- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-21
- Bylos Nr.
- 2-333-563/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07261-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Atsakovas
- N. P.
- Trečiasis asmuo
- J. C.
- Ieškovas
- S. T.
- Advokatai
- Alvydas Buta, Sigita Rubavičiūtė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Alvydui Butai, atsakovei N. P., trečiajam asmeniui J. C. (J. C.), trečiojo asmens atstovei advokato padėjėjai Sigitai Rubavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovei N. P., tretysis asmuo J. C., dėl sandorio pripažinimo galiojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti galiojančia ieškovės S. T. (ikisantuokinė pavardė P.) ir atsakovės N. P. 2009-09-18 Klaipėdos miesto 8-ajame notaro biure sudarytą buto, kurio kaina 136000 Lt, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti šios sutarties sudarymą. Nurodė, kad ieškovė, atsakovė bei nekilnojamojo turto agentūra UAB „Memelhaus“ 2009-09-04 sudarė minėto buto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė parduoti butą už 136000 Lt, o pagrindinę sutartį sudaryti iki 2009-09-21. Artėjant pagrindinės sutarties sudarymo terminui paaiškėjo, kad buto pirkimo-pardavimo procedūra apsunkinta teismų, antstolių taikytais turto areštais, todėl šalys susitarė, kad ieškovė mokės reikiamas pinigų lėšas už atsakovę jos skoloms padengti, kas bus įskaitoma į buto pirkimo-pardavimo kainą. Šalys matydamos, kad nustatytu terminu negalės sudaryti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, 2009-09-18 sudarė kitą to paties buto pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės B. V., pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė parduoti butą už tą pačią kainą, pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarant iki 2009-11-18. Ieškovė tinkamai įvykdė visus savo įsipareigojimus, t.y. dar 2009-10-20 sumokėjo paskutinę sutartyje numatytos turto kainos dalį, todėl šalys tą pačią dieną pasirašė buto priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo ieškovė priėmė iš atsakovės butą, jo raktus, dokumentus ir ieškovė faktiškai įsikeldino į butą. Numatytą pagrindinės sutarties sudarymo dieną - 2009-11-18 - paaiškėjo, kad buto pagrindinė sutartis negali būti sudaryta, nes liko nepanaikintos dar 2005-11-04 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos Klaipėdos miesto apylinkės teismo prieš N. P. buvusio savininko G. G. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vėliau už atsakovės skolas kreditoriams butas buvo areštuotas dar keletą kartų. Ieškovė supratusi, kad atsakovė nepajėgi atlaisvinti butą nuo suvaržymų, trukdančių sudaryti pagrindinę sutartį, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti įvykdytą pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia ir ją patvirtinti teismo sprendimu (b.l. 3-7).
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad yra visos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kad sandorį būtų galima patvirtinti teismine tvarka. Mano, kad tarp šalių sudaryta sutartis turi būti vertinama 2009 m. rugsėjo-lapkričio mėn. perspektyvoje: tuo metu buvo panaikinti visi areštai, tik galiojo pačios atsakovės prašymu tuometiniams buto savininkams taikytas areštas, kurio panaikinimas įregistruotas 2009-12-15. Nesutinka, kad šis areštas yra kliūtis pripažinti ginčo sutartį galiojančia. Arešto tikslai buvo pasiekti dar 2007 m. – N. P. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007-06-04 nutarties pagrindu įregistravo savo nuosavybę, bet įrašas apie areštą ir toliau liko turto areštų registre. Mano, kad, atmetus ieškinį, ieškovės teisės būtų pažeistos, nors ji pilnai atsiskaitė ir padarė viską, kad įgytų butą.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti, nurodė, kad visus sutartus pinigus už butą ji gavo, butą perdavė ieškovei, butas liko neįregistruotas iki galo ieškovės vardu ne dėl ieškovės kaltės, todėl mano, kad ieškinys pagrįstas (b.l. 76). Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad ieškovė apie skolas žinojo, butas tam ir buvo parduotas, kad būtų padengtos skolos, patvirtino, kad ieškovė yra įvykdžiusi sutartį.
