- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-14
- Bylos Nr.
- I-2383-789/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Petras Viščinis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Kęstutis Virbickas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., pareiškėjo A. B. atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui, atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Julianai Ostrouch, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti kaip LR teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą Nr. 7P-78.
Pareiškėjas skunde (b. l. 3–6) nurodė, kad nuo 1996 m. dirba antstoliu. 2002 m. pareiškėjas įstojo į Maskvos valstybinį industrijos universitetą. 2002 m. formuojant naują antstolių rezervą, LR teisingumo ministerijai pareiškėjas pateikė minėtos aukštosios mokyklos pažymą. 2002 m. pareiškėjas Teisingumo ministerijoje išlaikė kvalifikacinius antstolio egzamino testus, todėl tikėjosi, jog, baigęs pasirinktas studijas, atitiks visus įstatyme keliamus reikalavimus ir kad įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą nustatytą laiką. Tik baigęs studijas 2007 m. sužinojo, kad jo įgyto išsilavinimo neužtenka ir jis turi dar papildomai laikyti kvalifikacinį egzaminą. Užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas Lietuvoje yra dviejų tipų: profesinis ir akademinis. Profesinį pripažinimą (kai asmuo nori dirbti Lietuvoje) atlieka darbdaviai arba atitinkamos kompetentingos institucijos. Pareiškėjas mano, kad Teisingumo ministerija atliko jo profesinį vertinimą ir kvalifikacijos pripažinimą, kai 2002 m. laikė antstolių kvalifikacinį egzaminą ir 2002 m. pateikė pažymą, kad studijuoja Maskvos industriniame universitete. 2006 m. Teisingumo ministerija atestavo pareiškėją, tokiu būdu dar kartą pripažino, kad jo kvalifikacija, jei iki 2007-10-01 baigs Maskvos industrinį universitetą, laikytina tinkama.
Nurodė, kad pareiškėjui nebuvo suteiktas protingas terminas įgytam išsilavinimui legalizuoti. Maskvos industriniame universitete pareiškėjas studijas baigė 2007 m., diplomas išduotas 2007 m. kovo mėn. Diplomą pateikė Studijų kokybės vertinimo centrui, kuris nusprendė, kad pareiškėjo įgyta kvalifikacija vertinama kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, kad jis išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą. Pageidaujama egzamino laikymo data gali būti ne anksčiau kaip po 2 mėn. nuo Studijų kokybės vertinimo centro pažymos dėl kvalifikacijos įvertinimo gavimo dienos. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad kvalifikacinis egzaminas gali būti laikomas ne anksčiau kaip po 5 mėn. nuo diplomo gavimo dienos. Galiojanti užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimo Lietuvoje tvarka ir reali pripažinimo proceso eiga nesudarė pareiškėjui realių galimybių iki 2007-10-01 išlaikyti kvalifikacinio egzamino, nebuvo realių galimybių iki spalio 1 d. įgyvendinti teisę nesėkmės atveju perlaikyti egzaminą (perlaikyti kvalifikacinį egzaminą būtų galima tik po 8 mėn. nuo diplomo gavimo dienos). Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Studijų kokybės vertinimo centro nurodymą pareiškėjas turėjo laikyti kvalifikacinį egzaminą, tačiau dėl neapsižiūrėjimo praleido terminą.
Tiek LR antstolių įstatymas, tiek LR antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų pabaigą. LR antstolių įstatymo 12 str. yra pateikiamas baigtinis antstolio įgaliojimų pasibaigimo atvejų sąrašas, šiame sąraše nėra numatyta tokio atleidimo pagrindo, dėl kurio pareiškėjas buvo atleistas, t. y. iki 2007-10-01 neįgijus Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo. LR antstolių įstatymas yra laikytinas specialiąja įstatymo norma, reglamentuojančia antstolio įgaliojimų pasibaigimą Tai reiškia, kad nurodytuose įstatymuose yra įtvirtintos viena kitai prieštaraujančios nuostatos, todėl priimtas Teisingumo ministro įsakymas Nr.7P-78, kuris remiasi tik LR antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, tačiau prieštarauja LR antstolių įstatymui, prieštarauja teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principui, yra nepagrįstas ir naikintinas.
