- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- TS-80-891/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- B. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 59-230 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. A. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam B. A. nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas prieš bejėgiškos būklės asmenį. B. A. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartimi nuteistojo B. A. kasacinis skundas atmestas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartimi B. A. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 10 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant registruotis pataisos inspekcijoje 2 kartus per mėnesį. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nutartimi B. A. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti 3 metų 10 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartimi nuteistojo B. A. skundas atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis. Bausmės vykdymo pradžia – 2013-02-12, bausmės vykdymo pabaiga – 2016-12-31. 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalį po grąžinimo į laisvės atėmimo vietą atliko 2014-04-29, neatliktos bausmės dalis 2016-09-22 buvo 3 mėnesiai 9 dienos.
Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2016-09-22 Vilniaus pataisos namuose, 2016-09-22 protokolu Nr. 58-41 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 59-230 nutarė netaikyti nuteistajam B. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 7 dalies 1 punktą. Komisija Nutarime nurodė, kad atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 46 balus, į tai, jog asmuo buvo paleistas lygtinai, tačiau dėl padarytų pažeidimų buvo grąžintas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę, mąstymą ir elgesį, gyvenamosios vietos neturėjimą ir konkrečių tikslų stoką bei į aukščiau Nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis B. A. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis B. A. pateikė teismui skundą dėl minėto Komisijos Nutarimo, kuriuo prašo Komisijos Nutarimą pripažinti negaliojančiu ir vadovaujantis BVK 157 straipsnio 7 dalies 1 punktu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų, kadangi Komisijos Nutarimas yra visiškai subjektyvus, diskriminuojantis, neturintis teisinės galios, o OAsis metodika panaudota nekvalifikuotai, tai paprastas susidorojimas už pataisos namų administracijos kritiką. Skunde nurodo, kad mano, jog administracija padarė viską, kad jis anksčiau laiko neišeitų iš pataisos įstaigos. Tam, kad užsitikrinti darbo ir gyvenamąją vietą, jis prašė tik 12 val. atostogų, bet atostogos jam suteiktos nebuvo, nors jis aiškiai išdėstė atostogų tikslą: apsilankyti pas įmonės savininką, kurio įmonėje jis dirbo lygtinio paleidimo metu. Į tai buvo atsižvelgta jo lygtinumo panaikinimu teismo nuosprendyje. Neabejoja, kad ir darbo bei gyvenamoji vieta būtų jam užgarantuota. Kad užtikrintų jo nepaleidimą, būrio vadas M. B. net nepaminėjo, kad nuo 2014-10-01 jam suteikta teisė be sargybos ir palydos atlikti darbus už pataisos namų teritorijos ribų ir jis nei karto nepažeidė taisyklių. Nepaminėjo fakto, kad jis dirbo ūkio skyriaus brigadoje nuo pat pirmųjų dienų po atvykimo į pataisos namus. Būrio vadas M. B. ir toliau atvirai meluoja rašant, kad apie ateities tikslus jis kalba labai nekonkrečiai, nes jis labai tiksliai nurodė, kad dirbs ten, kur dirbo lygtinio paleidimo metu, gyvenamąjį plotą jam suteiks darbdavys arba jis laikinai gali gyventi socialiniame bendrabutyje Vilkpėdės g. 12, todėl, kad jo socialinis būstas buvo atiduotas savivaldybei. Taip pat būrio vadas M. B. meluoja, kad jis yra agresyvus, nes jis jau beveik 8 metai kaip neturėjo nė vieno konflikto su jokiu nuteistuoju. Taip pat meluoja, kad jis linkęs pateisinti savo nusikaltimą, kad nesupranta poreikio kontroliuoti alkoholio vartojimo. Be to, jis be sargybos ir palydos nuo 2014 metų vykdant programą kiekvieną darbo dieną buvo Kalinių globos draugijoje, po to dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu daro tvarką aplink įstaigos teritoriją, kiekvieną dieną po 4-5 kartus turėjo pasiūlymų išgerti alkoholio, bet tais pasiūlymais nei karto nepasinaudojo, nes sugebėjo suprasti alkoholio žalą. Jo kategoriškumas plečiasi tik į kriminalinį pasaulį, todėl jis ir dirbo policijoje bei studijavo VU teisę (nebaigė dėl šeimyninių problemų). Komisija nori atimti jo teisę į lygtinį paleidimą, įtvirtintą BVK 157 straipsnio 7 dalyje, bet tam nėra jokių objektyvių prielaidų, bet kokių teisių atėmimas arba apribojimas be pakankamai objektyvių priežasčių yra diskriminacija, jo atveju diskriminacija vykdoma už pataisos namų administracijos kritiką. Taip pat savo skunde nurodo, kad Komisija neatitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo reikalavimo, išdėstyto 6, 8 bei 44 punktuose, tai yra Komisijos narių buvo 6, o ne 7, penki iš jų yra pataisos namų pareigūnai, garso įrašas daromas nebuvo. Tokiu būdu Komisijos priimtas Nutarimas negali turėti teisinės galios. Be to, skunde nurodo, kad OAsis metodika buvo naudojama nekvalifikuotai.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo B. A. skundą nepateikė.