Tretysis asmuo su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl prašo jį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių yra susiklostę ikisutartiniai santykiai, pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų sumokėtą avansą ir sumokėtų baudą, kaip tai numatyta 2009-09-18 preliminariojoje sutartyje, o ne reikšti reikalavimą pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį galiojančia. Sumokėjusi skolas už atsakovę, ieškovė perėmė atsakovės kreditorių teises ir gali reikalauti sumokėtų sumų iš atsakovės. Tarp šalių notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes butas visą laiką buvo areštuotas, atsakovė negalėjo juo disponuoti. Ieškovė apie buto areštą visą laiką žinojo, todėl mokėdama įsiskolinimus už atsakovę elgėsi neapdairiai. Be to, teismui patenkinus ieškinį, nukentėtų kiti atsakovės kreditoriai, nes atsakovė neturi jokio kito nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (b.l. 80-82).
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovė posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovė klaidingai teigia, kad galiojo tik vienas areštas, kuris buvo pritaikytas 2005 m. atsakovės prašymu. 2009-06-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja D. Žvinklytė taip pat areštavo ginčo butą. Tiek 2009-10-20, kada įvyko faktinis buto perėmimas, tiek preliminarių sutarčių pasirašymo metu butas buvo areštuotas. Turtas visą laiką buvo areštuotas ir disponavimo teisė juo buvo suvaržyta, ieškovė ir atsakovė žinojo, kad butas negali būti parduotas, todėl ieškovė negali reikalauti pripažinti šio sandorio galiojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre atsakovės N. P. vardu nuo 2007-07-10 yra įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007-06-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-227/2007 (b.l. 9-12). Šalys ir nekilnojamojo turto agentūra UAB „Memelhaus“ 2009-09-04 sudarė minėto buto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė parduoti butą už 136000 Lt, o pagrindinę sutartį sudaryti iki 2009-09-21. Atsakovė taip pat įsipareigojo iki pirkimo-pardavimo sandorio panaikinti visus parduodamam butui taikytus areštus (b.l. 18-19). Nepasibaigus šios sutarties terminui, 2009-09-18 šalys sudarė kitą to paties buto preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės B. V., pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovė parduoti butą už tą pačią 136000 Lt kainą, pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarant iki 2009-11-18 (b.l. 16-17). Pagal Sutarties 2 punktą ieškovė sumoka atsakovei 70000 Lt avansą, o pagal 4 punktą – atsakovė, be kitų įsipareigojimų, įsipareigoja sumokėti visus įsiskolinimus ir panaikinti visus buto areštus. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovė ir jos sutuoktinis A. T. laikotarpiu nuo 2009-09-04 iki 2009-10-20 iš viso sumokėjo atsakovei ir jos kreditoriams 136000 Lt (b.l. 18-19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30). 2009-10-20 pakvitavimu atsakovė patvirtino, kad ieškovė už perkamą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, su ja pilnai atsiskaitė (b.l. 30). Tą pačią dieną šalys pasirašė buto priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė ginčo butą, buto raktus ir dokumentus (b.l. 31). Ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė moka komunalinius mokesčius ir išlaiko ginčo butą (b.l. 32-39).
Ieškovė prašo patvirtinti tarp šalių sudarytos ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, kadangi ji yra sumokėjusi visą buto kainą.
Sutartis – tai suderintos šalių valios išraiška; pagal bendrąją taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai šis susitarimas pasiekiamas - oferentas gauna akceptą (CK 6.181 str. 1 d.). Buto, kaip nekilnojamojo turto, perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir momento, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta, požiūriu. Nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, privaloma notarinė forma, notarinės formos reikalavimo nesilaikymas daro sutartį niekiniu sandoriu, todėl pagal bendrąją taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo šalių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (CK 6.159 str., 6.181 str. 4 d., 6.393 str. 1 d., 2 d.). Jeigu pagal faktines aplinkybes konstatuojama, kad šalys ne tik susitarė dėl esminių buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turinį sudarančius įsipareigojimus, tačiau viena iš šalių vengia sutartį patvirtinti notariškai, sutartį įvykdžiusios ir jos sudarymu suinteresuotos šalies teisės gali būti ginamos CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio normų pagrindu ir tokia sutartis gali būti pripažinta galiojančia teismo sprendimu.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys iš tiesų ne tik susitarė dėl esminių buto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turinį sudarančius įsipareigojimus – ieškovė dar 2009-10-20 sumokėjo visą šalių susitartą ginčo buto kainą, o atsakovė faktiškai perdavė ginčo butą ieškovei, dėl to ginčo tarp šalių nėra.
