Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

Z. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas 1 kartą – 1999-02-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 112 straipsnio 1 dalį, 116 straipsnio 3 dalį – 2 metų laisvės atėmimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. Z. 2012-10-20 apie 13.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kelmijos sodų 9-oji g. 45, Vilniuje, savo sugyventinę N. L. išvadino necenzūriniais žodžiais bei grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Z. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Kaltinamojo Z. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę padaręs BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis apie 9 metus gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su N. L.. Jis oficialiai niekur nedirba, kadangi yra II grupės invalidas ir gauna pašalpą. 2012-10-20 iš ryto sutiko savo pažįstamus kaimynus ir su jais išgėrė degtinės. Apie 13 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini), ir tuo metu ten buvo N. L.. Pastaroji pradėjo jam priekaištauti, kad jis dažnai išgeria. Tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Tada jis labai supyko ir paėmęs metalinį strypą išdaužė vieną nedidelį lango stiklą. Žodinio konflikto metu jis galėjo pasakyti, kad gali nužudyti savo sugyventinę, tačiau realiai to daryti tikrai nenorėjo. Po minėto konflikto jis išėjo iš namų į lauką. Jam būnant lauke privažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Pareigūnai jį pristatė į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Dėl minėto įvykio jis nuoširdžiai gailisi ir savo sugyventinės atsiprašys ir prižada, kad daugiau taip nepasikartos (b. l. 17-19).

Nukentėjusiosios N. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena apie 8 metus adresu (duomenys neskelbtini), kartu sūnumi R. ir sugyventiniu Z. Z.. Z. Z. paskutiniu metu niekur nedirba, kadangi turi II grupės invalidumą ir gauną pašalpą. Z. Z. yra labai mėgėjas išgerti ir geria keletą dienų be sustojimo. 2012-10-20 Z. Z. iš ryto išėjo iš namų (duomenys neskelbtini). Z. Z. apie 13 val. grįžo į namus ir buvo labai girtas. Z. Z. pradėjo jai priekaištauti, necenzūriniais žodžiais visaip negražiai apvadino. Tada ji Z. Z. neleido į namus ir jis paėmė metalinį strypą ir su juo išdaužė vieno lango du stiklus. Tada ji paėmusi telefoną pradėjo juo skambinti į policiją ir Z. Z. pasakė, kad ją nužudys. Jai Z. Z. pasakyti žodžiai, kad gali nužudyti pasirodė realūs, ji labai išsigando. Z. Z. neaiškino kaip ją nužudys. Tuo metu namuose buvo anūkė, bet ji buvo kambaryje ir girdėjo tik triukšmą. Ji žino, kad Z. Z. yra sėdėjęs kalėjime, kad buvo sumušęs moterį. Paskui Z. Z. išėjo iš namų į gatvę. Tada atvyko policijos pareigūnai ir ji parašė pareiškimą, Z. Z. sulaikė. Pareigūnai Z. Z. išvežė į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą aiškinimuisi. Minėto įvykio metu niekas nenukentėjo ir ji neturi jokių pretenzijų Z. Z., bet su juo taikytis nesutinka, nori, kad jis būtų nubaustas laisvės apribojimu (b. l. 9).

Blaivumo patikrinimo kvite užfiksuota, jog Z. Z. 2012-10-20 14.19 val. buvo neblaivus, nustatytas 2,023 promilės neblaivumas (b. l. 11).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Z. Z., būdamas girtas, grasino nužudyti N. L. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo Z. Z. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Z. Z. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka (b. l. 38).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo Z. Z. asmenybę (ankščiau teistas, teistumas išnykęs), nustatytą jo atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas vienerių metų bausmės laikotarpis šiuo konkrečiu atveju yra optimalus, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Prokuroro siūlomi įpareigojimai per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per 6 pirmus laisvės apribojimo bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti ir neskiriant įpareigojimo laisvės apribojimo bausmės metu nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, todėl jis laikytinas pertekliniu ir neskirtinas.

Atsižvelgiant į tai, kad Z. Z. po nusikalstamos veikos buvo sulaikytas (b. l. 33), sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 20, 21) – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Z. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per pirmus 6 (šešis) laisvės apribojimo bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. spalio 20 d. iki 2012 m. spalio 21 d. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Z. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.