Šalies argumentai
2008-02-04 pareiškėjas pateikė teismui 2008-01-24 prašymą „Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į LR Konstitucinį teismą“, kuriame prašė kreiptis su prašymu į Konstitucinį Teismą ištirti, ar 2000-10-10 LR teismo antstolių įgyvendinimo įstatymo 2 str. 1 d. ir 2 d., taip pat 2002-05-09 LR antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 1 d. ir 2 d. neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmens teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo principams (b. l. 133–139). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2000-10-10 Teismo antstolių įstatyme (įsigaliojo 2000-10-31) buvo nustatytas reikalavimas asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliais, įgyti teisinį išsilavinimą (nereikalaujama universitetinio išsilavinimo). Pagal 2000-10-10 Teismo antstolių įgyvendinimo įstatymą minėtą reikalavimą antstoliai turėjo įvykdyti per 7 m. nuo Teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos (iki 2007-11-01), šiose normose nebuvo numatyta išimčių, kurios suteiktų teisę atitinkamai valdymo institucijai dėl objektyviai pateisinamų priežasčių (nėštumo, vaiko priežiūros, sunkios ligos ar pan.) prailginti 7 m. terminą. Pagal 2002-05-09 Antstolių įstatymą ir 2002-05-09 Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą antstoliams numatytas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį universitetinį reikalavimą; antstoliams, įrašytiems į Lietuvos antstolių sąrašą, šis reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01. Pareiškėjo nuomone, šiose normose numatytas vienu mėnesiu trumpesnis terminas, nei buvo numatytas reformos pradžioje, taip pat nenumatytos išimtys dėl objektyvių priežasčių leidžiančios pratęsti įstatyme nustatytą terminą, 2002 m. normomis nustatytas trumpas ir galimai konstituciškai nepakankamas reformos pereinamasis laikotarpis tų asmenų atžvilgiu, kurie antstolio statusą įgijo (galėjo įgyti) 2001 m. ar 2002 m. sausio-balandžio mėn. kaip teisės studentai.
Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad, vykstant antstolių reformai, 2002 m. įstojo į Maskvos valstybinį industrijos universitetą, iš pradžių gavęs patvirtinimą LR teisingumo ministerijoje, kad šios įstaigos suteiktas išsilavinimas tiks antstolio veiklai. Kai buvo įrašytas į studentų sąrašus, pateikė atsakovei pažymą, jog pradeda studijuoti, ir tuo pagrindu jam buvo leista laikyti antstolio kvalifikacinį egzaminą antstolio vietai užimti. Kvalifikacinio egzamino pareiškėjas nelaikė, kadangi Studijų kokybės vertinimo centras nurodė, kad jo diplomas yra pripažįstamas su sąlyga, jei išlaikys egzaminą. Pateikė prašymą laikyti egzaminą 2007 m. rugsėjo mėn. pradžioje, Studijų kokybės vertinimo centras nurodė, kad buvo praleistas terminas ir reikia kreiptis iš naujo. Iki 2007-10-01 nespėjo pateikti prašymo dėl egzamino laikymo. Paaiškino, kad apie diplomo pripažinimo procedūrą sužinojo 2005 m., kai atsirado toks reikalavimas. Kai įgijo diplomą, nuvykoį Teisingumo ministeriją, kur jam buvo paaiškinta ši procedūra. Iki šiol nepateikė prašymo diplomo pripažinimo procedūrai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 48–50) nurodė, kad nesutinka su skundu, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Antstolių įstatymo 4 str.1 d. nustatytas reikalavimas, kad antstoliu gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01. Šio straipsnio 2 d. imperatyviai nustatyta, kad antstolis, iki 2007-10-01 neįgijęs Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių. Kadangi pareiškėjas Teisingumo ministerijai iki 2007-10-01 nepateikė nustatytą išsilavinimą patvirtinančio dokumento, ir pareiškėjas pripažįsta šią aplinkybę, teisingumo ministras turėjo įstatymo nustatytą pareigą atleisti pareiškėją iš antstolių.
Taikant pagal analogiją administracinių teismų praktikoje dėl tarnybinių ginčų suformuluotas nuostatas netaikomi reikalavimai dėl įspėjimo prieš atleidimą, dėl atestavimo ar kitokių procedūrų, kurių būtina laikytis kitais atleidimo iš pareigų atvejais, kadangi ši norma turi įspėjamąją reikšmę.
