Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajam V. S., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiojo mažamečio atstovei L. B., civilinei atsakovei D. R.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas pagrindinis, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 150 str. 4 d. ir 150 str. 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S., būdamas ribotai pakaltinamu, padarė svetimo turto vagystę įsibraunant į patalpą, taip pat jis pasikėsino tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamečiu asmeniu, prieš pastarojo valią, pasinaudodamas jo bejėgiška būkle, bet šios nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios ir po to tenkino lytinę aistrą su mažamečiu asmeniu oraliniu būdu panaudodamas fizinį smurtą ir pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Būtent, 2011 m. spalio 14 d. apie 10 val., V. S. savo seseriai V. priklausančiu raktu atrakinęs daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) m., rūsio patalpas, įsibrovė į jo patalpas ir iš ten slapta pagrobė L. K. priklausantį, 250 litų vertės, dviratį. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 2012 m. lipos - rugpjūčio mėnesių laikotarpyje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, V. S. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) m., V. S. pasikėsino tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamečiu K. B., gimusiu (duomenys neskelbtini) m. birželio 26 d., pasinaudodamas pastarojo bejėgiška būkle, bet nusikalstamos veikos nebaigė, nes nukentėjusysis iš buto pabėgo. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 150 str. 4 d. Po to, 2012 m. rugsėjo 6 d. apie 19 val. tame pačiame bute V. S. pasinaudodamas mažamečio nukentėjusiojo bejėgiška būkle (dėl pastarojo amžiaus) ir panaudodamas fizinį smurtą, tai yra jėga įstūmęs nukentėjusįjį į butą, jėga lenkdamas nukentėjusiojo galvą prie savo lytinio organo, ranka spausdamas nukentėjusiojo skruostus, tuo padarant kraujosruvas kairio skruosto gleivinėje, įkišo savo lytinį organą K. B. į burną ir judindamas nukentėjusiojo galvą tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą prieš šio valią. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 str. 4 d.

Kaltinamasis kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2011 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, vakare, gyvenant pas seserį adresu (duomenys neskelbtini) mieste, žinodamas, kad bendrose namo rūsio patalpose laikomas kaimynų dviratis, atrakinęs duris pateko į jų vidų ir iš ten išvarė dviratį, kurį paslėpė už tvoros krūmuose, o sekančią dieną tuo pačiu dviračiu išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b. l. 121-122) seka, kad tikrinant duotus parodymus apie padarytą vagystę, kaltinamasis parodė gyvenamąjį namą ir jo rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) m., kur atsirakinęs duris jis pateko į rūsį ir iš ten pagrobė dviratį, taip pat parodė vietą po krūmais, kur paslėpė pavogtąjį dviratį.

Dėl mažamečio asmens seksualinio prievartavimo kaltinamasis paaiškino, kad 2012 m vasaros metu, tikslios datos neprisimena, gyvenant pas seserį V. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) m., pas jį į butą pažaisti kompiuteriu atėjo kaimynų berniukas K., kuris buvo apie aštuonerių metų amžiaus. Tuo metu jam šovė į galvą mintis, kad šis pačiulptų lytinį organą ir jis tai pasiūlė padaryti, bet nukentėjusysis atsisakė ir iš buto išėjo. Po to 2012 m. rugsėjo 6 d. po pietų, jis nusipirkęs saldainių ėjo iš parduotuvės ir kieme sutiko tą patį berniuką K.. Grįžus į sesers butą, netrukus ten pat atėjo ir K., kuris paprašė pavaišinti saldainiais. Į tai reaguodamas jis išsitraukė savo lytinį organą ir paprašė pačiulpti, po ko nukentėjusysis pasilenkė ir čiulpė, tai truko gal vieną minutę, po ko nukentėjusysis pabėgo. Tuo metu jis nukentėjusįjį buvo paėmęs už pakaušio ir krutino jo galvą, už žandų nukentėjusiojo netraukė, prievarta nelaikė. Su pareikštu civiliniu ieškiniu jis sutinka.

Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei byloje esančiais kitais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo K. B. parodymų, kurie buvo duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t.1, b. l.71-73) seka, kad šios apklausos metu mažametis nukentėjusysis patvirtino jog 2012 m rugsėjo mėnesio pradžioje jis buvo užėjęs pas kaltinamąjį V. S., kuris gyvena to paties namo trečiame bute, po ko kaltinamasis užrakino buto duris ir liepė jam čiulpti. Nesutikus tai daryti, kaltinamasis paėmė jį už smakro, įgrūdo lytinį organą ir liepė čiulpti, tuo pačiu metu kaltinamasis judėjo. Šios apklausos metu nukentėjusiajam pateikus lėlę, jis parodė vyrišką lyties organą, kurį jis vadina „pele“ Tos pačios apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad prieš tai, vasarą, po jo gimtadienio 2012 m. birželio 26 d., buvo dar vienas kartas kai kaltinamasis jį įsileido į butą ir liepė čiulpti, buvo truputį nusimovęs savo kelnes, rodė kaip tai reikia daryti.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos pateikto ekspertizės akto Nr. 103MS-163/2012 (t.1, b. l. 91-93) seka, kad K. B., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, nagrinėjamų įvykių metu negalėjo suprasti su juo atliktų veiksmų prasmės ir todėl negalėjo jiems adekvačiai priešintis. Taip pat ekspertizės akte konstatuojama, kad atsižvelgiant į tuos pačius asmens ypatumus K. B. gali teisingai suprasti konkrečias faktines aplinkybes, duoti apie jas parodymus ir tokie parodymai yra realistiški, atitinka jo žodyną, gyvenimišką patirtį.

Nukentėjusioji L. B. parodė, kad K. B., gimęs 2005 m. birželio 26 d. yra jos sūnus. 2012 m rugsėjo 6 d. apie 19 val. jos sūnus į namus grįžo labai išsigandęs, pasimetęs. Pradėjus klausinėti kas atsitiko, jai sūnus papasakojo, kad V. S. jį prievarta įstūmė pro duris, jas užrakino ir liepė čiulpti „pelę“. P. K. vadino vyrišką lytinį organą. Taip pat sūnus jai pasakojo, kad kaltinamasis čiupo jo veidą ir lytinį organą grūdo į burną, spaudė žandus, krutino galvą. Po šio įvykio ji iškarto nuėjo į butą pas kaltinamąjį, klausė kas atsitiko, bet pastarasis buvo supykęs ir viską neigė. Po to sūnus jai papasakojo, kad buvo dar ir anksčiau vienas atvejis kai kaltinamasis jį buvo nusivedęs į butą, nusimovęs kelnes, liepė čiulpti, bet tuomet sūnus iš buto pabėgo.

Liudytoja V. S. parodė, kad apie minimą įvykį sužinojo kai jai telefonu paskambino ir pranešė kaimynė. Grįžusi į namus, kur pas ją tuo metu gyveno ir brolis V., ji liepė šiam eiti pas kaimynus ir aiškintis, pastebėjo, kad V. buvo susijaudinęs, išsigandęs. Apie dviračio vagystę ji buvo sužinojusi iš kaimynų T., o pats V. buvo sakęs, kad jį pasiskolino sugrįžti į namus.

Liudytoja J. M. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. apie 19 val. 30 min. jai telefonu paskambino L. B. ir papasakojo, kad V. S. brolis V. pasiūlė jos vaikui čiulpti lytinį organą. Tuomet apie šį įvykį ji telefonu pranešė V. seseriai V., paprašė grįžti namo ir išsiaiškinti.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2303 (12), 11-2594 (12), 11-2637 (12) seka, kad ištyrus kaltinamojo V. S. ir nukentėjusiojo K. B. dėvėtus rūbus, ant V. S. drabužių buvo rasti K. B. dėvėto bliuzono, kelnių pluoštai, bei ant abiejų dėvėtų rūbų rasta vienodų pašalinių dalelių – šuns plaukų.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 343/12(10) (t.1, b. l. 40) seka, kad nukentėjusiajam galimai minimu laiku buvo padaryta kraujosruvos kairio skruosto gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Vertinant virš paminėtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai grindžiama ne tik paties kaltinamojo paaiškinimais, parodymų patikrinimu vietoje (kiek tai liečia svetimo turto vagystę įsibraunant į patalpą), bet ir nukentėjusiojo parodymais, kurie kaip patvirtinta psichiatrinės ekspertizės aktu yra teisingi ir realistiški. Nukentėjusiojo K. B. parodymų objektyvumą patvirtina ir jų atitikimas kaltinamojo parodymams. Be to, kaip seka iš bylos aplinkybių, tuoj pat po įvykio nukentėjusysis jo atžvilgiu padarytus seksualinio prievartavimo veiksmus apibūdino ir savo motinai L. B., jo nurodytos aplinkybės apie panaudotą fizinį smurtą, spaudžiant žandus, atitinka ir medicininio tyrimo metu nustatytiems sužalojimams. Gi kitos nurodytos aplinkybės iš esmės atitinka vėlesnės apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją užfiksuotoms aplinkybėms.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo seksualinio prievartavimo veiksmai padaryti 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesių laikotarpyje (pirma nusikalstama veika), buvo kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas. Tačiau vertinant, kad pats nukentėjusysis pasakodamas savo motinai apie šį įvykį, teigė , kad oralinio akto nebuvo, tai atlikti kaltinamasis nespėjo, nes jis iš pastarojo buto pabėgo, apie šį pirmąjį įvykį duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu taip pat neakcentavo, kad lytinį organą kaltinamasis jam būtų įkišęs į burną, laikytina, pakankamų duomenų, duodančių pagrindą teigti, kad oralinis aktas įvyko, nėra. Be to ir pats kaltinamasis pripažindamas savo siekį atlikti su nukentėjusiuoju lytinį aktą oraliniu būdu, neigė tai atlikęs ir nurodė to priežastį – pastarojo pasišalinimą iš buto. Todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamojo padaryti veiksmai 2012 m. liepos – rugpjūčio mėnesių laikotarpyje kvalifikuotini ne kaip baigtas nusikaltimas, bet kaip pasikėsinimas seksualiai prievartauti mažametį asmenį. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, jo amžių, bei kitas ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suvokė ir suprato tikrąjį nukentėjusiojo amžių, ir to sąlygojamą bejėgišką būklę, negalėjimą tinkamai pasipriešinti, todėl nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka BK 150 str. 4 d., kaip atlikti prieš mažametį asmenį. Pirmuoju atveju jie papildomai kvalifikuotini ir pagal BK 22 str. 1 d.