Nuteistojo B. A. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 59-230 atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, ir kurie buvo nukreipti atlikti likusią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali praėjus vieneriems metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios, kai jie yra faktiškai atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad B. A. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 7 dalies 1 punkte: jau yra praėję daugiau kaip vieneri metai nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios, yra atlikęs daugiau nei 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Iš teismui pateiktos 2016-08-12 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-172 matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 46 balai, iš jų 10 balų statinių – nekintamų veiksnių ir 36 balai dinaminių – kintamų veiksnių. Kaip jau minėta aukščiau, tokiu atveju, kuomet nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra didesnė nei žema, tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo B. A. asmens byla, nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad Komisijai nuteistasis buvo pristatomas pirmą kartą (po grąžinimo į laisvės atėmimo vietą). B. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo keturis kartus skatintas, 2016-07-08 perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę ir šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. B. A. dalyvavo: Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, Pozityvaus užimtumo ir asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietos teisinio ir socialinio švietimo programoje. 2013-2014 įgijo siuvinių gamintojo specialybę. 2014-2015 mokslo metais įgijo staliau specialybę. Nuo 2014-10-01 iki 2014-11-28 mokėsi užimtumo centro gamybinėse dirbtuvėse ir įgijo staliaus padėjėjo kvalifikaciją. B. A. yra vidurinio išsilavinimo, turi suvirintojo specialybę, motyvuotas dirbti, pataisos įstaigoje dirba, gauna darbo užmokestį, jam yra suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, dirba ūkio aptarnavime – tvarko teritoriją aplink pataisos namus. B. A. teigimu, su kriminalinę praeitį turinčiais asmenimis nebendravo, kriminalinės subkultūros nuostatoms nepritaria, teigia niekada nevartojęs narkotinių medžiagų, diskriminacinių nuostatų neišreiškia, pataisos namų priežiūrą vertina gana palankiai ir stengiasi laikytis taisyklių (nuobaudų neturi), negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu neišreiškia. Socialinius ryšius palaiko su draugais. Turtinius įsipareigojimus dengia pagal savo išgales. Nurodytas aplinkybes teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, kad B. A. pataisos įstaigoje elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Iš Socialinio tyrimo išvados bei nuteistojo asmens bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad B. A. anksčiau neteistas, amžius pirmojo teistumo metu 41 metai, kad pirmą kartą jis nusikalto padarydamas labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurio pasekmės yra neatstatomos. Pažymėtina ir tai, kad nors Nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad B. A. savo kaltę pripažįsta, suvokia aukai kilusias pasekmes, aiškiai pasakoja apie padaryto nusikaltimo detales, nusikaltimui nebūdingas nusikaltimo modelis, tačiau pažymėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu B. A. savo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažino. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje, ir Nutarime pažymima, kad B. A. turi tam tikrų tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų: yra gana kategoriškas, sunkiai išlaiko pokalbio temą, kai kada yra linkęs pasielgti impulsyviai, agresyviai, sunkiai įvardija tas sritis, kurios yra probleminės ir kurios turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, stokoja efektyvių problemų sprendimo įgūdžių, pasižymi gana nelanksčiu mąstymu, linkęs pateisinti savo nusikaltimą. O netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, mąstymas ir elgesys bei emocinė gerovė Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kaip vieni iš