Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki bausmės atlikimo dirbo AB (duomenys neskelbtini), alaus bare (duomenys neskelbtini), gyveno adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006-05-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2007-03-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.

2) 2007-08-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ji subendrinta su 2006-05-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3) 2009-05-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4) 2010-01-21 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 241 str. 1 d. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

5) 2011-12-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. skirta 15 MGL (1950 Lt) bauda.

6) 2014-03-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. skirtas areštas 45 paroms. Ši bausmė vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 2 dalimis subendrinta su 2011-12-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir jis galutinai nubaustas areštu 45 paroms ir 1501 lito bauda.

7) 2014-03-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. (veika padaryta 2012-01-02) skirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 str. 2 d. skirtas areštas 15 parų; pagal BK 184 str. 1 d. (veika padaryta 2012-02-10) skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-23 nuosprendžiu paskirta ir iki galo neįvykdyta bausme (liko neįvykdyta bauda 1501 litas) bausmes sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 1501 lito bauda.

8) 2014-08-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. skirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 63 str. 9 d., paskirta bausmės subendrinta su 2014-03-05 ir 2014-03-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiais ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams ir 1501,45 litų bauda. 2014-10-17 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2014-08-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis, pagal LR BK 180 str. 1 d. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Panevėžio apylinkės teismo 2014-03-05 ir 2014-03-07 nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 1501,45 litų bauda.

9) 2014-09-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. skirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2014-03-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta nuosprendžio dalimi – 1501 Lt bauda, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 1501 Lt (434 EUR) baudą. 2014-11-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-09-15 nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-08 nuosprendžiu, kuris pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2014-10-17 nuosprendžiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams ir 1501 litų (434 Eur) bauda. 2017-10-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi 2017-11-03 paleistas lygtinai, neatlikus 8 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2018-06-11 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. V. 2018 m. gegužės 23 d. apie 21.50 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, elgdamasis įžūliai, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju D. J. metu, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis nukentėjusiajam D. J. į galvos sritį, šiam pargriuvus ant grindinio, spyrė nenustatytą skaičių kartų kojomis nukentėjusiajam į galvos sritį ir kitas kūno vietas, taip mažiausiai 34 trauminių poveikių pasekoje padarė nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, abiejuose žastuose, kairiajame dilbyje, dešiniajame klube, dešinio apatinio žandikaulio srityje, smakre, kraujosruvas kairės akies junginėje, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimu nosyje, kraujosruvas odoje, kakle, dešinio antakio srityje, kairiame žande, kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimus nosyje, viršutinėje lūpoje, abiejose plaštakose, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam D. J. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme. Įvykio vietoje užfiksuotos raudonos spalvos į kraują panašios dėmės, paimti biologiniai pėdsakai (1 t. b.l. 11-18).

Iš asmens blaivumo patikrinimo kvito matyti, kad 2018-05-23 22.24 val. O. V. nustatytas 0,86 prom. girtumas. (1 t. b.l. 81).

Iš 2018-06-26 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados matyti, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę O. V. nėra pagrindo (2 t. b.l. 15).

Iš medicininės pažymos matyti, kad nuo 2018-05-31 iki 2018-06-29 D. J. buvo dėl ligos nedarbingas (2 t., 155 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Kaltinamasis O. V. tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo D. J. buvimo faktą kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bei neneigė konflikto metu vartojęs pastarojo atžvilgiu fizinį smurtą. Ginčo dėl to nėra bei šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo D. J. parodymai, liudytojų I. P., M. R., S. M. parodymai, specialisto išvada ir kiti. Tačiau kaltinamasis teisme savo kaltę pripažindamas tik iš dalies, nukentėjusįjį vardino kaip konflikto bei fizinio smurto vartojimo tarp jų abiejų iniciatorių, taipogi teigė apie paties gynimąsi nuo nukentėjusiojo. Tokius O. V. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos taktiką, kurią paneigia ir jo kaltę pagal inkriminuotą kaltinimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Kaltinamojo parodymų nepatvirtina ir gynybos iniciatyva teisme apklausti liudytojai E. V. bei A. T., kurių parodymai, juos vertinant O. V. pateikto kaltinimo apimtyje, jokios įrodomosios reikšmės neturi.

