- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- e2-2621-944/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15901-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- J. Z.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.6.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei J. Z. dėl tėvystės nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovės J. Z. priešieškinį ieškovui D. B. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo nustatyti, kad jis yra nepilnamečio vaiko R. Z. tėvas, pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę iš „Z.“ į „B.“, nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.
Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko tėvystę, gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui.
Šalys pateikė teismui sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažino reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad gyveno su atsakove, vedė bendrą ūkį, todėl nėra abejonių, kad jis yra nepilnamečio vaiko tėvas. Pažymi, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose sutinka jis yra nepilnamečio vaiko tėvas, taikiai sutarė dėl kitų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. Z. gimė (duomenys neskelbtini), motina J. Z., tėvas nenurodytas. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad abejonių dėl tėvystės nėra, procesiniuose dokumentuose atsakovė pripažino reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, nes priešieškiniu reiškė analogišką reikalavimą dėl tėvystės nustatymo.
Teismas nurodo, kad bylose dėl tėvystės nustatymo teismas vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (LR CK 3.148 str. 1 d.).
Iš ieškovo paaiškinimų, matyti, kad jis yra biologinis R. Z. tėvas. Paaiškino, kad su atsakove kartu gyveno iki susilaukiant sūnaus, vėliau dar apie dvejus metus. Nusprendė susitvarkyti dokumentus tik tuomet, kai tarp šalių pradėjo kilti ginčų dėl nepilnamečio vaiko lankymo ir pan. Atsakovė su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutiko. Teismas vertina, kad ieškovo paaiškinimai ir atsakovės procesiniuose dokumentuose išsakyta pozicija neprieštaringa, kitokių duomenų teismui nėra pateikta. Teismas daro išvadą, kad byloje pateikta pakankami įrodymų nustatyti, kad ieškovas D. B. yra R. Z. biologinis tėvas, todėl tėvystė nustatytina.
Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo bei naujo liudijimo išdavimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103, 109.10, 111.1, 115 punktai). Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga prašyti įrašyti duomenis apie vaiko tėvą ir taip reikalauti teismo surašyti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį. Civilinės metrikacijos įstaiga pakeis duomenis pagal suteiktą kompetenciją priimto teismo sprendimo pagrindu be atskiro įpareigojimo.
Dėl reikalavimų nustatyti gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą bei bendravimo tvarką tvirtintina taikos sutartis ir bylos dalis nutrauktina.
Remiantis LR CK 6.983 str. 1 d., taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalys taikos sutartyje susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir bendravimo tvarkos, taip pat šalys išsprendė kitus ginčytinus klausimus. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (LR CPK 140 str. 3 d.). Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl taikos sutartis tvirtintina (LR CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 3 d.).
Patvirtinus taikos sutartį civilinės bylos dalis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo bei bendravimo tvarkos nutrauktina (LR CPK 293 str. 5 p.). Išaiškintina, kad tokio pobūdžio bylose (dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo) teismo priimtas procesinis sprendimas neįgyja res judicata galios, t. y. pasikeitus vaiko poreikiams ir/ar tėvų turtinei padėčiai galima pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ar formos pakeitimo, gyvenamosios vietos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Taikos sutartimi šalys nurodė, kad nereikalauja viena iš kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nustatyti, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.
Patvirtinti ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytos taikos sutarties dėl reikalavimų nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą bei nustatyti bendravimo tvarką:
Šalys susitaria, kad ieškovo D. B. ir atsakovės J. Z. sūnaus R. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. Z..Šalys susitaria, kad ieškovas D. B. apmoka sūnaus R. Z. 6300 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.Šalys susitaria, kad ieškovas D. B. nuo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sūnaus R. Z. išlaikymui teikia periodinį kasmėnesinį 150 Eur dydžio išlaikymą, mokamą iki sūnaus pilnametystės.Paskirti J. Z. nepilnamečiui R. Z. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.D. B. su savo nepilnamečiu sūnumi R. Z. bendrauja tokia tvarka:pirmuosius 6 (šešis) mėnesiu nuo šios taikos sutarties patvirtino teisme dienos ieškovas D. B. bendrauja su R. Z. dalyvaujant arba psichologui (socialiniam darbuotojui), arba motinai J. Z. ne rečiau kaip kartą per savaitę, ne mažiau kaip po dvi valandas šalių sutartu laiku neutralioje aplinkoje. Tuo atveju, jeigu susitikimas vyksta dalyvaujant psichologui (socialiniam darbuotojui) ir ši paslauga yra mokama, šalys apmoka ją lygiomis dalimis.praėjus 6 (šešis) mėnesiams nuo šios taikos sutarties patvirtino teisme dienos ieškovas D. B. bendrauja su R. Z. sekančia tvarka:D. B. su savo nepilnamečiu sūnumi R. Z. bendrauja I ir III ir kas antro mėnesio V savaitgalį, R. Z. pasiimant iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.;D. B. su savo nepilnamečiu sūnumi R. Z. bendrauja per šventes sekančia tvarka:
poriniais metais per Šv. Kalėdas, pasiimdamas R. Z. iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Kalėdų dieną 12.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antros Šv. Kalėdų dienos 19.00 val.;neporiniais metais per Šv. Velykas, pasiimdamas R. Z. iš gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 12.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antros Šv. Velykų dienos 19.00 val.;poriniais metais per R. Z. gimtadienį, pasiimdamas R. Z. gimtadienio dieną iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gimtadienio dienos 19.00 val.;neporiniais metais per tėvo gimtadienį, pasiimdamas R. Z. gimtadienio dieną iš gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gimtadienio dienos 19 val.;tėvo dieną, pasiimdamas R. Z. gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas gyvenamąją vietą tėvo dienos 19 val.;D. B. su savo nepilnamečiu sūnumi R. Z. bendrauja per kasmetines D. B. darbo atostogas, pasiimant R. Z. iš nurodytos vietos Kauno mieste pirmos atostogų dienos 12 val. ir grąžinant į nurodytą vietą Kauno mieste paskutinės atostogų dienos 19 val. Atostogų dienų skaičius ribojamas iki 15 d. per metus, tačiau šis laikotarpis gali būti išskaidytas dalimis, D. B. pasirinkimu ir suderinus su J. Z., per R. Z. rudens, žiemos, pavasario ar vasaros atostogas. Apie planuojamas atostogas D. B. informuoja J. Z. prieš keturias savaites ei. paštu ar SMS žinute;kai pagal bendravimo tvarką, R. Z. praleidžia šventes (pvz., Šv. Kalėdos, Šv. Velykos, R. Z. gimtadienį) su J. Z., J. Z. privalo sudaryti sąlygas D. B. susitikti su R. Z., pasveikinti perduoti dovanas ir pabendrauti ne mažiau kaip 1 valandą;
Šalys susitaria, kad teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos lygiomis dalimis abiem šalims.Šalys susitaria, kad kiekviena šalis lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų.Šalys viena kitos atžvilgiu atsisako likusių reikalavimų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.