nuteistajam B. A. būdingų kriminogeninių veiksnių. Šios aplinkybės atspindi nuteistojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, nerodo jo sąmoningumo ir noro prisiimti visišką atsakomybę už savo veiksmus. Akcentuotina ir tai, kad B. A. jau vieną kartą buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 10 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, dėl ko jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti neatliktos 3 metų 10 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmės. Šios ir aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad B. A. nedaro teisingų išvadų, negerbia galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, kas kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad B. A. bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 2 kartus. Nors baustas nebuvo, buvo pasiribota tik profilaktiniais-prevenciniais pokalbiais, tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip matyti tiek iš Nutarimo, tiek iš Socialinio tyrimo išvados, B. A. alkoholio vartojimo problemas neigia, savo alkoholio vartojimo įpročius yra linkęs neutralizuoti, teigia, kad iki laisvės atėmimo alkoholį vartojo „kaip ir visi žmonės“ – laisvadieniais, be to, neneigia, kad ankstesnio lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimai yra susiję su alkoholio vartojimu, tačiau jis stokoja įžvalgos apie žalą, kurią gali daryti alkoholis, nesupranta poreikio kontroliuoti alkoholio vartojimą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje bei Nutarime nurodyta, kad nuteistasis B. A. pataisos namuose įgijo siuvinių gamintojo, staliaus specialybę, staliaus padėjėjo kvalifikaciją, yra motyvuotas dirbti, pataisos namuose dirba, gauna darbo užmokestį, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau kartu nurodoma, kad iki bausmės atlikimo B. A. nedirbo, turi turtinių įsipareigojimų, kuriuos pagal išgales dengia, lygtinio paleidimo atveju duomenų apie galimybę įsidarbinti B. A. pateikti negali, apie ateities tikslus kalba labai nekonkrečiai. Be to, B. A. neturi pastovios gyvenamosios vietos, galimybės gyventi ankstesniame būste šiuo metu neturi, iš pasirinktos gyvenamosios vietos gautas atsakymas, kad būsto savininkas nesutinka, kad B. A. pasigyventų jo bute, kitų galimų gyvenamųjų vietų B. A. nenurodo, socialiniai ryšiai palaikomi tik su draugais, nuo 2014-02-13 pataisos namuose nelankomas, B. A. žodžiais, jo tėvai mirę, o artimųjų giminaičių Lietuvoje neturi. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam adaptuotis visuomenėje bus gana sudėtinga, taip pat suteikia pagrindo teismui abejoti, ar nuteistasis iš tiesų yra pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, todėl išlieka pakankamai didelė rizika, kad jis gali rinktis neteisėtus būdus, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ir skolų padengimui. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vidutinė – 46 balai pagal OASys metodiką. Kaip nurodyta, nekintanti rizika yra tik 10 balų, o kintanti rizika vis tik dar yra pakankamai didelė - net 36 balai, todėl teismas vertina, kad pakankamai aukšti pakartotinio nusikalstamumo balai rodo, kad nuteistasis nėra pilnai linkęs keisti savo elgesį ir ruoštis integracijai į visuomenę. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad esant 46 balų (vidutinei) pakartotinio nusikalstamumo rizikai (B. A. pataisos namuose yra motyvuotas dirbti, pagal galimybes dalyvauja siūlomose pataisos programose, tačiau nėra duomenų apie aiškiai apibrėžtą gyvenamąją ir darbo vietas lygtinio paleidimo metu bei esant silpnam socialiniam ratui) darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatų. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Teismo vertinimu, Komisijos priimtas Nutarimas netaikyti nuteistajam B. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį B. A. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. B. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo B. A. skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo B. A. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo Nr. 59-230, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.