Antstolių atleidimo atvejai, nustatyti Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. ir Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d. nėra vienas kitam prieštaraujantys. Aplinkybė, jog specialus antstolių atleidimo iš pareigų pagrindas yra nustatytas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d., nėra aplinkybė, dėl kurios šis atleidimo iš pareigų pagrindas negali būti taikomas ar vertintinas kaip prieštaraujantis Antstolių įstatymo 12 str. 2 d.. Pažymėtina, jog Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. yra nustatyta išimtis antstoliams dėl Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimo taikymo, todėl būtent šiame straipsnyje yra nustatytas specialus išimtinis atleidimo iš antstolių pagrindas. Taigi, nėra teisinio pagrindo manyti, kad teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 7P-78 prieštarauja Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 daliai.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad aplinkybė, jog asmenys turi teisę mokytis kitose šalyse, neatleidžia jų nuo pareigos įvykdyti teisės aktų reikalavimus dėl užsienio įgytos kvalifikacijos pripažinimo. Kai asmuo įgyja aukštąjį išsilavinimą užsienio aukštojoje mokykloje, jo įgyta kvalifikacija laikoma atitinkančia kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje, tik švietimo ir mokslo ministro įsakymu pripažinus užsienyje įgytą kvalifikaciją. Pažymėtina, kad pareiškėjas iki 2007-10-01 nepateikė Teisingumo ministerijai tokio sprendimo, ir iš skundo turinio matyti, kad toks sprendimas dar nėra priimtas. Pasirenkant aukštąją mokyklą ir studijų programą pareiškėjas privalėjo pasidomėti ne tik dėl galimybės įgyti teisinį universitetinį išsilavinimą, bet ir dėl diplomo gavimo bei pripažinimo procedūrų ir galimybės įgyti reikalaujamą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Teisinio tikrumo principo tikslas yra užtikrinti, kad administracinė priemonė pritaikyta laikantis galiojančių teisės aktų bei pranešus apie ją suinteresuotam asmeniui. Atleidžiant pareiškėją iš antstolės pareigų, šių reikalavimų buvo laikomasi.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Konstitucinis Teismas trijų įstatymų atitikimo vienas kitam nesprendžia. Dėl teisės spragos Konstitucinis Teismas sprendžia tada, jeigu yra objektyviai, teisiniais argumentais pagrįsta, kodėl toks reglamentavimas yra būtinas. Iš pareiškėjo prašymo nėra akivaizdu, kodėl toks reglamentavimas prieštarauja Konstitucijai, prašymas grindžiamas neteisiniais motyvais. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, jog skirtingas teisinis reguliavimas yra leidžiamas tam tikros kategorijos asmenims. Atsakovės manymu, nustatytas terminas aukštajam teisiniam išsilavinimui įgyti yra pakankamas. Pareiškėjas, pasirinkdamas aukštąją mokyklą, prisiėmė visą riziką už tai, jog tos procedūros nespėjo atlikti. Pažymėjo, kad Teismo antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatymas yra pakeistas vėlesniais teisės aktais, todėl nebegalioja ir netaikytinas šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 1996-03-01 A. B. buvo priimtas dirbti teismo antstoliu teismo antstolių kontoroje prie Panevėžio miesto apylinkės teismo (b. l. 78–80). 1999 m. A. B. baigė G. S. vadybos kolegiją, verslo teisės (4380031) kursą, jam suteikta verslo juriskonsulto kvalifikacija (b. l. 76–77). 2003-01-03 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl įrašymo į Lietuvos antstolių sąrašą“ Nr. 4 A. B. įtraukė į Lietuvos antstolių sąrašą (b.l. 86–89). 2006-11-03 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu Nr. 1R-384 leido A. B., veikiančiam Panevėžio miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, įkurti antstolio A. B. kontorą Panevėžyje (b. l. 113). 2006-05-25 antstolio atestacijos metu nuspręsta A. B. atestuoti (b. l. 111–112).
