Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjams J. V., J. L. ir V. M., atsakovo atstovei Renatai Mikalavičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kartonas“ atstovui advokatui Viktorui Onačko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. L., V. M. ir J. V. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 01 21 sprendimo Nr. 1-832 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Kartonas“ ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai M. M., V. M. ir J. V. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 01 21 sprendimą Nr. 1-832 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ ir priteisti pareiškėjams kiekvienam neturtinės žalos atlyginimą po 5 000 Lt. Kartu su skundu paduotas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismo posėdyje 2009 11 16 vietoje mirusios M. M. pareiškėjos teises ir pareigas perėmė jos įpėdinė J. L.

Pareiškėjai susipažino su UAB „Kartonas“ teiktais dokumentais ir nustatė, kad juose nebuvo duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančio nekilnojamojo turto savininkai yra ir pareiškėjai. Kartu su atsakovo 2009 03 05 raštu pareiškėjai gavo ir skundžiamo sprendimo brėžinį, iš kurio gali spręsti, kad patvirtintas detalusis planas pažeidžia jų teises.

Remiasi Konstitucijos 23 straipsniu ir aiškina, kad detaliuoju planu vietoj namo, kurio unikalus Nr. 1094-0006-9016 1A3p, numatyta pastatyti didelį naują statinį, t. y. planuojama griauti 1904 metais statytą neorenesanso stiliaus namą, kurio dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjams. Akivaizdu, kad patvirtintas detalusis planas pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d. reikalavimą. Aiškina, kad pažeidžiamas Statybos įstatymo 35 straipsnis. Niekur planavimo dokumentuose nenurodyta, kad dalis nurodyto pastato yra privati nuosavybė – priešingai, nurodyta, kad objekto nuosavybės forma yra akcinė ar valstybinė. Tai rodo, kad projektą derinusios institucijos net nesvarstė klausimo, ar detalusis planas nepažeis nekilnojamojo turto savininkų teisių, ar planavimo organizatorius suderino ketinimus plėsti nekilnojamojo turto verslą su bendrasavininkiais.

Pažymi, kad tai, kad pareiškėjų nekilnojamasis turtas bus naikinimas be jų sutikimo ir neteisėtai, buvo didelis emocinis sukrėtimas. Pareiškėjų turimos patalpos – gyvenamieji būstai, jų netekimas – didelis nuostolis pareiškėjų šeimoms. Pareiškėjai su baime laukia leidimo griauti statinius, vadovaujantis esamu detaliuoju planu, alina savo sveikatą, jaučiasi beteisiais Lietuvos piliečiais. Mano, jei UAB „Kartonas“ ketinimai yra suprantami, tai atsakovo, turinčio užtikrinti piliečių teises, neteisėti veiksmai – nepateisinami. Mano, kad atsakovas turi kompensuoti pareiškėjų emocinės būklės pablogėjimą, baimės, netikrumo jausmus, kuriuos sukėlė ginčijamais sprendimais.

Teismo posėdžiuose pareiškėjai palaikė skundo reikalavimus, skunde išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad tik po to, kai detalusis planas buvo patvirtintas, pasitelkus specialistus, pareiškėjams paaiškėjo, kad pastatą, kuriame yra jiems priklausantys butai, detaliuoju planu numatyta griauti ir jo vietoje statyti kitą, 3 kartus didesnį, pastatą. Pripažino, kad detalųjį planą reikia naikinti tik dalyje, kurioje yra numatytas jų pastato rekonstravimas. Paaiškino, kad detalaus plano rengėjas UAB „Kartonas“ matomai suklaidino savivaldybę, kadangi savivaldybės neinformavo, kad pastate yra ir kitų savininkų. Mano, kad lygiai taip pat atsitiks išduodant leidimą pastato griovimui. Nurodo, kad detaliuoju planu pažeidžiama jų nuosavybės teisė. Dėl detalaus plano viešo svarstymo paaiškina, kad viešo svarstymo metu nebuvo kalbos apie jų pastato rekonstravimą. Pagal patvirtintą planą jau galima jų pastatą griauti, o iš praktikos žinoma, kad pirmiau pradedami statybos darbai, tik po to gaunamas leidimas. Palaikė reikalavimą ir dėl žalos atlyginimo, kadangi, kai butų savininkai sužino, kad kažkoks juridinis asmuo disponuoja jų nuosavybe, tai yra didelis emocinis sukrėtimas. Pareiškėjas V. M., kuris dalyvavo detalaus plano viešo svarstymo procedūroje, 2009 11 16 teismo posėdyje (t. II, b.l. 32-36) paaiškino, kad svarstymo metu buvo garantuojama, kad su jų pastatu nieko nebus daroma. Patvirtinus planą, jo jau konkrečiai paklausė iš UAB „Kartonas“ atėjęs žmogus, ko jis nori už savo butą – pinigų, kito buto, ar dar ko nors. Toks pokalbis reiškė tik tai, kad vis tiek iš jo butas bus atimtas. Nuo tada jis yra sunkioje būklėje, nes pastoviai nervinasi.

Nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad ketinama sunaikinti jų nuosavybę ir nugriauti pastatą, kuriame yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Detaliojo plano aiškinamajame rašte ir brėžinyje nėra nurodyta, kad planuojama griauti pastatą. Remiasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 punktu, kuriame apibrėžiama detalaus plano sąvoka, ir aiškina, kad detaliuoju planu nustatoma tik teritorijos tvarkymo ir naudojimo galimos perspektyvos, tačiau konkrečių statybos darbų atlikimą reglamentuoja kiti teisęs aktai, kurie nustato, kaip atliekamas statinių griovimas.

Mano, kad ginčijamas aktas negali būti panaikintas, nes yra teisėtas. Remiasi ABTĮ 92 straipsniu ir aiškina, kad panaikinus skundžiamą aktą turi būti atkuriama buvusi padėtis, atkuriamos pareiškėjo pažeistos teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjai nenurodo, kaip skundo tenkinimo atveju sprendimas įtakotų jų teises, kaip būtų apginta pažeista subjektinė teisė, neįrodo, kad jų subjektinės teisės yra pažeistos.

Nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Remiasi Civilinio kodekso 6.250 straipsniu. Teigia, kad ginčijamas aktas niekaip neįtakoja pareiškėjų teisių ir nesukelia jiems jokių pasekmių. Mano, kad neegzistuoja ir visos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo atsakomybei atsirasti.

Teismo posėdžiuose atstovė palaikė atsiliepimo argumentus. Paaiškino, kad teritorijos planavimas ir statyba yra visiškai skirtingos procedūros. Be bendraturčių sutikimo niekas neišduos leidimo griovimui. Be to, detaliajame plane nenumatytas pastato griovimas. Visa po pastatu esanti žemė yra UAB „Kartonas“ nuosavybė, todėl UAB „Kartonui“ pagrįstai buvo perduotos detalaus plano organizatoriaus teisės. Palaikė argumentą, kad pareiškėjai nenurodė, kokiu ABTĮ 89 str. numatytu pagrindu prašo tenkinti reikalavimą. Paaiškino, kad visiškai nepagrįstai prašoma panaikinti visą detalųjį planą, kuris apima labai didelę teritoriją. Prašė skundo netenkinti. Teismo posėdyje 2010 03 29 atstovė paaiškino, kad pareiškėjai neginčija nei vieno iš detaliajame plane nurodytų sprendinių – aukštingumo, užstatymo tankio ar pan., todėl jie neįrodė, kad ginčijamu detaliuoju planu pažeidžiamos jų teisės.

Paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, nustatyta tvarka patikrino suderintą ir viešai apsvarstytą teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) (apie 4,5 ha) Vilniuje detaliojo plano projektą ir, nenustatęs esminių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, 2008 10 27 patikrinimo aktu Nr. (101)-11.81-430 pateikė teigiamą tikrinimo išvadą ir siūlymą tvirtinančiai institucijai – detalųjį planą tvirtinti.

Teritorijų planavimo valstybinei priežiūrai pateikto Detaliojo plano sudėtyje yra medžiaga, įrodanti, kad pareiškėjai buvo tinkamai informuoti apie detaliojo plano rengimą ir galėjo teikti pasiūlymus planavimo organizatoriui, skųstis priežiūrą atliekančiai institucijai. Pareiškėjai šia savo teises nepasinaudojo.

Pažymi, kad teritorijos planavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą vykdo Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilniaus apskrities viršininko administracijai nedalyvaujant. Prašo pareiškėjų skundą nagrinėti teismo nuožiūra VAVA atstovui nedalyvaujant.

Teisme 2010 02 19 gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus prašymas (t. II, b. l. 82-83) pakeisti trečiąjį suinteresuotą asmenį Vilniaus apskrities viršininko administraciją į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Nurodyta, kad palaiko Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakeistas teismo 2010 02 20 nutartimi (t. II, b. l. 89-90).

Inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Paaiškina, kad UAB „Kartonas“ žiniomis pareiškėjos M. M. ir J. V. dar 2008 metų lapkričio mėnesį su analogiškomis pretenzijomis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, iš kurios gavo motyvuotą atsakymą su išaiškinta teise skųsti detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjai tokia teise nepasinaudojo.

Mano, kad išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjai praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjų nurodomas 2009 03 05 raštas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nėra pranešimas suinteresuotai šaliai apie priimtą sprendimą, nes įstatymai neįpareigoja savivaldybės administracijos pranešti kiekvienai suinteresuotai šaliai apie tokį sprendimą.

Paaiškina, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, nes žalos atsiradimas kildinamas iš teisėto akto. Skundą vertina kaip pareiškėjų pasirinktą būdą daryti spaudimą derybose dėl butų kainos. Prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundas paduotas, praleidus terminą skundui paduoti.

Skundas netenkinamas.

Ginčas yra dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 01 21 sprendimo Nr. 1-832 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo, siejant žalos atsiradimą su neteisėtu Tarybos sprendimu.

I. Dėl termino skundui paduoti.

Kadangi ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 01 21 sprendimas Nr. 1-823 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano tvirtinimo“, o skundas teismui paduotas 2009 03 26 (t. I, b. l. 8), pirmiausiai spręstinas prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėjai pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo (t. I, b. l. 11-12).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai domėjosi detaliojo planavimo dokumentais, tačiau tik 2009 03 05 gavo iš Vilniaus miesto savivaldybės raštą Nr. A51-5084(2.151.21-MP2), kuriuo jie buvo informuoti, kur ir kokiu būdu jie gali susipažinti su detaliuoju planu (t. I, b. l. 94-95). Tai, kad vienas pareiškėjų dalyvavo detalaus plano viešame svarstyme, nereiškia, kad su detaliuoju planu pareiškėjai buvo supažindinti. To daryti savivaldybė ir neprivalo, tačiau šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjai realią galimybę susipažinti su skundžiamu detaliuoju planu gavo tik po to, kai buvo atsakyta į jų prašymą. Iki šio atsakymo gavimo pareiškėjai savo teisę į informaciją dar gynė Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijoje, kuri 2008 01 23 priėmė sprendimą, įpareigojantį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2008 11 12 prašymą dalyje dėl informacijos (dokumentų) pateikimo, tačiau šis sprendimas buvo įvykdytas tik 2009 03 04 raštu, kai detalusis planas jau buvo patvirtintas. Taigi, nustatyta, kad pareiškėjai aktyviai domėjosi rengiamu detaliuoju planu, tačiau informaciją apie plano patvirtinimą gavo tik 2009 03 04 raštu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba nenurodo, kad ginčijamas detalusis planas būtų viešai paskelbtas iki 2009 03 04. Dėl to, laikytina, kad pareiškėjai realią galimybę susipažinti su detaliuoju planu gavo tik tuomet, kai jiems apie tai buvo pranešta raštu.

Dėl šių aplinkybių pareiškėjų prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo iš viso nenagrinėjamas, nes nustatyta, kad jie skundą padavė, nepraleidę ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyto termino.

UAB „Kartono“ teiginiai, kad pareiškėjai nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kad jie praleido skundo padavimo terminą, yra nepagrįsti. Ikiteismine ginčo sprendimo tvarka galima pasinaudoti tik iki detalaus plano patvirtinimo, o patvirtintas detalusis planas gali būti ginčijamas paduodant skundą tiesiogiai teismui. Administracinių teismų praktikoje viešo svarstymo procedūra nelaikoma supažindinimu su detaliojo plano sprendiniais, o skundų ir pasiūlymų nepadavimas tokios procedūros metu neatima galimybės ginčyti patvirtintą detalųjį planą.

II. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 01 21 sprendimo Nr. 1-832 „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detaliojo plano tvirtinimo“(toliau – ir detalusis planas).

