Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-113-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-02-24
Bylos Nr.
1A-44-113-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Pocius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Valentinas Janonis
Nukentėjusysis
S. M., V. Z.
Nuteistasis
N. L.
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-113/2010

Teisėja Nijolė Bagdonienė Procesinio sprendimo kategorija2.4.6.4.1.;1.2.14.10.;1.2.26.2.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Valentino Janonio,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nukentėjusiosioms S. M., V. Z.,gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,nuteistajam N. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-11-04 nuosprendžio, kuriuo N. L. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, pagal BK 187 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė N. L. paskirta 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

N. L. nuteistas už tai, kad jis 2009-03-07, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), V. Z. priklausančiame bute, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – rankomis suimdamas prie buto durų stovinčiai S. M. už rankos ir jėga ją nustumdamas nuo įėjimo į butą, o tai S. M. sukėlė fizinį skausmą, įsiveržė į butą, kur buto koridoriuje rankomis sugriebė nukentėjusiajai V. Z. už rankų žastų srityje, tuo padarydamas tris dešinės rankos žasto poodines kraujosruvas, rankomis jėga prirėmė V. Z. prie baldų, tuo padarydamas dešinės krūties kraujosruvą, sugriebė už kaklo, girdint bute buvusioms moterims, necenzūriniais, žeminančiais žmogiškąjį orumą žodžiais ir pasakymais pažemino V. Z., tuoj po to buto miegamojo kambaryje paėmęs nuo komodos 1200 Lt vertės muzikinį centrą „Bush“, metė jį į sieną, taip jį sudaužė bei sugadino kambario sienas, tapetus, bendros 800 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. Z. 2000 Lt turtinę žalą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis buto koridoriuje jėga pastūmė V. Z., dėl to ji atsitrenkė į baldus, taip jis V. Z. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tyčia sugadino svetimą turtą.

Šalies argumentai

Nuteistasis N. L. apeliaciniu skundu prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-11-04 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas nurodo nesutinkantis su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 284 str. 1 d., nes BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, visuomenės rimties sutrikdymas turi būti realus. Šis nusikaltimas yra padaromas viešoje vietoje, veikos padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, kaltininkas turi veikti tiesiogine tyčia, jis turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėti taip veikti. Pasak nuteistojo, byloje nustatyta, kad konfliktas įvyko ne viešoje vietoje, o bute, į kurį jis pateko buto savininkės V. Z. leidimu. Konfliktą išprovokavo netinkamas pačių nukentėjusiųjų elgesys – jos savo veiksmais trikdė viešąją rimtį, nes po 22 val. daugiabučiame name garsiai leido muziką. Pačios nukentėjusiosios pripažino, kad pašalinių asmenų kvietimu į butą buvo atvykusi policija ir nurodė pritildyti muziką. Jis atėjo pas V. Z., turėdamas tikslą tik įspėti ją, kad nutrauktų netinkamą elgesį, tačiau bute buvusios neblaivios moterys pradėjo replikuoti į jo pretenzijas. Taigi jo atėjimo tikslas buvo ne sutrikdyti viešąją tvarką ar visuomenės rimtį. Jokio smurto jis prieš V. Z. nevartojo – ji su juo ginčijosi, šaukė, todėl jis norėjo nueiti į kambarį ir išjungti muziką, būtent tuo tikslu jis paėmė V. Z. už rankos ir patraukė ją iš kelio. Nuo to ir galėjo jai atsirasti mėlynės, o ne nuo smūgių. Jis jos nesmaugė, neėmė už kaklo ir nestūmė į sieną. Iš specialisto išvados matyti, kad V. Z. padaryti kūno sužalojimai yra nebūdingi tyčiniams smūgiams. Po įvykio ji net nesikreipė į teismo medicinos ekspertą, o tik į šeimos gydytoją ir tai padarė tik 2009-03-09, todėl mėlynės galėjo atsirasti ir visai dėl kitų priežasčių. N. L. pripažįsta, jog buvo labai supykęs, nes triukšmas trukdė vaikams miegoti, todėl galėjo pavartoti keletą necenzūrinių žodžių, bet tai nesudaro BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Nuosprendyje visiškai nemotyvuotas jo veikos kvalifikavimas, apsiribota tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų išdėstymu. Teismas visiškai neaptarė, kodėl šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta S. M., kuri net nerašė pareiškimo ir prašymo pripažinti ją nukentėjusiąja. Ji parodė, kad jis jokių tyčinių veiksmų prieš ją neatliko. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nenustatė konflikto priežasčių ir motyvų, neatsižvelgė į tai, kad netinkamas nukentėjusiosios elgesys sukėlė konfliktą, kad dėl triukšmo jos bute jau buvo pakviesti policijos pareigūnai, kad nukentėjusioji ir kitos jos bute Kovo 8-ąją šventusios moterys buvo neblaivios, todėl jų parodymai neadekvatūs situacijai.