2007-03-06 pareiškėjui išduotas Maskvos valstybinio industrinio universiteto diplomas (b. l. 12–18), kuriame nurodyta, kad 2002 m. A. B. įstojo į Maskvos valstybinį industrinį universitetą, 2007-02-01 A. B. suteiktas teisės mokslų bakalauro laipsnis teisės mokslų srityje. 2007-04-18 Studijų kokybės centras pažymoje „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ Nr. 14-210 nusprendė pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre (b. l. 19–20). 2007-05-03 Teisingumo ministerijoje gautas A. B. 2007-04-27 raštas Nr. 26, kuriuo pareiškėjas informavo atsakovę, kad jis gavo diplomą ir yra pradėta diplomo pripažinimo procedūra (b. l. 116).
2007-09-28 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl antstolio A. B. įgaliojimų pasibaigimo“ Nr. 7P-78 atleido antstolį A. B. 2007-10-01 iš antstolių, neįgijus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, išbraukė iš Lietuvos antstolių sąrašo, įpareigojo perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui (b. l. 9). 2007-10-01 Teisingumo ministerijoje buvo gautas A. B. 2007-09-28 prašymas, kuriame jis prašė pripažinti jo išsilavinimą tinkamu antstolio veiklai vykdyti (b. l. 21).
2002-05-09 Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 4 str. 1 d. nustatyta, kad antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą.
2002-05-09 Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-877 5 str. 1 d. nustatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007 m. spalio 1 d.; 5 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis, iki 2007 m. spalio 1 d. neįgijęs Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjui 2007-03-06 pareiškėjui išduotas Maskvos valstybinio industrinio universiteto diplomas (b. l. 12–18).
Pagal 2000-03-21 Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo Nr. VIII-1586 2 str. 1 d. aukštasis išsilavinimas apibrėžiamas kaip išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje; pagal 3 str. 3 d. užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka; 4 str. 2 d. (2006-07-18 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, baigusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, aukštoji mokykla išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą, o baigusiam rezidentūros programą, – rezidentūros pažymėjimą. Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 2005-01-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 60 patvirtinti Užsienyje įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai (toliau – Kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai, Nuostatai). Sistemiškai aiškinant minėtas Auukštojo mokslo įstatymo, 2005-01-21 Vyriausybės nutarimo Nr. 60 2.2 p., šiuo nutarimu patvirtintų Nuostatų 10, 21, 22, 23 p. įtvirtintas nuostatas, darytina išvada, kad pagrindiniai dokumentai, įrodantys asmens užsienio aukštojoje mokykloje įgytą teisinį universitetinį išsilavinimą, yra diplomas ar kitas pažymėjimas, liudijantis sėkmingai baigtą studijų ar mokymo programą užsienio aukštojoje mokykloje, ir švietimo ir mokslo ministro įsakymas, kuriuo pripažįstama, kad užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje.
Iš byloje esančios 2007-04-18 Studijų kokybės centro pažymos „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ Nr. 14-210, išduotos pareiškėjui, matyti, kad tarp pareiškėjo kvalifikacijos ir atitinkamos Lietuvos Respublikoje teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos nustatytas esminis skirtumas, todėl Studijų kokybės vertinimo centras nusprendė pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad kvalifikacinio egzamino nelaikė, dėl neapsižiūrėjimo praleido terminą, per kurį galėjo laikyti egzaminą, naujo prašymo pripažinti jo diplomą Studijų kokybės vertinimo centrui nepateikė.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d. nustatytos datos (2007-10-01) pareiškėjas nepateikė dokumentų, reikalingų pripažinti, kad jis turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, t. y. nepateikė švietimo ir moklso ministro įsakymo, kuriuo būtų patvirtinta, kad pareiškėjo užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines, vientisąsias arba antrosios pakopos (magistrantūros) studijas. Taigi pareiškėjas iki 2007-10-01 neįvykdė Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto reikalavimo antstoliui turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro). Vadovaudamasis Anstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d., Anstolių įstatymo 12 str. 3 d., teisingumo ministras įsakymu Nr. 7P-78 2007-10-01 atleido antstolį A. B. iš antstolių.
Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. įtvirtinti atvejai, kada asmuo atleidžiamas iš antstolių. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atleidimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, kad Antstolių įstatymas įtvirtina specialias normas, reglamentuojančias antstolio įgaliojimų pasibaigimą, tokio atleidimo pagrindo, dėl kurio ji buvo atleista, sąraše nėra, todėl, pareiškėjo nuomone, teisingumo ministro įsakymas Nr. 7P-78, kuris remiasi tik Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, tačiau prieštarauja Anstolių įstatymui, yra nepagrįstas ir naikintinas.
Minėta, kad Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyti reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti anstoliu. Vienas iš reikalavimų – aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo (vienpakopio, bakalauro, magistro) turėjimas. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. buvo nustatytos Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimo netaikymo teismo anstoliams terminas ir teisinės pasekmės jam pasibaigus. Šiomis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis asmenims, kurie iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos buvo teismo antstoliai ir kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir Lietuvos antstolių sąrašą. Šių asmenų atžvilgiu buvo nustatyta išlyga – iki 2007-10-01 jie galėjo dirbti antstoliais, neturėdami Anstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo. Jei asmuo iki pereinamojo laikotarpio pasibaigimo neįgijo nustatyto išsilavinimo, laikytina, kad asmuo, dirbantis antstoliu, neatitinka antstolio pareigybei taikomų reikalavimų. Pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d. toks asmuo yra atleidžiamas iš anstolių. Darytina išvada, kad pereinamojo laikotarpio ir teisinių pasekmių jam pasibaigus nustatymas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme neprieštarauja Antstolių įstatymui. Teisingumo ministras, priimdamas įsakymą Nr. 7P-78, vadovavosi tinkamomis teisės normomis, jo naikinti pareiškėjos nurodytu pagrindu (prieštaravimu Antstolių įstatymui) nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteiktas protingas terminas įgytam išsilavinimui legalizuoti. Maskvos industrinį universitetą jis baigė ir diplomas buvo išduotas 2007 m. kovo mėn.
Byloje nustatyta, kad 1996-03-01 A. B. priimtas dirbti teismo antstoliu.
2000-10-10 Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo Nr. VIII-1993 7 str. buvo nustatyta, kad asmenys, pretenduojantys tapti teismo antstoliais <...> 3) turi turėti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). 2000-10-10 Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1994 2 str. 1 d. buvo nustatyta, kad per septynerius metus nuo Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo teismo antstoliai, neturintys tinkamo išsilavinimo, turi įgyti išsilavinimą, numatytą Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo 7 straipsnyje. Šio įstatymo 2 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką asmuo neįgyja tinkamo išsilavinimo, jis laikomas praradusiu karjeros statutinio valstybės tarnautojo statusą ir atleidžiamas iš teismo antstolio tarnybos; 3 d. buvo nustatyta, kad dirbti teismo antstoliais trejus metus nuo Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos gali būti priimami asmenys, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir studijuoja siekdami įgyti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Taigi teismo antstoliai, įsigaliojus Teismo antstolio įstatymui, žinojo, kad per septynerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo jie turi įgyti reikiamą išsilavinimą. 2002-05-09 Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme buvo nustatyta, kad išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01. Šio pereinamojo laikotarpio trukmė buvo nustatyta atsižvelgiant į ankstesnį teisinį reguliavimą Atsižvelgiant į įprastinę teisės krypties studijų trukmę, septynerių metų terminas laikytinas protingu terminu įgyti nustatytą išsilavinimą.
Konstitucinis Teismas 2008-01-07 nutarime konstatavo, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Pagal Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi antstoliui yra patikėta vykdyti itin svarbias viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas. Antstolis padeda užtikrinti teisės į teisminę gynybą realumą, nes tik įvykdžius teismo ar kitos įgaliotos institucijos sprendimą gali būti realiai ir veiksmingai apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgiant į antstolio atliekamų funkcijų pobūdį ir reikšmę, yra pagrįsta tokiam asmeniui nustatyti tam tikrus profesinius, kvalifikacinius ir kitus reikalavimus, tame tarpe ir reikalavimą turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Tiek Teismo antstolių įgyvendinimo įstatyme, tiek Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį antstoliai, neturintys reikiamo antstoliui išsilavinimo, galėjo jį įgyti. Be to, pažymėtina, kad pereinamasis laikotarpis, kurio metu yra taikomos tam tikros išimtys tam tikrai asmenų grupei, negali tęstis nepagrįstai ilgai. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas tų asmenų, kurie jau yra įgiję reikiamą antstoliui aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, atžvilgiu. Tokiems asmenims, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, turi būti suteikiama galimybė užimti tų asmenų, kurie neįgijo reikiamo antstoliams išsilavinimo per įstatymo nustatytą terminą, pareigas. Nepagrįstas pereinamojo laikotarpio prailginimas suponuotų nelygiateisiškumo padėtį tokių asmenų atžvilgiu.
