Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. balandžio 12 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. B. nuteistas už tai, kad 2022 m. balandžio 11 d. apie 00.40 val., būnant namuose (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu sugyventinei R. B. rankomis spaudė kaklą, rankomis sudavė ne mažiau vieną kartą R. B. į galvą, tuo padarydamas galvos sričių paviršinį sužalojimą, sumušimą, taip pat kraujosruvą veido srityje, tuo nukentėjusiajai R. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Marijampolės apylinkės teismas konstatavo, kad byloje yra neabejotinai įrodyta, jog E. B., tyčia smurtaudamas prieš asmenį, su kuriuo gyvena nesusituokęs, t. y. prieš šeimos narį, nežymiai jam sutrikdė sveikatą, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. E. B. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiosios parodymais, kitais bylos duomenimis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tyčinį nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, E. B. charakterizuojančius duomenis, įvertino nukentėjusiosios poziciją – nukentėjusioji atleido, ir paskyrė nuteistajam didesnę už vidurkį arešto bausmę.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo peržiūrėti bylą, perteisti iš naujo ir sumažinti bausmę, kadangi teismas neatsižvelgė į tai, kad jis ir toliau gyvena kartu su nukentėjusiąja, ji jam atleido. Taip pat prašo į teismo posėdį kviesti nukentėjusiąją bei nurodo, kad jo dalyvavimas nagrinėjant bylą yra būtinas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštą prašymą ir nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti ir sutrumpinti arešto bausmės laiką. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apygardos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis E. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikavimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją sumažinti. Atsižvelgdama į apeliaciniame skunde reiškiamą prašymą, skundo argumentus, teisėjų kolegija bylą patikrina bausmių skyrimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta, kad šią nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas E. B. paskyrė arešto bausmę, šios bausmės dydį nustatė didesnį už vidurkį – paskyrė 70 parų areštą. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo šią bausmę sumažinti, tačiau kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, padarė kitus bausmių skyrimą reglamentuojančių normų pažeidimus ir tai lėmė akivaizdžiai per griežtos, ir neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą. Tokios aplinkybės šiuo atveju nėra nustatytos.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. B. arešto bausmę skyrė įvertinęs tiek su jo padarytu nusikaltimu, tiek su asmenybe susijusių duomenų visumą, atsižvelgė į BK 54, 62 straipsniuose nurodytas aplinkybes, bausmės rūšies parinkimą ir jos dydžio (trukmės) nustatymą pagrindė byloje esančiais duomenimis, kuriuos tinkamai įvertino. Nuteistojo E. B. padarytas nusikaltimas nors ir yra nesunkus, tačiau yra tyčinis, nuteistojo neteisėta veika buvo padaryta žala vienai svarbiausių vertybių – žmogaus sveikatai (nukentėjusiajai dėl galvos sričių paviršinių sužalojimų, sumušimų, kraujosruvos veido srityje buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas). Nusikalstama veika buvo padaryta nuteistajam artimam asmeniui – sugyventinei, būnant namuose, kuriuose nuteistasis ir nukentėjusioji kartu gyvena. Bylos duomenimis, praeityje nuteistasis jau ne kartą teistas: iki šioje byloje vertinamo nusikaltimo padarymo buvo teistas 20 kartų, dar du apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2022 m. balandžio 11 d. ir 2022 m. balandžio 20 d. (1 t., b. l. 100–124). Ankstesniais nuosprendžiais nuteistasis E. B. teistas už skirtingų rūšių nusikaltimus (vagystes, plėšimą, viešosios tvarkos pažeidimą, sukčiavimą, žmogaus terorizavimą, neteisėtas veikas su elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, jų duomenimis), tarp kurių ir už nusikaltimus asmens sveikatai – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui). Nusikaltimą E. B. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas recidyvistas. Nuteistajam ne kartą buvo paskirtos ne tik baudos, arešto bausmės, bet ir griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau tai jo nusikalstamiems polinkiams reikšmingos įtakos neturėjo, nuo 2001 metų nuteistasis nusikaltimus daro sistemingai, ne kartą yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 1–28), nedirba, įsidarbinti nesiekia (2 t., b. l. 30, 32).