Nustatyta, to neginčija proceso šalys, kad pareiškėjai yra savininkai butų name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. jie yra nekilnojamojo turto dalies savininkai. Taip pat niekas neginčija tos aplinkybės, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į ginčijamą detalųjį planą, bei to, kad šiame plane pastatas pakeičia savo esamą tūrį. Šią aplinkybę galima nustatyti pagal detaliojo plano brėžinio sprendinius (t. II, b. l. 51 ir kt.). Ginčas yra dėl to, ar detalusis planas pažeidžia pareiškėjų teises, kadangi jis parengtas, neturint jų sutikimo keisti pastato tūrį ir kitus parametrus, be to, negavus duomenų iš Nekilnojamojo turto registro, kurie rodo, kad pareiškėjai yra dalies pastato savininkai. Pareiškėjai, jų manymu, pažeistą teisę gina įstatymais, kurie įtvirtina nuosavybės teisės neliečiamumą, visų pirma Konstitucijos 23 straipsniu. Be to, Statybos įstatymo 35 str. nuostatomis. Pareiškėjai patvirtinto detalaus plano neginčija, pagrįsdami galimą jo neteisėtumą tuo, kad buvo pažeista detaliojo planavimo procedūra. Pareiškėjų plano neteisėtumą patvirtinantys argumentai yra tai, kad, jų manymu, savivaldybės taryba, tvirtindama detalųjį planą, neturėjo informacijos apie tai, kad pastate, kuris numatomas rekonstruoti, yra ir kitų savininkų, ne vien plano rengėjas UAB „Kartonas“.

Niekas iš bylos šalių neginčija aplinkybės, kad detaliojo planavimo metu ir tvirtinat detalųjį planą savivaldybei nebuvo pateikta informacija, kad detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje esančiame pastate (duomenys neskelbtini) yra ir kitų asmenų (pareiškėjų) nuosavybės dalis. Sprendžiant šį ginčą būtina nustatyti, ar nurodyta aplinkybė yra detaliojo planavimo procedūros pažeidimas, o jeigu tai pažeidimas, ar jis galėjo įtakoti pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.

Detalųjį teritorijų planavimą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas bei jo pagrindu priimti kiti teisės aktai, reglamentuojantys detaliųjų planų rengimo taisykles.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama detaliojo plano sąvoka. Tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje aiškinama detaliojo teritorijų planavimo sąvoka – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti.

Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnis nustato detaliojo teritorijų planavimo objektus ir uždavinius:

1) miestų, miestelių teritorijų dalys;

2) kaimų teritorijos;

3) žemės sklypas ir sklypų grupės.

1) detalizuoti bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentus;

2) suformuoti žemės sklypus statinių statybai, sudarant sąlygas investicijoms ir ūkinei veiklai plėtoti;

3) nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimą režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti;

4) suformuoti žemės juostas komunikacinių koridorių ir susisiekimo komunikacijų įrengimui, inžinerinės bei miesto infrastruktūros plėtrai.“.

Pagal Įstatymo 20 straipsnį detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi gali būti savivaldybės administracijos direktorius. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 02 07 įsakymu Nr. 30-199 pavedė Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 45000 kv.m. ploto teritorijoje detaliojo plano rengimą (t. I, b.l. 143).

Vietos spaudoje 2008 05 27 paskelbta, kad pakartotinai bus svarstomas pakoreguotas aptariamos teritorijos detalusis planas (t. I, b. l. 162). Šiame skelbime nurodyta, kad detaliojo planavimo tikslas – teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas. Nurodyta, kad numatoma daugiaaukščių komercinių gyvenamųjų statinių teritorija su požemine automobilių stovėjimo aikštele.

Parengto teritorijos detaliojo plano svarstymo su visuomene ataskaitoje (t. I, b. l. 177-179) pažymėta, kad informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą 2007 04 20 buvo išsiųsta žemės sklypo valdytojams ir naudotojams, daugiabučių namų bendrijoms. Šioje ataskaitoje išvardytos visos gautos gyventojų pretenzijos. Pažymima, kad (duomenys neskelbtini) gyventojai prieštaravo dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Iš šios ataskaitos matyti, kad detalaus plano svarstymai su visuomene vyko ne vieną kartą. Į bylą pateikti detaliojo plano viešo svarstymo protokolai (t. I, b. l. 180-190). Nustatyta, kad viename svarstymų, įvykusiame 2008 04 23, dalyvavo V. M. (t. I, b. l. 186), tačiau pretenzijų, pastabų iš pareiškėjų viešo svarstymo metu nebuvo gauta. Kaip jie teigia dėl to, kad tuo metu nebuvo atskleidžiama, kad jų pastatas bus rekonstruojamas. Tačiau, kaip matyti iš svarstymo protokolų, svarstymo metu projekto autoriui buvo užduodami detalūs klausimai, kiti dalyviai detaliai aiškinosi, kas planuojama atitinkamose teritorijose.