Apelianto teigimu, teismas taipogi nemotyvavo jo nuteisimo pagal BK 187 str. 1 d. Teismas nurodė, kad jis tyčia metė magnetofoną į sieną, taip sudaužydamas jį ir sugadindamas sieną bei tapetus. Tačiau magnetofono į sieną jis nemetė, tai įrodo daikto apžiūros protokolas. Jei muzikinis centras būtų buvęs mestas į sieną, būtų visas subyrėjęs, o dabar buvo nuskeltas jo priekinis korpusas, nuskilusi apdaila. Taip atsitiko todėl, kad jis netyčia, norėdamas magnetofoną išjungti, patraukė už laido, ir magnetofonas nukrito nuo spintelės. V. Z. teiginiai dėl sienos sugadinimo yra akivaizdžiai išgalvoti, nes ant kambario sienų buvo rasta keletas įbrėžimų, jie atsirado tikrai ne nuo magnetofono smūgio į sieną. N. L. nuomone, parodymus, kad neva jis tyčia sudaužė muzikinį centrą, nukentėjusioji ir jos draugės davė tik bijodamos, kad jis atsisakys atlyginti žalą. Bet jis sumokėjo V. Z. nurodytą sumą, nepaisant to, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų nei apie muzikinio centro vertę, nei apie sienų remonto išlaidas. Taigi teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti jį kaltu pagal BK 187 str. 1 d., jo veikoje nėra jokio nusikaltimo sudėties.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios neprieštarauja, kad nuteistojo skundas būtų tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. L. apeliacinis skundas tenkintinas, nuosprendis naikintinas (BPK 329 str. 1 d. 1 p., 331 str.).

