- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-03
- Bylos Nr.
- I-199-519/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Telšių apskrities viršininko administracijos
- Kategorijos
- 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Telšių apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo priimti naują sprendimą, kuriuo būtų paskirtas padidintas iki 100 procentų žemės sklypas bei priteisti sumokėtą žyminį mokestį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. 2007 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, prašydamas įpareigoti Telšių apskrities viršininko administraciją priimti naują sprendimą dėl teisės gauti padidintą iki 100 proc. žemės sklypą bei priteisti sumokėtą žyminį mokestį.
Pareiškėjas A. B. skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad atkuriamos nuosavybės teisės į grąžinamą žemę savininkas buvo P. Z. , kuris 1949 kovo 5 d. buvo nuteistas kaip politinis kalinys ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros reabilituotas, pripažįstant jo visas turėtas teises į nekilnojamą turtą. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 8 d., politiniams kaliniams apskrities viršininko sprendimu siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į grąžinamą žemės sklypą P. Z. buvo miręs, nuosavybės teises į žemės atkūrimą ir visas su tuo susijusias teises įgijo jo dukra S. Z. . Minėtas teises 1999 m. gruodžio 14 notaro patvirtinta sutartimi S. Z. perleido pareiškėjui - A. B. (P. Z. anūkui). Pareiškėjas nurodė, kad LR civilinis kodeksas aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kad nuosavybės teisės gali būti įgyjamos sandorių pagrindu (4.47 str. 1 d. 1 p.), be to, naujasis savininkas įgyja į perduotą turtą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas (CK 4.48 str. 2 d.). Todėl mano, kad jo įgytos teisės, sudarius notariškai patvirtintą sutartį su S. Z. , turi būti atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui.
Atsiliepimas
Atsakovo - Telšių apskrities viršininko administracijos atstovas - į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, šaukimu. Raštu pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo A. B. skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, kadangi, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostata, nenumatyta teisė į ploto padidinimą vaikaičiams arba asmenims, kuriems teisę atkurti nuosavybės teises notariškai patvirtinta sutartimi perleido kiti asmenys. Pareiškėjo nurodytu atveju, jeigu S. Z. (politinio kalinio dukra) nebūtų perleidusi nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui, ji būtų turėjusi teisę į ploto padidinimą iki 100 procentų. Pagal minėtą įstatymo nuostatą pareiškėjui žemės ploto padidinti iki 100 procentų negalima.
Šalies argumentai
Pateiktas pareiškėjo skundas atmestinas, nes atsakovas atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą padidinti iki 100 procentų žemės sklypą į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvusio žemės savininko P. Z. (miręs 1977 m. kovo 25 d.) dukra S. Z. įstatymo nustatyta tvarka 1991 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą grąžinti tėvo žemę 1,25 ha, esančią Akmenės raj. Viekšnių apyl. Ramoniškių kaime. 1999 m. rugsėjo mėnesį S. Z. Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui pateikė papildomą prašymą, kuriuo prašė atstatyti nuosavybę į 1,25 ha žemės su priedais, nes buvo pripažinta nukentėjusiu asmeniu nuo 1939-1990 m. okupacijos. P. Z. dukra S. Z. 1999 m. gruodžio 14 d. notarine sutartimi perleido nuosavybės teises į žemę savo sūnui A. B. (P. Z. anūkui). Vėliau, 2000 m. rugsėjo 22 dieną, Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2611 A. B. atkurta nuosavybė į 1,25 ha žemės plotą, esantį Šiaulių apsk. Akmenės raj. Viekšnių sen. Ramoniškių kaime.
Kolegija atsižvelgdama į bylos aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje reikia taikyti ne Civilinio kodekso, kaip nurodo pareiškėjas, nuostatas, o specialaus įstatymo, reglamentuojančio nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūras ir tvarką, nuostatas. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reguliuoja 1997 m. liepos 1 d. (su vėlesniais pakeitimais) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Atkūrimo įstatymas). Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,Nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: turto savininkui; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą; turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį“. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis“. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai“. Ši įstatymo nuostata buvo pakeista 1999 m. gegužės 13 d. įstatymu Nr. VIII-1181 (įsigaliojo 1999 m. birželio 2 d.), numatant, kad pirmiau nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi ne tik savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, bet ir kitiems asmenims, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnis nurodo nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad ,,...Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), apskrities viršininko sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų.“
Taigi, vadovautis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, žemės sklypas gali būti padidinamas iki 100 procentų piliečiams, kurie yra: 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai; pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai; politiniai kaliniai, tremtiniai; Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, arba jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams).
Pagal šią nuostatą padidinimas iki 100 procentų gali būti taikomas tik tam asmeniui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir kuris priklauso vienai iš nurodytų asmenų grupių ar visoms. Nuosavybės teisės į žemę atkurtos A. B. , tačiau jis šią teisę paveldėjo notarine sutartimi iš savo motinos S. Z. . Tačiau Atkūrimo įstatymas nenumato išimčių dėl žemės padidinimo iki 100 procentų anūkams. Tai, kad S. Z. teisėta paveldėtoja į mirusio tėvo P. Z. nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju tik žemės savininko vaikui, P. Z. dukrai, galėjo būti suteikta tokia teisė, o pareiškėjas A. B. į įstatyme apibrėžtą subjektų ratą nepatenka.
Kolegija konstatuoja, kad A. B. notarine sutartimi teisėtai paveldėjo motinos S. Z. paveldėtą tėvo žemę, tačiau jis neturi teisės į padidintą iki 100 procentų žemės sklypą, todėl jis negali pasinaudoti šia lengvata. Tokia išvada grindžiama tuo, kad Atkūrimo įstatyme nėra numatyta galimybė perleidžiant teisę į nuosavybės teisių atkūrimą kartu perleisti ir su šiuo atkūrimu susijusias kitas neturtines teises, tame tarpe ir teisę padidinti atkuriamos nuosavybės teisės žemės sklypo dydį iki 100 procentų.
Įvertinus nustatytas nagrinėjamosios bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija 2000 m. rugsėjo 22 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo įpareigoti Telšių apskrities viršininko administraciją priimti naują sprendimą dėl padidinto žemės sklypo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis numato teisę reikalauti sumokėto žyminio mokesčio, kai teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žyminio mokesčio atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,
nusprendė:
Pareiškėjo A. B. skundą (prašymą) atsakovui Telšių apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo priimti naują sprendimą, kuriuo būtų paskirtas padidintas iki 100 procentų žemės sklypas bei priteisti sumokėtą žyminį mokestį, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.