Konstitucinis Teismas 2007-11-22 nutarime konstatavo, kad konstituciškai nepagrįstas būtų toks aiškinimas, kad įstatymų leidėjas, vienąkart nustatęs tam tikrą teisinį reguliavimą, nebegali jo keisti, koreguoti, racionalizuoti, atsižvelgdamas į visuomenės ir valstybės poreikius. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo nustatytos garantijos tam tikriems asmenims (šiuo atveju Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta dėl socialinių garantijų), turi būti numatytas laikotarpis, kurio pakaktų, kad tie asmenys galėtų pasirengti atitinkamiems pasikeitimams. Taigi įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti tam tikrus išsilavinimo reikalavimus tam tikroms pareigybėms, taip pat turi teisę nustatyti terminą, per kurį asmenys, einantys tam tikras pareigas, turi įgyti reikiamą išsilavinimą. 7 metų laikotarpis buvo pakankamas laikas antstoliams pasirengti atitinkamiems pasikeitimams.
Pareiškėjas į Maskvos valstybinį industrinį universitetą įstojo 2002 m. 2002-09-04 Maskvos valstybinio industrinio universiteto pažymoje Nr. 094 nurodyta, kad A. B. studijuoja Maskvos valstybiniame industriniame universitete, yra pirmame kurse (b. l. 91); 2005-08-17 Maskvos valstybinio industrinio universiteto pažymoje Nr. 042 nurodyta, kad A. B. yra ketvirtame kurse (b. l. 92). Tai, kad pareiškėjas pasirinko užsienio aukštąją mokyklą, 2002 m. įstojo į Maskvos valstybinį industrinį universitetą, yra jo paties apsisprendimas. Be to, Teismo anstolių ir Anstolių įstatymo įsigaliojimo metu galiojo 2000-03-21 Aukštojo mokslo įstatymas, kuriame buvo nustatyta, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Tuo metu galiojusiuose 1999-12-23 Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 1460 patvirtintuose Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo nuostatuose buvo nustatyta užsienio valstybėse suteiktų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo tvarka. Šie teisės aktai buvo paskelbti viešai „Valstybės žiniose“, taigi pareiškėjas jau tuo metu privalėjo žinoti, kad jo Maskvos valstybiniame industriniame universitete įgytas išsilavinimas turės būti pripažintas teisės aktų nustatyta tvarka. Konstatuotą situaciją sąlygojo pačio pareiškėjo apsisprendimas ir nesiėmimas visų įmanomų priemonių per įstatymo nustatytą terminą įgyti reikiamą antstoliui išsilavinimą. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, jis iki šiol nesiima jokių priemonių, kad jo užsienyje įgytas išsilavinimas būtų pripažintas.