10. Pirmiau aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad nuteistasis išvadų nedaro, todėl švelnesne, nei arešto, bausme BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. Nors teismas nuteistajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą skyrė už vidurkį didesnę arešto bausmę, esant pirmiau nurodytų, išimtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumai, konstatuoti, kad nuteistasis E. B. buvo nubaustas aiškiai per griežtai ir švelninti jam skirtą bausmę (trumpinant arešto bausmės terminą ar paskiriant kitos rūšies bausmę), nėra pagrindo. Tokiu pagrindu nelaikytinos ir nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis ir toliau gyvena kartu su nukentėjusiąja, ji jam atleido. Šios aplinkybės, kaip ir tai, kad savo kaltę nuteistasis pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, buvo įvertintos ir į jas, kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų, buvo atsižvelgta. Nuteistajam paskirta 70 parų arešto bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ar neadekvati padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus bei paskirtį ir yra individualizuota tinkamai. Konstatavus šią išvadą, tenkinti nuteistojo skundą ir jam paskirtą bausmę švelninti pagrindo nėra.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis, nurodydamas, kad jo dalyvavimas posėdyje būtinas, taip pat prašė į teismo posėdį kviesti ir nukentėjusiąją R. B.. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji apie apeliacinio skundo nagrinėjimą 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdyje buvo informuoti jiems išsiunčiant pranešimus (3 t., b. l. 193). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinusi, kad prašymas kviesti nukentėjusiąją iš esmės yra grindžiamas aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertinimu (dėl nukentėjusiosios atleidimo, susitaikymo su nuteistuoju) nenurodant, kokias naujas šiai bylai esmines aplinkybes nukentėjusioji galėtų patvirtinti ar paneigti, nutarė įrodymų tyrimo byloje neatlikti, ir nuteistojo bei nukentėjusiosios į teismo posėdį nekviesti.

12. Papildomai pažymėtina, kad nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti bylą, iš skundo turinio, reiškiamo prašymo akivaizdu, kad nuosprendis įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo kaltės aspektais nėra skundžiamas, nesutinkama tik su paskirta bausme. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės pirmiau šioje nutartyje jau pasisakyta, o dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo atitikimo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams teisėjų kolegijai abejonių taip pat nekyla. Teismas išvadas dėl E. B. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą grindė ne tik paties nuteistojo prisipažinimu, bet ir kitais, vienas kitam neprieštaraujančiais, vienas kitą papildančiais bylos duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus: nukentėjusiosios parodymais, kad nuteistasis ją smaugė, trenkė, buvo nukreipęs į ją peilį (1 t., b. l. 25, 28; 3 t., b. l. 183); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas ant lovos surastas peilis medine rankena (1 t., b. l. 13–23); kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro operatorės ir gydytojos bei nukentėjusiosios pokalbis apie tai, kad nukentėjusioji buvo sumušta, smaugta (1 t., b. l. 67, 68); tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad R. B. paaiškino, jog sugyventinis jai trenkė, smaugė (1 t., b. l. 57, 58); specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 88). Sujungęs šiuos duomenis į visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančią išvadą, kad nuteistasis E. B., kaltinime nuodytu laiku ir aplinkybėmis, sugyventinei R. B. rankomis spaudė kaklą, sudavė ne mažiau vieną kartą į galvą, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltės įrodytumo ir bylos duomenis vertinti kitaip, nei juos vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija, nenustačiusi įrodymų vertinimo klaidų ar kitų procesinių pažeidimų, neturi pagrindo.

13. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų nepažeidė, baudžiamąjį įstatymą nuteistajam E. B. taikė teisingai. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, įvertino ir nukentėjusiosios poziciją – nukentėjusioji nuteistajam atleido, ir paskyrė padaryto nusikaltimo pavojingumui adekvačią bausmę. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti nėra pagrindo.

14. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam E. B. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kurias sudaro 56, 67 Eur (3 t., b. l. 206–209). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

15. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis E. B. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (3 t., b. l. 201, 202). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam E. B. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į tai, kad nuteistasis nedirba, duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas byloje nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo E. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 56,67 Eur, neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.