CK 1.93 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Ieškovės atstovas nurodė, kad yra visos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kad tarp šalių sudarytą sutartį būtų galima patvirtinti teismine tvarka, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje normoje numatyta viena iš sąlygų yra tai, kad antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovė vengia įforminti buto pirkimo-pardavimo sandorį notarine tvarka, priešingai, atsakovė tiek pateiktame atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė sutartį yra įvykdžiusi, butas yra perduotas ieškovei, o sandoris nebuvo įformintas notarine tvarka, nes nebuvo panaikintas buto areštas, atsakovė su ieškovės reikalavimais visiškai sutinka. Taigi šiuo atveju buto perleidimo sandoris nebuvo įformintas notarine tvarka ne dėl atsakovės vengimo tai padaryti, o dėl to, kad butas buvo areštuotas – kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 83-86) ir Turto arešto aktų registro informacijos, 2009-10-20 dienai, kai atsakovė pakvitavimu patvirtino, jog su ja yra pilnai atsiskaityta, ir šalys pasirašė ginčo buto priėmimo-perdavimo aktą, disponavimas šiuo turto buvo apribotas: 2005-11-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytu areštu, kuris galiojo nuo 2005-11-04 iki 2009-12-15 (ieškovės atstovo nurodytas areštas, taikytas pačios atsakovės prašymu tuometiniams buto savininkams) ir 2009-06-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytu areštu, kuris galiojo nuo 2009-06-12 iki 2009-10-27; nuo 2009-12-04 ginčo butas buvo areštuotas dar keletą kartų antstolių V. D., B. T., L. N. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo (b.l. 83-86).
Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad abi šalys nuo pat pirmosios preliminariosios ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, t.y. nuo 2009-09-04, žinojo, kad turtui, dėl kurio perleidimo jos tariasi, taikytas turto areštas – apribota disponavimo turtu teisė. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje turto disponavimo teisės apribojimas apibrėžiamas kaip teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas.
Teismas nesutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad pačios atsakovės prašymu taikytas areštas tuometiniams ginčo buto savininkams nėra kliūtis pripažinti ginčo sutartį galiojančia. Kaip teisingai nurodė ieškovės atstovas, visi teisminiai ginčai tarp atsakovės N. P. ir ankstesnių buto savininkų G. G. bei N. G. buvo išspręsti dar 2007-06-04 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutine ir neskundžiama nutartimi (b.l. 100-105), kurios pagrindu atsakovė 2007-07-10 įregistravo savo nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tačiau nėra aišku, kodėl atsakovė, įregistravusi nuosavybės teisę į ginčo butą, daugiau nei dvejus metus delsė imtis priemonių, kad būtų panaikintas jos pačios prašymu įregistruotas minėto buto areštas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie egzistavusias kokias nors objektyvias kliūtis atsakovei tai padaryti. Įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad apribojant disponavimo teisę priverstinai laikinai apribojama teisė pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą, ir nėra svarbu, kieno iniciatyva tie turto disponavimo apribojimai yra taikomi; priešingu atveju būtų paneigtas turto arešto, kaip laikino nuosavybės teisių apribojimo ir suvaržymo, tikslas ir paskirtis, turto areštas apskritai netektų prasmės. Dėl šių priežasčių paminėti ieškovės atstovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 str. 1 d.). Ieškovė nuo pat pradžių žinojo, kad ginčo butas yra areštuotas, tačiau vis tiek mokėjo avansines sumas atsakovei, dengė atsakovės įsiskolinimus kreditoriams, tokiu būdu pripažintina, kad pati ieškovė nebuvo apdairi ir rūpestinga, veikė savo rizika, nes suprato, kad, esant įregistruotiems disponavimo turtu apribojimams, buto pirkimo-pardavimo sandoris negalės būti įformintas notarine tvarka. Teismas sprendimu taip pat negali pažeisti imperatyvių įstatymų nuostatų (CPK 263 str. 1 d.), todėl byloje nustačius aplinkybes, kad nei buto visos kainos sumokėjimo ir buto perdavimo ieškovei momentu, nei šiuo metu butui taikyti areštai nėra panaikinti, nėra pagrindo tenkinti ieškovės pareikštus reikalavimus, todėl ieškinys, kaip nepagrįstas, atmestinas.
Teismas sutinka su trečiojo asmens argumentais, kad šiuo atveju ieškovė turi teisę reikšti piniginius reikalavimus ir reikalauti sumokėtų sumų iš atsakovės.
Atmetus ieškinį, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2012-06-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. T. 2000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą trečiajam asmeniui J. C. (J. C.).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo vykdomosiose bylose sustabdymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.