Be to, 2005-01-21 Vyriausybės nutarimu Nr. 60 patvirtintuose Kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatuose yra numatyta galimybė pareiškėjo pageidavimu užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą Studijų kokybės vertinimo centro vadovo sprendimu atlikti skubos tvarka (per 5 darbo dienas), jeigu netrūksta informacijos apie vertinamą užsienyje įgytą kvalifikaciją (13 p.). Pareiškėja, žinojusi, kada ji baigs užsienio aukštąją mokyklą, kada ji gaus diplomą, kada ji turi įgyti reikiamą antstoliui išsilavinimą, kad jos išsilavinimui pripažinti reikės atlikti tam tikrą procedūrą, privalėjo atitinkamai veikti, siekdama atlikti tam tikrus veiksmus (pasidomėti procedūra, laiku pasirūpinti reikiamais dokumentais ir pan.), kad iki Anstolių įstatyme nustatyto termino (2007-10-01) įgytų reikiamą teisinį išsilavinimą. Pareiškėjo neveikimas ir iš to kilusios jam pasekmės negali būti pateisintas, pasak pareiškėjo, jo teisėtais lūkesčiais, kadangi jokie teisėti lūkesčiai, kad terminas reikiamo antstoliui išsilavinimo įgijimui bus pratęstas ir jis bus ilgesnis nei iki 2007-10-01, jokiais teisės aktais pareiškėjui neatsirado. Jo teisėtas lūkestis, kad neįgijęs reikiamo antstoliui išsilavinimo jis galės dirbti antstoliu iki 2007-10-01, nebuvo pažeistas.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nežinojo, kad reikės atlikti užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo procedūroa, jog jam nebuvo suteiktas protingas terminas įgytam išsilavinimui legalizuoti, jog teisingumo ministro įsakymu Nr. 7P-78, kuriuo jis buvo atleistas iš antstolio pareigų 2007-10-01, buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Abejones dėl minėtų teisės aktų atitikties Konstitucijai pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jose nebuvo numatyta išimčių, kurios suteiktų teisę atitinkamai valdymo institucijai dėl objektyviai pateisinamų priežasčių (nėštumo, vaiko priežiūros, sunkios ligos ar pan.) prailginti 7 metų terminą; pereinamasis laikotarpis turėjo baigtis 2007-11-01, o jis tapo vienu mėnesiu trumpesnis; nustatytas pereinamasis laikotarpis buvo nepakankamas, kad asmenys, toliau dirbantys specifinį darbą, realiai galėtų (pajėgtų) laiku įvykdyti padidintą išsilavinimo reikalavimą; anksčiau (1999-2000 m.) tokio išsilavinimo nereikėjo, tik vėliau tapo aišku, kad jo reikės (2000-2002 m.). Atsižvelgus į antstolio kaip viešas fukcijas atliekančio asmens pareigybės specifiką, į įstatymų leidėjo diskreciją, šiame teismo sprendime jau pripažinta, kad įstatymuose nustatytas terminas laikytinas protingu terminu įgyti reikiamą išsilavinimą. Tai, kad tam tikras asmuo gali būti nepajėgus dirbti ir kartu mokytis aukštojoje mokykloje, yra subjektyvi aplinkybė, kuria negali būti pateisinamas reikiamo išsilavinimo neįgijimas įstatymo nustatytu laiku. Tai, kad 1999-2000 m. toks išsilavinimo reikalavimas teismo antstoliams nebuvo taikomas, nereiškia, kad, atsižvelgiant į antstolio pareigybės specifiką, vėliau negali būti nustatyti atitinkami išsilavinimo reikalavimai. Tai spręsti, kaip jau minėta, yra įstatymų leidėjo diskrecija. Tai, kad Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme pereinamojo laikotarpio terminas buvo numatytas iki 2007-10-01, o Teismo antstolių įgyvendinimo įstatyme šis laikotarpis buvo susietas su Teismo antstolio įstatymo įsigaliojimo data, t. y. iki 2007-10-31, vertintina kaip įstatymo leidėjo diskrecija patikslinti nustatytus reikalavimus naujai sureguliuojant tam tikrus teisinius santykius. Šio termino pakeitimas ir sutrumpinimas vienu mėnesiu nevertintinas kaip esminė aplinkybė, sutrukdžiusi antstoliams pasirengti atitinkamiems pasikeitimams. Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo doktriną, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas neperžengė savo diskrecijos ribų pakeisdamas terminą, t. y. sutrumpindamas jį vienu mėnesiu. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios laikotarpiu 2007-10-01 – 2007-10-31 būtų esminės pareiškėjo atžvilgiu. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas dėl jo prašyme nurodytų objektyvių priežasčių (nėštumo, vaiko priežiūros, sunkios ligos ar pan.) būtų negalęs iki 2007-10-01 įgyti reikiamo antstoliams išsilavinimo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir atsakingo valdymo principams. Darytina išvada, kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas, kuriame prašoma panaikinti teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą Nr. 7P-78, ir prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestini kaip nepagrįsti.
2007-11-19 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai iki teismo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-78 galiojimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 5 d., priėmus sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonė panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 3 p., 71 str. 5 d., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. B. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-78 galiojimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.