- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- ATP-121-174/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04969-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Eismo įvykių tyrimo grupės specialistas Artūras Burba 2012 m. gruodžio 6 d. V. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 5 d. apie 18.23 val. degalinėje „Statoil“, esančioje Vilniaus pl. 1A, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Space Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti neatjungė kuro užpylimo pistoleto nuo automobilio ir važiuodamas apgadino kuro užpylimo pistoletą. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pats į policiją neatvyko, policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu V. B. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos. Ginčijamas nutarimas yra nemotyvuotas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Teismas privalėjo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios ne bei kokiais įrodymais tai grindžiama. Siekdamas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, teismas privalėjo nustatyti visus administracinės teisės pažeidimo sudėties elementus pažeidėjo veikoje, tačiau tai nebuvo padaryta.
Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklausti kaip liudytojai nei policijos pareigūnai, nei nukentėjusysis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme tiesiogiai pažeidimų padarymą mačiusio liudytojo bei policijos pareigūno, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau LVAT) nutartis bylose Nr. N575- 881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Apeliantas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. yra banketinės normos, t. y. jų tikrasis turinys atskleidžiamas per konkrečius KET reikalavimų pažeidimus. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, privalėjo nurodyti konkrečią teisės akto taisyklę, šiuo atveju, kokį konkrečiai KET reikalavimą jis – V. B. – pažeidė (ATPK 286 str. 2 d.). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė.
Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK127 str. 2 d., nepakanka nustatyti KET pažeidimą. Iš minėtos normos dispozicijos matyti, kad turi būti nustatytas kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo faktas, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti kaltinimą palaikanti institucija ir įrodinėjimo pareigą draudžiama perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (LVAT 2008 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. N575-55/2008). Tačiau policijos pareigūnai įrodinėjimo pareigos neįvykdė tinkamai, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių turto apgadinimo faktą. Apelianto skunde pažymima, kad byloje nėra kuro užpylimo pistoleto (dujų padavimo žarnos) apgadinimo akto ar nuotraukos, nenustatyta apgadinto turto vertė, apgadintas turtas nebuvo apžiūrėtas. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją ne iš karto, o praėjus tam tikram laiko tarpui (apie 22 val.), todėl neatmestina, kad galbūt apgadintas kuro užpylimo pistoletas buvo pakeistas arba pataisytas.
Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatytas ATPK 127 str.2 d. sudėties elementas – turto apgadinimo faktas.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, nesant objektyvių duomenų, kad buvo apgadintas UAB „Statoil Lietuva“ turtas, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant KET. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali buti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. LVAT 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.).
Apeliantas V. B. nurodo, kad jis kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą iš esmės pripažintas, remiantis tik nukentėjusiojo pareiškimu bei policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Kartu teismas visiškai ignoravo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus. V. B. nurodo, jog jis nuosekliai tiek 2012-12-06 paaiškinimem, tiek duodamas parodymus teisme teigė, kad nepastebėjo, jog apgadino svetimą turtą ir iš įvykio vietos nepasišalino, o nuvažiavo sumokėjęs už užpiltą kurą. Šie jo parodymai nėra paneigti. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementų apskritai neanalizavo, kaltės formos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nenustatinėjo.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir jo sąlygotu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Apelianto teigimu, šiuo atveju galima teigti, kad nepašalinus abejonės dėl turto apgadinimo ir tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos, teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.
Šalies argumentai
Apelianto skunde teigiama, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų ir patikimų įrodymų, leidžiančių pagrįsti jo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, o būtent, kad jis 2012-12-05, apie 18.23 val., apgadino UAB „Statoil Lietuva“ priklausantį turtą bei tyčia pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės, o teismo išvados grindžiamos prielaidomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis prašo V. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
2012 m. gruodžio 6 d. V. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Eismo įvykių tyrimo grupės specialistas Artūras Burba administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 30P-2182443-12 nurodė, jog V. B. 2012 m. gruodžio 5 d. 18.23 val. degalinėje „Statoil“, esančioje Vilniaus pl. 1A, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Space Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti neatjungė kuro užpylimo pistoleto nuo automobilio ir važiuodamas apgadino kuro užpylimo pistoletą. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pats į policiją neatvyko, policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu V. B. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaustas 100 Lt bauda, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Skundžiamo nutarimo nustatomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog V. B. kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. gruodžio 5 d. apie 18.23 val. degalinėje „Statoil“, esančioje Vilniaus pl. 1A, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Mitsubishi Space Wagon, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, pradėdamas važiuoti neatjungė kuro užpylimo pistoleto nuo automobilio ir važiuodamas apgadino kuro užpylimo pistoletą. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pats į policiją neatvyko, policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šiais savo veiksmais V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
ATPK 286 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: <...> bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, nutarime nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (LVAT 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/06).
Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų nesilaikė visiškai. Teismas visiškai nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, įrodymų nevertino, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnis, nenurodė jokių motyvų, kuriais rėmėsi pripažindamas V. B. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, nenurodė, kuriais byloje surinktais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos atmeta. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Nors skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. B. prisipažino įvykdęs teisės pažeidimą, tačiau pastarojo parodymai teismo posėdžio protokole neužfiksuoti, nes toks administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą patvirtinantis dokumentas nesurašytas. Iš apelianto skundo matyti, kad V. B. savo kaltę neigia, tačiau nesant teismo posėdžio protokolo, nustatyti, ką teismo posėdyje aiškino V. B., neįmanoma, taip pat neįmanoma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pareiškė kokius nors prašymus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, kaip tie prašymai buvo išspręsti, ar nebuvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis). Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nesant motyvuoto aplinkybių įvertinimo, patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą yra neįmanoma, toks ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų neatitinkantis nutarimas laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra surašytas iš esmės pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, jis yra be motyvų, teismas byloje esančių įrodymų neaptarė ir jų neanalizavo visiškai, taip pažeisdamas ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus, tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apylinkės teismas, iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kuriais ginčijama V. B. kaltė dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto nulemti galimą iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiai nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.