Kaltinamojo padaryta svetimo turto vagystė teisingai kvalifikuota ir pilnai atitinka BK 178 str. 2 d., nes padaryta įsibraunant į patalpą.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, sunkumą. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai susiję su seksualiniu prievartavimu baudžiamojo įstatymo priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 6 d.) ir sudaro ypatingą pavojų visuomenei. Nusikaltimų pasekmės taip pat sunkios, nes nusikalstamomis veikomis buvo pasikėsinta į mažamečio asmens neliečiamumą, jam padaryta ne tik fizinė žala, bet pažeista ir psichologinė, dvasinė pusiausvyra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be paminėto atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – jis nedirbo ir nesimokė, iš buvusio mokslo įstaigos charakterizuojamas tik patenkinamai. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas nepilnametis ir tai, kad jas padarė būdamas ribotai pakaltinamas, pastaroji aplinkybė laikytina lengvinančia jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 11 p.). Būtent teismo psichiatrijos aktu Nr. 103MS-178/2012 (t.2, b. l. 38-40), nustatyta, kad veikų padarymo metu ir šiuo metu V. S. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu dėl ko jis negalėjo visiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. Ši išvada duoda pagrindą kaltinamąjį pripažinti ribotai pakaltinamu, tačiau vėlgi įvertinant tą pačią išvadą neduoda pagrindo jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Į šią aplinkybę atsižvelgtina nustatant konkretų bausmės dydį. Tad, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytiems laisvės atėmimo bausmių minimumams.

Pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Akivaizdu, kad kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje mažamečiui nukentėjusiajam buvo padaryta žymi moralinė žala, nukentėjusysis patyrė ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus, asmenybės pažeminimą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, paminėtas aplinkybes, įvertinant protingumo, proporcingumo kriterijus, prašoma priteisti 25000 litų suma nelaikytina per didele, todėl ji ir priteistina iš nusikalstamą veiką padariusio asmens.

Išspręstinas daiktinių įrodymų klausimas ( BPK 94 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., BK 22 str. 1 d., BK 150 str. 4 d. (perkvalifikavus iš BK 150 str. 4 d.) ir BK 150 str. 4 d. Pagal BK 178 str. 2 d. paskirti bausmę tris mėnesius laisvės atėmimo, pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 4 d. paskirti bausmę trejus metus laisvės atėmimo, pagal BK 150 str. 4d. paskirti bausmę ketverius metus laisvės atėmimo. Vadovaujanti BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes paskirtas pagal BK 22 str. 1 d. 150 str. 4 d. ir BK 150 str. 4 d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę ketverius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, šią bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., subendrinti apėmimo būdu su bausme paskirta pagal BK 178 str. 2 d., ir paskirti galutinę subendrintą bausmę ketverius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2012 m. rugsėjo 7 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą pakeisti suėmimu ir V. S. suimti teismo salėje.

Priteisti iš V. S. 25000 litų nukentėjusiajam K. B. atstovaujamam L. B..

Daiktinius įrodymus (saugomus Šakių rajono policijos komisariate): V. S. drabužius grąžinti V. S., K. B. drabužius grąžinti L. B., seilių pavyzdžius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.