- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-363-508-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 25-1-1194-09-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nukentėjusysis
- K. V., J. K., E. M., A. M.
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-363-508/2011
2011 m. birželio 09 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiajam K. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-07 nuosprendžio, kuriuo R. A. nuteistas pagal: LR BK 178 str. 2 d. (2009-09-24) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; LR BK 187 str. 1 d. (2009-09-24) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; LR BK 302 str. 1 d. (2009-09-24) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą, subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Pagal LR BK 178 str. 2 d. (2009-11-06) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams; LR BK 187 str. 1 d. (2009-11-06) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams. Pagal LR BK 259 str. 2 d. – 60 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 65 str. 1 d. 1 a) p., paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-14 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką R. A. įskaityti laikotarpiai, išbūti laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009-12-16 iki 2011-03-07 ir nuo 2011-03-07 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš R. A. ir V. S., M. K., E. P. bei M. K. solidariai priteista nukentėjusiajai J. K. – 6450 Lt, nukentėjusiajam E. M. – 200 Lt. Nukentėjusiajam A. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti taip pat V. S., M. K., E. P., M. K., G. R., T. K. bei L. K., kurių atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-09-24, laikotarpiu nuo 10.15 val. iki 14 val., veikdamas su bendravykdytojais M. K., E. P., V. S., padedant M. K., kuris būdamas V. gatvėje stebėjo aplinką, turėdamas tikslą perspėti bendrininkus, įsibrovė į J. K. namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš namo pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai J. K. priklausančius daiktus: skystųjų kristalų monitorių „Samsung“ – 800 litų vertės, kompiuterinį žaidimą „Playstation“ – 400 litų vertės, vestuvinį auksinį moterišką žiedą – 200 litų vertės, vyrišką auksinį žiedą – 300 litų vertės, auksinį moterišką žiedą – 200 litų vertės, vyrišką auksinį žiedą 300 litų vertės, vyrišką auksinį žiedą – 500 litų vertės, moterišką auksinę grandinėlę su pakabuku 500 litų vertės, kopėčias 350 litų vertės, Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasą Nr.(duomenys neskelbtini), išduotą A. M. vardu, Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą J. K. vardu, Lietuvos Respublikos piliečio asmens pasą Nr.(duomenys neskelbtini) išduotą E. M. vardu, gimimo liudijimą išduotą A. M. vardu, gimimo liudijimą išduotą J. K. vardu, gimimo liudijimą išduotą E. M. vardu, J. K. santuokos liudijimą, buto, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacijos bylą, tuo padarydami nukentėjusiajai J. K. 3550 litų turtinę žalą.
Be to, R. A. pagal LR BK 187 str. 1 d. nuteistas už tai, kad kartu su M. K., E. P., V. S. bei M. K. sugadino svetimą turtą: įsibraudami į J. K. namą, ir anksčiau aprašytu laiku bei aplinkybėmis pagrobdami svetimą turtą, sugadino nukentėjusiosios J. K. turtą – išlaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, padarydami nukentėjusiajai 2800 litų žalą.
R. A. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad naktį iš 2009-11-06 į 2009-11-07, kartu su L. K. ir G. R., veikdami kaip bendravykdytojai, įsibrovė į A. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. M. priklausančius daiktus: skaitmeninį fotoaparatą 1200 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „Omnitel“ 300 litų vertės, mobilaus ryšio telefoną „LG“ 700 litų vertės, D. M. vardu išduotą AB banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr.(duomenys neskelbtini), neturinčią vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. M. 2200 litų turtinę žalą.
Be to, R. A. pagal LR BK 187 str. 1 d. nuteistas už tai, kad kartu su L. K. bei G. R. sugadino svetimą turtą: įsibraudami į A. M. butą ir anksčiau aprašytu laiku bei aplinkybėmis pagrobdami svetimą turtą, sugadino nukentėjusiojo A. M. turtą – apdegino buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkono durų rėmą bei išdaužė 2000 litų vertės jų stiklą, sudegino 300 litų vertės durų roletą, bei jam degant, apgadino kambario sienas, padarant 1000 litų dydžio žalą, tuo nukentėjusiajam A. M. padarydami bendrą 3300 litų dydžio žalą.