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tiesiogiai nenurodyti N. L. veikos motyvas ir tikslas, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje apibūdinant N. L. veikos subjektyviuosius požymius, nors ir netiesiogiai, tačiau veikos motyvas nurodytas – siekimas demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir nepaisyti dorovės normų. Byloje nustatytų aplinkybių analizė šios teismo išvados nepatvirtina. Teisėjų kolegija sutinka su N. L. apeliacinio skundo teiginiu, kad jo veiksmai nebuvo nukreipti trikdyti visuomenės rimtį. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino aplinkybių, kurios klostėsi tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų prieš jų betarpišką konfliktą V. Z. bute. Šios aplinkybės yra svarbios atskleidžiant N. L. veiksmų paskatas bei įvertinant, ar nukentėjusiųjų elgesys nebuvo provokuojantis bei demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams ir nepaisantis priimtų elgesio normų ir kokią tai turėjo reikšmę konflikto vystymuisi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tikslo įrodinėjimui bei motyvų nustatymui nebuvo skirta dėmesio, o nenustačius šių požymių, negalima teisingai kvalifikuoti veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Šių aplinkybių nustatymas yra reikšmingas pripažįstant, ar N. L. veiksmai buvo atlikti dėl chuliganiškų paskatų, ar įtakoti kitų priežasčių ir kokią reikšmę šiems veiksmams turėjo nukentėjusiųjų elgesys. Nuteistasis visų apklausų metu aiškino, jog į nukentėjusiųjų butą atėjo turėdamas tikslą pareikalauti nutraukti nukentėjusiosios V. Z. bute keliamą triukšmą. Šią aplinkybę apklausiamos ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės patvirtino ir nukentėjusiosios V. Z. ir S. M. Byloje apklaustos nukentėjusiosios, liudytojos nurodė, kad 2009 03 07 V. Z. bute šventė artėjančios Kovo 8-sios proga, vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. Byloje nustatyta, kad apie 22.00 val. Šilutės PK gavo neprisistačiusio asmens pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) bute keliamas triukšmas, į šį butą buvo pasiųsti patruliai V. S., T. Č. ir praktikantė D. J. Šilutės PK pateiktame pranešime nurodoma, jog gauta informacija pasitvirtino ir buto savininkė buvo įspėta dėl keliamo triukšmo. Šios aplinkybės neneigia ir pirmosios instancijos teisme bei Klaipėdos apygardos teisme apklaustos nukentėjusiosios. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, neskyrė reikiamo dėmesio šiai aplinkybei išsiaiškinti. Ikiteisminio tyrimo metu šie pareigūnai nebuvo apklausti, pirmosios instancijos teismo posėdyje pareigūnai, įspėję buto savininkę dėl keliamo triukšmo, taip pat nebuvo apklausiami. Apklausti apeliacinės instancijos teisme pareigūnai V. S. ir T. Č. patvirtino, kad, atvykę pagal pranešimą į butą, rado išgėrusias moteris, kurios paaiškino, kad švenčiančios moters dieną. Jos buvo įspėtos ir pareikalauta pritildyti muziką. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuteistojo teiginiams, kad išvykus policijos pareigūnams nukentėjusiosios V. Z. bute padidėjo triukšmas, garsiau girdėjosi muzikos garsai, todėl jis nutaręs nueiti ir pareikalauti nutraukti triukšmavimą. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistojo N. L. veiksmai nebuvo nukreipti siekimui demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir nepaisyti dorovės normų, atvirkščiai – pareikalauti iš kitų asmenų, demonstruojančių nepagarbą aplinkiniams, nutraukti neteisėtus veiksmus. Nuteistasis neneigia, kad V. Z. bute, reikalaudamas laikytis visuomenei priimtų bendrabūvio taisyklių – nekelti triukšmo, buvo susierzinęs ir kalbėjo pakeltu tonu, tačiau tai negali būti traktuojama kaip įžūlus elgesys, nes nustatytos aplinkybės patvirtina, kad N. L. pareikštas reikalavimas nutraukti triukšmą buvo teisėtas. Nėra pagrindo netikėti nuteistojo aiškinimui, kad V. Z. bute į jo reikalavimą pritildyti muziką ir netriukšmauti nebuvo reaguojama, todėl jis nutaręs pats išjungti muzikinį centrą. Nuteistasis, nepripažindamas kaltinime nurodytų smurto veiksmų kiekio, neneigia, kad siekdamas tai padaryti, galėjo pastumti S. M. ir V. Z. paimdamas joms už rankų. Šią aplinkybę patvirtina ir medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad tikėtina, jog rastos kraujosruvos V. Z. padarytos spaudžiant rankos pirštais. Tai iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje sumažindamas kaltinime nurodytų padarytų smurtinių veiksmų apimtį. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad N. L. veiksmai – paėmimas už rankų nukentėjusiosioms – negali būti vertinami kaip siekimas tiesiogine tyčia sukelti nukentėjusiosioms fizinį skausmą, padaryti sveikatos sutrikdymą, nes nuteistasis savo veiksmais siekė ne jau paminėtų tikslų, o norėdamas patekti prie muzikinio centro ir jį išjungi ir tuo nutraukti keliamą triukšmą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tikslo įrodinėjimui bei motyvų nustatymui neskyrė dėmesio ir nuosprendyje dėl to nepasisakė. Nenustačius šių požymių, negalima teisingai kvalifikuoti veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. L. į V. Z. butą atėjo skatinamas ne chuliganiškų paskatų, o turėdamas tikslą nutraukti neteisėtus V. Z. bute buvusių asmenų veiksmus. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad N. L. veikoje nėra esminio viešosios tvarkos pažeidimo objektyviojo požymio – nepagarbos demonstravimo aplinkiniams ar aplinkai tuo realiai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką. Priešingai, negu teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pačių nukentėjusiųjų elgesys buvo provokuojantis bei demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams ir nepaisantis priimtų elgesio normų ir tai turėjo reikšmę konflikto vystymuisi. Byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių teigti, kad nuteistasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, kas galėjo turėti reikšmės konfliktinei situacijai kilti. Priešingai nei nuteistasis, nukentėjusiosios kartu su bute buvusiomis draugėmis vartojo alkoholinius gėrimus ir tai, teisėjų kolegijos nuomone, turėjo neabejotinos įtakos konfliktinės situacijos plėtojimuisi V. Z. bute. Nesant N. L. veikoje viešosios tvarkos pažeidimo objektyviojo požymio dėl BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo N. L. išteisintas, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendyje konstatuota, kad N. L. 2009-03-07, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), V. Z. bute, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – rankomis suimdamas prie buto durų stovinčiai S. M. už rankos ir jėga ją nustumdamas nuo įėjimo į butą, o tai S. M. sukėlė fizinį skausmą, įsiveržė į butą, kur buto koridoriuje rankomis sugriebė nukentėjusiajai V. Z. už rankų žastų srityje, tuo padarydamas tris dešinės rankos žasto poodines kraujosruvas, rankomis jėga prirėmė V. Z. prie baldų, tuo padarydamas dešinės krūties kraujosruvą, sugriebė už kaklo, girdint bute buvusioms moterims, necenzūriniais, žeminančiais žmogiškąjį orumą žodžiais ir pasakymais pažemino V. Z. Šią veika pirmosios instancijos teismas pripažino atitinkančia BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius - „įžūlius ir vandališkus veiksmus“ ir fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai S. M. bei dešinės rankos ir dešinės krūties poodinių kraujosruvų padarymą V. Z., t. y. ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį „smurtavimas, sukėlęs žmogui fizinį skausmą“. Taigi atsakomybę už padarytą veiką numato dvi baudžiamojo įstatymo normos. Nuosprendyje N. L. veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Teismas niekaip nemotyvavo priimto sprendimo, tačiau šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai nekvalifikavo N. L. smurto veiksmų pagal BK 140 str. 1 d., nes esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendrą visumą nustatanti norma, kvalifikavimas dar ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį būtų perteklinis.

