Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 201504-03 nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis spren­dimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-10-12 8 val. 50 min. Naujojoje gatvėje, Alytuje, po­licijos pareigūnai sustabdė automobilį vairuojantį apeliantą A. L., kuriam patikrinus blaivumą buvo nustatytas 0,54 prom. girtumas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teis­mas A. L. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo neišsamiai, neištyrė visų įro­dymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme. Priimdamas sprendimą dėl A. L. kaltės pagal ATPK 130² str. teismas nustatė, kad 2014-10-12 9.13 val. buvo testuotas alkotesteriu praėjus 23 minutėms po pažeidimo fiksavimo (pa­žei­dimo fiksavimo laikas 8.50 val.). Šį faktą patvirtino alkotesterio parodymų pažyma (b. l. 8) ir pa­reigūnas R. K.. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokia teismo išvada dėl blaivumo tik­rinimo laiko, kadangi apeliantas nurodo, jog buvo alkotesteriu testuotas iš karto po sustabdymo pareigūnų, t. y. praėjus 40 sekundžių. Tačiau iš bylos duomenų, kad teismui tikrinant ir vertinant pateiktų įrodymų patikimumą bei jų visumą, padaryta galutinė išvada neišnaudojus visų būtinų prie­monių, kurios leistų pašalinti bent menkiausią abejonę dėl pažeidėjo kaltės, t. y. iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad apelianto atstovė advokatė teismo prašė į teismo posėdį iškviesti liudytoju pa­reigūną G. Š., tačiau jos prašymas teismo buvo atmestas. Pažymėtina, kad blaivumo testas asmeniui gali būti atliekamas tik palaukus 15 min. po asmens alkoholio vartojimo fakto. Toks laiko tarpas tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir alkotesterio naudojimo blaivumo nustatymui yra numatytas tam, kad blaivumo nustatymo testo rezultatai būtų tikslūs ir alkoholio vartojimas nepra­ė­jus alkotesterio naudotojo instrukcijoje numatytam laiko tarpui neturėtų reikšmės blaivumo nus­ta­ty­mo testo rezultatams. Aukštesniojo teismo nuomone, kylant abejonių ir prieštaravimų dėl būtent šio minėto laiko tarpo, būtina apklausti ir kitą policijos pareigūną, kuris tuo metu patruliavo kartu su pareigūnu R. K., kad būtų paneigtos visos kylančios abejonės dėl A. L. kaltės, ir tuo pačiu įvertinti ir pašalinti kilę neaiškumai.

Taip pat teismas nesiaiškino aplinkybių dėl alkotesterio matuoklio antgalio. Ginčas kyla ar buvo uždėtas naujas matuoklio antgalis ir taip prietaisas paruoštas testavimui, ar ne. Teismas šiuos argumentus grindė tik liudytojo R. K. parodymais, tačiau neapklausus kito pareigūno, abe­jo­nės dėl šios aplinkybės nėra pašalintos. Taip pat nėra aišku kokiu būtent alkotesterio prietaisu buvo tikrinamas apelianto blaivumas. Iš alkotesterio parodymų pažymos duomenų (b. l. 8) matyti, kad prietaiso numeris ir spausdintuvo numeris nesutampa, tačiau teismas šių neaiškumų nesiaiškino, todėl kylant abejonėms, šiuos prieštaravimus būtina pašalinti.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Alytaus rajono apylinkės nu­ta­ri­mas nai­kinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai never­ti­na­mi, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi apeliantas prašė nutarimą pa­naikinti ir admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, apeliacinis skundas tenki­na­mas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. L. ape­liacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teis­mo 2015-04-03 nutarimą panaikinti ir A. L. ad­mi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.