R. A. pagal LR BK 259 str. 2 d. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jų platinti: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2009-12-09 atliktos kratos, laikė nedidelį kiekį (67,93 g) narkotinės medžiagos (kanapių), neturėdamas tikslo jų platinti.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. A. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-07 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, sutrukdę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, bei tikėtinais ir keliančiais abejonių duomenimis. Teismas nuosprendį grindė išimtinai kitų kaltinamųjų parodymais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad šie kaltinamieji parodymus keitė, nenurodydami jų keitimo priežasčių. Teismas nepašalinimo prieštaravimų tarp kaltinamųjų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl jo nuosprendžio negalima pripažinti pagrįstu ir teisėtu. Teismas nesiaiškino dėl kokių priežasčių buvo keisti parodymai, nenurodė kuriais parodymais vadovavosi, kuriuos atmetė ir kodėl. Tuo buvo pažeistas Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.6 punktas. Teismas iš esmės pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, vertino įrodymus paviršutiniškai, vienpusiškai, teismo padarytos išvados nelogiškos, grindžiamos ne įrodymais, o prielaidomis. Todėl nuosprendis pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu ir naikintinas. Vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Akivaizdu, kad tiek pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė nepatikimais, nepakankamais įrodymais, tuo pažeisdamas LR BPK 20 str. 3 d., 5 d. reikalavimus.
Apeliantas nurodo, kad dėl jam inkriminuotų veikų 2009-09-24 ir 2009-11-06 jis yra nekaltas. Teismas privalėjo išaiškinti ir jį teisinančias aplinkybes, neperkeliant įrodinėjimo pareigos jam. Jo nuoseklių parodymų teismas netyrė. Toks teismo procesas pažeidė konstitucinių lygybės prieš teismą, teismų nešališkumo, viešumo ir nekaltumo prezumpcijos principus ( LR BPK 6 str., 7 str., 44 str.). Priimant nuosprendį baudžiamoji byla išsprendžiama iš esmės ir taip įgyvendinamas įstatymas, numatantis baudžiamąją atsakomybę už konkrečius nusikalstamus veiksmus. Priimdamas nuosprendį teismas privalo teisingai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą kad kiekvienas veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir nė vienas nekaltas nebūtų nuteistas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą kaltinimo ribose, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo R. A. nusikalstamas veikas pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. bei 259 str. 2 d. ir teisingai paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. 2 d. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Apeliantas skunde savo kaltę neigia, tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. bei 259 str. 2 d., visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų J. K., A. M. ir E. M., liudytojos A. K., kaltinamųjų M. K., E. P., G. R., L. K. bei M. K., parodymais, įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolais, specialisto išvada, tarnybiniais pranešimais. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip R. A. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., įrodymus.
Bylos proceso metu gauti duomenys įvertinti laikantis LR BPK 20 str. nuostatų. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal LR BPK 20 str. 5 d., teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 2 d., padarymo R. A. pirmosios instancijos teisme kaltu prisipažino, parodė, kad narkotinę medžiagą – kanapes savo namuose laikė savo reikmėms. Kratos protokolas pažymi, kad 2009-12-16 pas R. A., adresu (duomenys neskelbtini) už lovos rastas ir paimtas polietileninis maišelis su žalios spalvos augalinės kilmės lapais ( 4 t. b.l. 73-74 ). Iš 2009-12-21specialisto išvados Nr.140-(10584)-IS1-9948 matyti, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kratos metu rasta R. A. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės ( ir jų dalys), kurios masė yra 67,93 g ( 5 t., b.l. 108-109). Šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas tokius R. A. veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal LR BK 259 str. 2 d., nes jis neteisėtai įgijo ir savo namuose laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti.
Paduodamas apeliacinį skundą, R. A. nepateikė jokių objektyvių duomenų dėl jo siekio išteisinti pagal LR BK 259 str. 2 d., nenurodė priežasčių, kodėl jis savo kaltę neigia. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai kategoriškai patvirtina jo kaltę, pirmosios instancijos teismui teisingai taikius baudžiamąjį įstatymą, nėra pagrindo R. A. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 2 d., padarymo.
Taip pat apeliantas nepateikė jokių naujų objektyvių duomenų ir dėl jo išteisinimo pagal nusikalstamas veikas, įvykdytas 2009-09-24 bei 2009-11-06, o vertinant byloje esančius ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, negalima daryti išvados, kad R. A. pripažintas kaltu nepagrįstai.
2009-09-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namo durys ir jų stakta su laužymo žymėmis. Viename kambaryje iš spintos išmėtyti daiktai (1 t., b.l. 23-31).
Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2009-09-24, 10.15 val. išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Namo durys buvo užrakintos viena spyna. Grįžusi apie 14 val. pastebėjo, kad išlaužtos namo durys, apžiūrėjus namą pasigedo įvairių daiktų bendrai 3550 Lt sumai, dėl sugadintų durų jai padaryta 2800 Lt žala, iš viso padaryta 6450 Lt turtinė žala. Nukentėjusieji E. M. ir A. M. teisme parodė, kad vagystės metu iš jų buto, esančio , (duomenys neskelbtini) buvo pagrobti Lietuvos Respublikos piliečių pasai ir gimimo liudijimas. Be nukentėjusiųjų parodymų, R. A. kaltė grindžiama ir kitų nuteistųjų parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme. Nuteistieji M. K. ir E. P. parodė pripažįstantys visas nusikalstamas veikas nurodytas kaltinamajame akte ir viskas vyko taip, kaip jame nurodyta. Nuteistasis M. K. parodė, kad vykdant vagystę iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), apie 11 val. V. S. davė atsuktuvą, reples, plaktuko galvutę bei dujų balionėlį, M. K. liko stovėti toliau gatvėje, o jis su E. P. nuėjo prie namo. Jie nuėmė durų apvadus ir išlaužė durų staktą ties spyna. Išlaužę duris grįžo pas V. S., atidavė dujų balionėlį, ir šis su R. A. bei „V.” nuėjo į namą. Iš namo jie išėjo maždaug po 20-25 minučių. Jie su savimi nešėsi vieną tašę ir kuprinę, pasakė, kad visi susitiks vėliau ir tada su jais atsiskaitys. Nuteistasis E. P. parodė, kad įsilaužimas truko 10-15 min., matė, kaip praėjus 10 min. po įsilaužimo V. S., R. A. ir „V.“ nešėsi tašę ir kuprinę. Nuteistasis M. K. parodė, kad vagystės metu V. S. ir R. A. stovėjo prie kiemo.
2009-11-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Balkono durys apdegusios, durtų stiklas išdaužtas, roletas ant durų sudegęs (1 t., b.l. 101-110). Pirmosios instancijos teisme liudytoja A. K. parodė, kad prižiūrėjo kaimyno A. M. butą esantį (duomenys neskelbtini), šiam išvykus į užsienį. 2009-11-07, apie 11.30 val. atėjusi į butą pamatė, kad viename kambaryje yra išdaužtas balkono durų stiklas bei apdegusios balkono durys.
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad M. K., G. R., L. K., V. S., R. A., E. P. laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2009-12-01 telefonais sistemingai bendravo tarpusavyje ( 2 t., b.l. 36-173; 3 t., b.l. 1-170; 4 t., b.l. 1-24). Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atlikus telefoninių pokalbių išklotinių analizę nustatyta, kad R. A. mobilaus ryšio telefonas Nr.(duomenys neskelbtini), L. K. mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), G. R. mobilaus ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-11-07 laikotarpyje nuo 01.00 val. iki 03.40 val. jungėsi prie bazinių stočių adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurios yra netoli nusikaltimo vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu tarpusavyje bendravo: R. A. su L. K. ir G. R., G. R. su R. A. ir L. K., L. K. su G. R. ir R. A.. ( 4 t., b.l.46-52).
Nuteistasis G. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nusikaltimus įvykdė kartu su R. A. ir L. K.. Į butą įsibrovė R. A., o jis su L. K. saugojo aplinką, bendravo telefonu su R. A., jam būnant bute. Jis stovėjo prie gatvės ir saugojo, kad neatvažiuotų policija. Jie visi buvo susitikę iš vakaro, apsitarė, kas ir ką darys. Po vagystės visi trys susitiko kieme ir pasidalijo daiktus. Nuteistasis L. K. parodė, kad nuėjęs atokiau saugojo aplinką, turėjo paskambinti, jei ką būtų pastebėjęs. Kaip R. A. ėjo į butą nematė, su juo tą naktį matėsi. Po kiek laiko jam paskambino G. R., liepė ateiti susitikti, jam atėjus G. R. su R. A. dalijosi daiktais, lygtai buvo fotoaparatas, telefonas.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. A. skunde nurodė, kad teismas nuosprendį grindė išimtinai kitų kaltinamųjų parodymais, neatsižvelgdamas, kad šie parodymus keitė, nepašalino prieštaravimų tarp jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
Apeliacinės instancijos teismas pagal R. A. skundą patikrinęs kitų nuteistųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir liečiančius R. A. dalyvavimą nusikaltimų padaryme, daro išvadą, kad jų parodymai iš esmės nesiskiria nuo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, nesutampančios kai kurios detalės nėra esminės, todėl laikytina, kad R. A. kaltę pirmosios instancijos teismas teisėtai grindė ir kitų nuteistųjų parodymais.