Nors nukentėjusiojo D. J. parodymai viso proceso metu taipogi nepasižymėjo nuoseklumu, kito, tačiau jis tiek tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad fizinį smurtą pirmas pradėjo jo atžvilgiu vartoti ir intensyviai vartojo būtent O. V., kuris jam rankomis sudavė ir kojomis spyrė nenustatytą skaičių smūgių. Nukentėjusysis parodė įvykio metu buvęs labai neblaivus, iki įvykio alkoholinius gėrimus vartojęs jau nebe pirmą parą ir didelėmis dozėmis, todėl tos dienos įvykius prisimenantis prastai. Ši aplinkybė, kurią patvirtina ir kiti bylos duomenys, paaiškina nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą. Tačiau teismas sprendžia, kad nepaisant nenuoseklių nukentėjusiojo parodymų, byloje surinkta pakankamai kaltinamojo O. V. kaltę padarius kaltinime inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus patvirtinančių įrodymų.

Nukentėjusiojo D. J. nurodytas aplinkybes dėl fizinio smurto jo atžvilgiu vartojimo patvirtina tiesiogiai ir nenutrūkstamai įvykį kaltinime nurodytu laiku bei vietoje ir kartu kaltinime nurodytus kaltinamojo nusikalstamus veiksmus mačiusi liudytoja I. P., kurios viso proceso metu nuosekliais buvusiais parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Sutinkamai su šios liudytojos parodymais, ji kaltinamojo nepažįsta. Motyvų, kodėl ji galėtų apkalbėti kaltinamąjį O. V., teismas nenustatė, tokių motyvų nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėja. Byloje taip pat nenustatyta, kad jie turėjo kažkokių asmeniškumų. Todėl teismas liudytojos I. P. parodymus laiko patikimais ir remiasi kaip kaltinamojo O. V. kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų patvirtinančiu įrodymu.

Liudytoja I. P. parodė mačiusi, kaip kaltinime nurodytu laiku ir vietoje einant kaltinamasis per petį apkabinęs vedėsi nukentėjusįjį, vis jam suduodamas smūgius į nosį, šis vis klupo, o kieme prie namo kaltinamasis nukentėjusįjį parvertė ir pradėjo spardyti. Atkreiptinas dėmesys, kad šie liudytojos I. P. parodymai esminėse detalėse kaltinimo apibrėžtyje atitinka ne tik nukentėjusiojo D. J., bet dalinai ir kaltinamojo O. V. pirminius parodymus. Nukentėjusysis D. J. viso proceso metu nuosekliai tvirtino buvęs rankomis ir kojomis mušamas O. V., o kaltinamasis, nors teisme teigdamas apie gynimąsi nuo D. J. ir tik kelių smūgių sudavimą pastarajam, patvirtino naudojęs nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą.

Sutinkamai su liudytojos I. P. parodymais, nukentėjusysis buvo girtas, bandė gintis, tačiau dėl girtumo apsiginti nesugebėjo, jis jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko. Ginčo dėl nukentėjusiojo neblaivumo įvykio metu nėra, tą patvirtino ne tik pats nukentėjusysis D. J., liudytojas M. R., taipogi tai matyti iš kaltinamojo O. V., liudytojos S. M. parodymų. Liudytojas M. R. parodė, kad jam atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis sunkiai orientavosi aplinkoje ir nieko deramai paaiškinti negalėjo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2018-05-23 22.30 val. D. J. buvo nustatytas 2,96 promilių girtumas (1 t., 46-47 b.l.). Tuo tarpu kaltinamajam nustatytas 0,86 promilių girtumas. Pastarieji duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nukentėjusysis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl savo girtumo nebuvo fiziškai aktyvus, būdamas tokios būklės jis negalėjo pasipriešinti kaltinamojo veiksmams ir kaltinamajam negalėjo kelti realios grėsmės. To nepaneigia ir kaltinamojo nurodomos aplinkybės dėl nukentėjusiojo bandymo jį – O. V. smaugti, ko neneigia ir pats nukentėjusysis.

