S. įteikti pasirašytinai.
N. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.