Įtariamasis M. K. 2010-04-21 apklausos metu dėl vagystės iš namo (duomenys neskelbtini), parodė, kad turėjo saugoti aplinką, jei ką pastebės, paskambinti telefonu, matė kaip M. K. ir E. P. nuėjo prie namo. 2010-04-21 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu jis atpažino R. A. (7 t., b.l. 23-24; 28-30). Įtariamasis M. K. 2009-12-04, 2009-12-11 apklausų metu parodė, kad vykdant vagystę iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), apie 11 val. V. S. parodė jiems tą namą, davė atsuktuvą, reples, plaktuko galvutę bei dujų balionėlį, M. K. liko stovėti toliau gatvėje, o jis su E. P. nuėjo prie namo. Jie nuėmė durų apvadus ir išlaužė durų staktą ties spyna. Išlaužę duris grįžo pas V. S., atidavė dujų balionėlį, ir šis su R. A. bei kitu draugu nuėjo į namą. Iš namo jie išėjo maždaug po 20-25 minučių, jie su savimi nešėsi vieną tašę ir kuprinę. Tokius pačius parodymus įtariamasis M. K. davė ir 2009-12-15 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (6 t., b.l. 8-9;13; 16-19). Savo parodymus įtariamasis M. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (6 t., b.l. 25-36). 2009-12-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu įtariamasis M. K. atpažino R. A. (6 t., b.l. 37-39).
E. P., 2009-12-08 apklaustas įtariamuoju, parodė, kad su V. S. nurodė jiems namą (duomenys neskelbtini), susitarė jį apvogti. Jis su M. K. turėjo išlaužti duris, V. S. davė M. K. reples, atsuktuvą, plaktuko galvutę, o jam – dujų balionėlį. Jie su M. K. nuėjo prie namo durų, pastarasis laužė duris, o jis vaikščiojo po kiemą ir stebėjo aplinką, kad niekas nepamatytų. Išlaužus duris, jie nuo namo pasišalino, o V. S., R. A. ir jų pažįstamas nuėjo į namą, užtruko apie 20 min. ir grįžo, V. S. nešėsi krepšį, o R. A. kuprinę (6 t., b.l. 93-94). Savo parodymus įtariamasis E. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (6 t., b.l. 105-111). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu įtariamasis E. P. atpažino R. A. kaip asmenį pravarde R. (6 t., b.l. 115-117).
G. R. 2010-04-22 pareiškus įtarimą dėl svetimo turto vagystės iš A. M. buto (duomenys neskelbtini) bei A. M. turto sužalojimo, šis nurodė, kad parodymus duos teisme (7 t., b.l. 69). L. K. 2010-04-26 pareiškus įtarimą dėl svetimo turto vagystės iš A. M. buto (duomenys neskelbtini), bei A. M. turto sužalojimo, šis nurodė, kad atsisako duoti parodymus (7 t., b.l. 100).
Nenustačius prieštaravimų kitų nuteistųjų parodymuose R. A. atžvilgiu, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, laikytina, kad apelianto kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta. Kvalifikuodamas R. A. įvykdytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nustačius aplinkybes, jog svetimas turtas buvo pagrobtas įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, kad įsibraunant į gyvenamąsias patalpas buvo sugadintas didesnės nei 3 MGL vertės turtas, kad buvo pagrobti dokumentai ir pagrįstai R. A. pripažino kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. Be to, skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, jog kaltinamieji buvo nusikalstamų veikų bendravykdytojai, nusikalstamas veikas darė prieš tai pasiskirstę vaidmenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos dėl bendros veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendravykdytojų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, visi bendravykdytojai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė jo nuoseklių parodymų, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme kategoriškai neigė. Jo parodymus paneigė kiti nuteistieji M. K., E. P., M. K., G. R. bei L. K., kurių parodymais dėl aukščiau aptartų priežasčių nėra pagrindo abejoti, kitų R. A. teisinančių ar jo versiją patvirtinančių įrodymų byloje nėra.
Pagrįstai pripažinęs R. A. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas motyvuotai paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas LR BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad R. A. anksčiau tris kartus teistas, naujas nusikalstamas veikas įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Paskirtoji galutinė subendrinta ketverių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir tinkama bausmės tikslams pasiekti (LR BK 41 str.).
Šalies argumentai
R. A. apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo procesas pažeidė konstitucinius lygybės prieš teismą, teismo nešališkumo, viešumo ir nekaltumo prezumpcijos principus (LR BPK 6, 7 ir 44 str.), tačiau nenurodė kuo konkrečiai pasireiškė šių principų pažeidimas, išskyrus tai, kad teismas netyrė jo parodymų, dėl ko apeliacinės instancijos teismas jau pasisakė. Tokie teiginiai, kurie neparemti jokiais argumentais, yra deklaratyvūs ir apeliantui nenurodžius konkrečių pažeidimų, nenagrinėtini.
Konstatuotina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-07 nuosprendis, priimtas R. A. atžvilgiu, teisėtas ir pagrįstas. Apeliantas nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu iš esamų duomenų ir įrodymų padarė pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje, todėl R. A. prašymas jį išteisinti, atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.