Teismas pastebi, kad kaltinime aprašytą įvykį nenutrūkstamai mačiusi liudytoja I. P. nepatvirtino nukentėjusiojo aktyvių fizinių veiksmų, tame tarpe ir smaugimo, kaltinamojo atžvilgiu kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis savo parodymuose teigė apie tarp jų buvusį konfliktą bei jų abiejų grumtynes tą pačią dieną automobilyje, dar iki kaltinime aprašyto įvykio. Nukentėjusysis be kita ko teigė ir apie kaltinamojo kandimą jam į nosį, ko liudytoja I. P. vėl gi patvirtinti negalėjo, tą neigė ir kaltinamasis. Įvertinus šias aplinkybes bei nukentėjusiojo ir kaltinamojo neblaivumą įvykio metu, taipogi jų parodymų nenuoseklumą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog aukščiau paminėti galimi kaltinamojo kandimo ir nukentėjusiojo smaugimo veiksmai nebuvo atliekami kaltinime konkrečiai apibrėžtu laiku ir vietoje. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ir kaltinamojo nurodomi įvykiai automobilyje, įskaitant vienas kito atžvilgiu atliktus veiksmus, yra nutolę laiko ir vietos aspektais nuo kaltinamajam inkriminuojamų veiksmų, kas eliminuoja O. V. pateikiamą galimą būtinosios ginties nuo tariamai neteisėtų D. J. veiksmų jo atžvilgiu buvimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis – apibrėžtu laiku ir vietoje – buvus kaltinamojo sveikatai realiai grėsmei iš nukentėjusiojo pusės.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojos I. P. parodymai atitinka ir kitus byloje esančius įrodymus. Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, kuri sutampa su liudytojos nurodyta, užfiksuotos į kraują panašios dėmės. Ši aplinkybė sutinka su kaltinamojo pirminiais parodymais, kur jis parodė, kad kieme jam kojos keliu sudavus nukentėjusiajam du smūgius pataikė Danieliui į nosį, po ko jam pradėjo bėgti kraujas. Be to, kaltinamasis O. V. parodė, kad iki įvykio jiems važinėjant automobiliu, jame nukentėjusysis D. J. buvo sveikas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad būtent kaltinime nurodytoje vietoje nukentėjusiajam ir buvo sužalota nosis.

Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam D. J. padarytas nosies kaulų lūžis, dėl ko sveikata sutrikdyta nesunkiai, bei kiti sužalojimai įvairiose kūno vietose – mažiausiai 34 trauminių poveikių pasekoje, kas visiškai atitinka nukentėjusiojo ir liudytojos I. P. nurodytas aplinkybes bei paneigia kaltinamojo O. V. teisme duotus parodymus, kad jis sudavė nukentėjusiajam tik tris smūgius ranka ir vieną kartą įspyrė, o gulinčio nukentėjusiojo nespardė. Kaip minėta, pats kaltinamasis apklausos teisme metu nurodė, jog įvykio dieną važiuojant automobiliu D. J. buvo sveikas, kas rodo, jog kaltinamajam pastebimų sužalojimų pas nukentėjusįjį nebuvo matyti. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad specialisto nustatyti ir kaltinime nurodyti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais) iki patekimo į ligoninę 2018-05-23 22.21 val., pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismui nelieka abejonių, kad specialisto nukentėjusiajam nustatytas nesunkų sveikatos sutrikdymą sąlygojantis nosies kaulų lūžis, kuris turi lemiamą reikšmę kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui, bei kiti sužalojimai buvo padaryti būtent konflikto su O. V. metu. Tuo tarpu kaltinamojo bei jo gynėjos versija, kad kaltinamasis negalėjo nukentėjusiajam padaryti tiek kaltinime nurodytų sužalojimų, tėra niekuo nepatvirtinta prielaida, paneigta byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog nors nei nukentėjusysis D. J., nei liudytoja I. P. negalėjo konkrečiai įvardinti kaltinamojo nukentėjusiajam suduotų smūgių rankomis bei kojomis skaičiaus, vienas smūgis gali sąlygoti daugiau nei vieną sužalojimą ir ne vienoje kūno vietoje.

Nagrinėjamu atveju daugiau nei akivaizdu, kad kaltinamasis O. V. smurtinius veiksmus prieš D. J. panaudojo viešoje vietoje (prie daugiabučio gyvenamojo namo), kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas pažymi, jog viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas smūgius nukentėjusiajam prie daugiabučių gyvenamųjų namų, laiku, kai gyventojai paprastai jau būna savo namuose, kaltinamasis neabejotinai suprato, jog tokį jo elgesį mato (gali matyti) kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitam asmeniui – D. J., bet ir sutrikdys viešąją tvarką, kad tuo metu aplinkiniai asmenys pasijus nesaugiai, šokiruoti dėl fizinio smurto panaudojimo prieš kitą asmenį. Tačiau to nepaisydamas ir tai numatydamas, O. V. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Kad konfliktą ir muštynes matė keletas žmonių, parodė ir pats kaltinamasis duodamas pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo viešoje vietoje atliktus smurtinius veiksmus be nukentėjusiojo matė liudytojai I. P., S. M., jos patyrė neigiamų emocijų, joms teko kviesti policijos pagalbą, buvo iškviesta ir greitoji medicinos pagalba. Iš liudytojos I. P. parodymų matyti, kad ji jaudinosi, kad kaltinamasis smurtaudamas neužmuštų nukentėjusiojo. Tokie kaltinamojo O. V. įžūlūs veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys viešąją tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek smurtinius veiksmus patyrusiam asmeniui, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl O. V. veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta viešoje vietoje – gatvėje, prie daugiabučio gyvenamojo namo, buvusių asmenų rimtis, parodyta nepagarba visuomenės atstovams, o nukentėjusiajam D. J. padaryti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie O. V. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėties požymius.