Išteisinus N. L. pagal BK 284 str. 1 d., iškyla baudžiamosios atsakomybės klausimas pagal BK 140 str. 1 d., nes bylos duomenimis nustatyta, kad konflikto tarp nuteistojo N. L. ir nukentėjusiųjų S. M. ir V. Z. metu nukentėjusiajai V. Z. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 22), S. M. sukeltas fizinis skausmas. Šiuo atveju taikytinos BPK 417 str. 2 d. nuostatos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios nereikalauja, kad N. L. būtų nuteistas už nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka. Padaryta žala yra atlyginta, jokių pretenzijų nukentėjusiosios N. L. nereiškia. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad taikytinos BPK 3 str. 1 d. 6 p. nuostatos ir baudžiamasis procesas dėl to nutrauktinas.

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 187 straipsnio 1 d. nustatyta, kad baudžiamas „tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą“ Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas padaromas tyčia. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad konflikto V. Z. bute metu buvo sugadintas muzikinis centras „Bush“ ir kambario siena. Nuteistasis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme muzikinio centro sugadinimo aplinkybes nurodė vienodai, teigdamas, kad norėdamas ant spintelės buvusį muzikinį išjungti iš elektros tinklo, netyčia jį išmetė ir taip jį sugadino bei nežymiai apgadino kambario sieną, kad tam įtakos turėjo ir tai, kad kambaryje buvusios moterys jam trukdė tai padaryti, tyčią jis muzikinio centro į sieną nemetė. Nors byloje apklaustos nukentėjusiosios ir liudytojos R. K., R. G., S. Ž. nurodė, kad N. L. muzikinį centrą metė į sieną, tačiau šie jų parodymai kategoriškai nepaneigia nuteistojo N. L. aiškinimo, kad muzikinis centras buvo sugadintas ne tyčia, o neatsargiai elgiantis. Teisėjų kolegija mano, kad tokią nuteistojo išsakytą poziciją patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš muzikinio centro apžiūros protokolo duomenų (b. l. 31-33) matyti, kad muzikinis aparatas yra trijų dalių. Fotonuotraukose užfiksuoti muzikinio centro apgadinimai leidžia tikėti nuteistojo aiškinimui, kad muzikinis centras buvo apgadintas ne tyčia sviedžiant jį į sieną, o netyčia iškritęs iš rankų, nes mestas į sieną muzikinis centras būtų patyręs neabejotinai didesnius apgadinimus. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kad sienos apgadinimai padaryti metant į jį muzikinį centrą. Fotolentelėse Nr. 4, 5 aplamai nesimato jokių padarytų sienos apgadinimų, tačiau nuteistasis iš esmės sutinka, kad, imdamas muzikinį centrą nuo komodos, galėjo padaryti nežymius įbrėžimus sienoje. Nuteistojo N. L. kaltės pripažinimą dėl neatsargumo patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, pripažino visą nukentėjusiosios V. Z. nurodytą žalą ir ją atlygino iš karto po įvykio. Nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai teigti, kad N. L. kaltė pasireiškė neatsargumu, esant nusikalstamam nerūpestingumui. Taigi nesant nusikaltimo subjektyviosios pusės – tyčios sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą, N. L. negali būti pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir jis dėl šio nusikaltimo išteisintinas.

Baudžiamąją atsakomybę už turto sunaikinimą ar sugadinimą dėl neatsargumo nustato BK 188 str. Neatsargaus turto sunaikinimo dalykas yra bet koks svetimas turtas, kurio sunaikinimas ar sugadinimas padarė nukentėjusiajam didelę turtinę žalą. Nukentėjusioji V. Z. nei rašydama pareiškimą policijai, nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiama teisme nenurodė, kad dėl muzikinio centro ir sienos sugadinimo patyrė didelę turtinę žalą. Nesant N. L. veikoje esminio nusikalstamos veikos, numatytos BK 188 str. 1 d. požymio – didelės turtinės žalos padarymo, N. L. negali būti pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p., BPK 331 str.,

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 11 04 nuosprendį panaikinti. N. L. pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 187 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių. Pagal BK 140 str. baudžiamąjį procesą nutraukti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas PociusTeisėjai Remigijus PreikšaitisValentinas Janonis