Teismas pastebi, kad liudytoja I. P. parodė, kad stebėdama visą įvykį supratusi, jog kaltinamasis ir nukentėjusysis pažįsta vienas kitą, kad situacija tarp jų yra asmeninio pobūdžio. Kaltinamasis parodė, ko neneigė ir nukentėjusysis, kad konfliktas tarp jų iš tiesų turėjo priežastį, kilusią iš asmeninių santykių, kas paneigia chuliganiškų paskatų buvimą minėtoje situacijoje. Pasak kaltinamojo, jis pyko ant nukentėjusiojo dėl pastarojo elgesio su jų bendra pažįstama S. M.. Nukentėjusysis taipogi parodė, kad konfliktas su kaltinamuoju vyko dėl abiejų pažįstamos S.. Kadangi kaltinamojo O. V. nusikalstamus veiksmus lėmė konkrečios, juos paaiškinančios asmenines paskatas atskleidžiančios priežastys – pyktis ant nukentėjusiojo, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė kaltinamajam neinkriminuojama.

Bausmių skyrimo, civilinio ieškinio išsprendimo ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

O. V. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra teistas 9 kartus (iš jų ir už nusikalstamas veikas viešajai tvarkai bei svetimo turto pagrobimą, susijusį su fizinio smurto panaudojimu) ir turi neišnykusį bei įstatymo nustatytą tvarka nepanaikintą teistumą. Inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, kas rodo, kad O. V. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir nerodo pastangų gyventi dorai. To nepaneigia ir tos aplinkybės, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis administracine tvarka nebuvo baustas, dirbo. Nors kaltinamasis O. V. psichikos sveikatos centro įskaitoje registruotas, pagal specialisto išvadą pagrindo skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra (2 t. b.l. 10, 15).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi sunkiančias aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, padarymą skiriant realias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini didesni nei minėtų straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai.

Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu subendrintinos apėmimu būdu ir O. V. skirtina subendrinta bausmė, prie kurios, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pridėtina 2014-09-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu O. V. paskirtos neatliktos bausmės dalis (iš paskirtos 434 Eur baudos 70,86 Eur yra išieškota, likusi suma – 364 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas O. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 23 d. 22.05 val. iki 2018 m. gegužės 25 d. 13.30 val. (2 paros) (1 t., b. l. 77-79).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimas (1 t., 100-107 b.l.). Pirmąją kardomąją priemonę, atsižvelgdamas į tai, kad O. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nuo 2018-08-06 yra Marijampolės pataisos namuose, teismas 2018-08-24 nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje panaikino (2 t., 102-103 b.l.), o likusioji galioti kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o jam įsiteisėjus – panaikintina, dokumentą grąžinant kaltinamajam.

Byloje nukentėjusysis D. J. yra pareiškęs civilinį ieškinį 646 Eur sumai. Nors civiliniame ieškinyje jis šią žalą įvardino kaip moralinę (neturtinę), iš pačiame ieškinyje nurodytų, taip pat ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų jo paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiojo reikalavimas susijęs su turtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad iš reikalaujamos 646 Eur sumos 146 Eur skirti sulaužytiems akiniams bei 500 Eur – prarastam darbingumui atlyginti (1 t., 40 b.l.). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu sulaužytų akinių vertė yra 146 Eur, o dėl jo patirto fizinio smurto jam negalėjus dirbti ir užsidirbti jis patyrė 500 Eur žalą (1 t., 28-29 b.l.). Teisme nukentėjusysis pareikštą civilinį ieškinį palaikė.

Civilinio ieškinio pagrindimas yra jį pateikusio asmens pareiga. Teismas apie šią pareigą ne kartą priminė ir nukentėjusiajam D. J., tačiau jis teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių akinių sulaužymą bei pastarųjų akinių vertę. Kaltinamasis neigė sulaužęs nukentėjusiajam akinius. Be nukentėjusiojo teiginių jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiajam sulaužė akinius, byloje nėra. Įvykio vietoje akiniai nerasti, jie nebuvo pateikti ir paties nukentėjusiojo viso proceso metu, kaip ir jų vertę patvirtinantys dokumentai. Be to, apie akinių sulaužymą nukentėjusysis nenurodė nei rašydamas pareiškimą, nei apklausiamas iš karto po įvykio, kas taipogi kelia abejones dėl akinių sulaužymo fakto. Esant tokiems duomenims teismas negali daryti vienareikšmiškos, neginčytinos išvados, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nukentėjusiajam sulaužė akinius, todėl tenkinti civilinį ieškinį šioje dalyje nėra pagrindo.

Taipogi nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Eur negautų pajamų. Negautos pajamos patenka į turtinės žalos apibrėžtį. Todėl nepaisant prokurorės nurodomo nukentėjusiojo teisinio neišprūsimo, priešingai prokurorės manymui, nukentėjusiojo parodymų analizė nesudaro pagrindo teismui manyti, kad jis reikalauja atlyginti jam padarytą neturtinę žalą dėl jo patirtų išgyvenimų, nepatogumų, skausmo ir jo nurodyta 500 Eur suma tam skirta. Nesant tokio reikalavimo, nėra pagrindo neturtinės žalos priteisimui nukentėjusiojo naudai iš kaltinamojo.

Nors nukentėjusysis reikalavimui dėl negautų pajamų pagrįsti teismui pateikė jo metines pajamas už 2017 metus, individualios veiklos vykdymą tam tikrais laikotarpiais 2018 metais bei jo nedarbingumą po įvykio patvirtinančius dokumentus (2 t., 155, 180-181, 190-194 b.l.), jie savaime nesąlygoja civilinio ieškinio patenkinimo šioje dalyje, todėl šie duomenys vertintini paties nukentėjusiojo parodymų bei kitų byloje esančių duomenų kontekste. Sutinkamai su paties nukentėjusiojo parodymais, jis iki įvykio kažkur penkias dienas iš eilės vartojo įvairius alkoholinius gėrimus ir didelėmis dozėmis. Taipogi nukentėjusysis D. J. teisme parodė, kad jam būdinga tai, jog jis savaitę ar dvi pageria ir po to vėl eina į darbą. Iš jo teismui pateiktų verslo liudijimų matyti, kad jis veiklą vykdo ne pastoviai, ne kiekvieną mėnesį ir tik tam tikrais laikotarpiais. Nors nukentėjusysis teisme teigė, kad planavo po truputį baiginėti gerti, nes turėjo užsakymų, tačiau konkrečių duomenų dėl kaip turimų deklaruojamų užsakymų – jų datų, pačių užsakymų (sutarčių ar kt.) ar užsakovų – teismui neįvardino bei nepateikė. Be to, nukentėjusysis apklausiamas teisme parodė, kad į gydytoją dėl nedarbingumo kreipęsis tik dėl to, kad buvo reikalinga pateikti nedarbingumo pažymėjimą darbo biržai bei draudimui. Visos šios aplinkybės neleidžia tvirtinti, kad jei ne kaltinamojo O. V. nukentėjusiojo atžvilgiu atliktieji kaltinime nurodyti smurtiniai veiksmai, nukentėjusysis D. J. būtų visą jo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018-05-31 iki 2018-06-29 dirbęs ir gavęs pajamų. Todėl, atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas ir byloje nustatytas aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, nukentėjusiojo iš kaltinamojo reikalaujama negautų pajamų suma mažintina iki 300 Eur.

Civilinio ieškinio klausimo išsprendimo nekeičia byloje esantys duomenys apie D. J., kaip apdraustajam nuo nelaimingų atsitikimų, dėl 2018-05-23 įvykio bendrovės „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 1300 Eur draudimo išmoką, kuri, kaip nurodė draudikas, nėra ir negali būti laikoma apdraustojo patirtos žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimu (2 t., 177 b.l.).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo O. V. valstybės naudai išieškotinos 11,40 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimti ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2018-07-23 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) saugomi vokuose supakuotus biologiniai pėdsakai (1 t. b.l. 20-21) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303 straipsniais,

nusprendžia:

O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu ir paskirti O. V. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2014-09-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu O. V. paskirtos neatliktos bausmės dalį ir skirti O. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 364 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt keturių eurų) baudą.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2018 m. spalio 19 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti O. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 23 d. 22.05 val. iki 2018 m. gegužės 25 d. 13.30 val. (2 paras).

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir prie bylos esančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti O. V..

Nukentėjusiojo D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš kaltinamojo O. V. 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš O. V. valstybės naudai 11,40 Eur proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtus ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje (2018-07-23 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) saugomus vokuose supakuotus biologinius pėdsakus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.