Pirmiau minėta, kad iki detalaus plano patvirtinimo savivaldybė neturėjo duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pastate dar yra ir kiti nekilnojamojo turto savininkai, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuris patvirtina pareiškėjų nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butus pastate - datuotas tik 2009 05 13 (t. I, b. l. 198-199). Žemės nuosavybės pareiškėjai neturi. Iš papildomai teiktos planavimo medžiagos matyti, kad plano rengimo metu buvo gauti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (t. II, b. l. 71-81) apie žemės ir pastatų valdymą nuosavybės teise, tačiau šiuose išrašuose nenurodyta, kad pastate (duomenys neskelbtini) yra ir kiti to pastato savininkai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, AB „Kartonas“ nuosavybės teise turi nuo 2001 07 08 žemės sklypo dalį, 12/12574 dalį, sklypo plotas 1,2574 ha (t. I, b. l. 149, 2007 04 16 Nekilnojamojo turto registro išrašas, t. II, b. l. 71-72 , AB „Kartono“ ir UAB „Kartono“ įmonės kodas yra tas pats).

Kadangi kiti daugiabučių namų savininkai buvo informuojami apie numatomą detaliojo plano tvirtinimą, būtina nustatyti, ar tai, kad detaliojo planavimo dokumentuose nebuvo duomenų apie pareiškėjų nuosavybės teisę, nepažeidžia jų teisių ir kartu daro patvirtintą detalųjį planą iš dalies neteisėtu. Šio ginčo atveju galima spręsti tik apie dalies plano teisėtumą, nes pareiškėjų reikalavimo teisė gali būti siejama tik su pastatu (duomenys neskelbtini).

Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnis nustato reikalavimus detaliajam planui rengti. Reikalavimai yra tokie:

1. Rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose arba specialiuosiuose saugomų teritorijų ar jų zonų, saugomų paveldo objektų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Jei bendrieji planai neparengti iki 2007 m. gruodžio 31 d., kai turi būti parengti savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų ir miestelių) bendrieji planai, rengti detaliuosius planus svarbių savivaldybės infrastruktūros objektų (išskyrus gyvenamųjų namų) statybai gali būti leidžiama savivaldybės tarybos sprendimu, gavus apskrities viršininko pritarimą.

2. Detaliuoju planu nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą miestuose, miesteliuose ir jų įtakos zonose, planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros. Jeigu prisijungti prie esamų komunalinių inžinerinių tinklų ekologiniu, ekonominiu ir techniniu požiūriu netikslinga, rengiant detalųjį planą nagrinėjamos vietinių tinklų įrengimo galimybės.

3. Inžineriškai neparengtose teritorijose, kuriose numatoma statyti komunalinius inžinerinius tinklus, detalieji planai pastatų ir statinių statybai rengiami tais atvejais, jeigu jų planavimo tikslams įgyvendinti yra parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros plėtros planai. Jei šie planai neparengti, jie gali būti rengiami vienu metu su detaliaisiais planais.

4. Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos.

5. Namų valdų žemės sklypuose (išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus privačios žemės sklypų dalinti dalimis neleidžiama) gali būti statomas antras gyvenamasis namas, kitos paskirties pastatas (išskyrus jų priklausinius) tik pagal detalųjį planą atidalijus ir suformavus naują žemės sklypą.

Taigi Įstatyme nėra keliamas reikalavimas, kad detaliųjų planų rengimui turi pritarti visi toje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkai. Įstatyme nustatyta, kad detalusis planas neturi prieštarauti bendrojo plano sprendiniams, specialių planų sprendiniams, taip pat nustatyta, kad planavimo tikslai negali prieštarauti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Minėta, kad administracijos direktoriaus 2007 02 07 įsakymu Nr. 30-199 patvirtintas šio detaliojo plano tikslas – teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas. Kas yra laikytina teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimu, nustatyta įstatymo 23 straipsnyje. Tai: 1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona, statybos riba ar linija; 6) komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų, teritorijos (žemės sklypo) inžinerinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniai koridoriai; 7) susisiekimo sistemos organizavimas; 8) servitutai.

Reikalavimai detaliajam planui rengti nustatyti 24 straipsnyje. Šiuose reikalavimuose nėra numatyta, kad detaliojo plano rengimui būtini kokie nors nekilnojamojo turto – pastatų, bendraturčių sutikimai. Įstatymo 25 straipsnyje nustatyti detaliojo teritorijų planavimo proceso etapai. Nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro esamos būklės analizės stadija, koncepcijos nustatymo stadija ir sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. Detaliojo planavimo ribojimas nustatomas per išduotas planavimo sąlygas, kuriose atskiros institucijos gali numatyti įvairius papildomus reikalavimus. Taigi, ir ši norma nenustato jokių apribojimų, susijusių su nuosavybės teise ir netgi su nuosavybės teise į žemę. Toliau Įstatymas reglamentuoja detalaus plano tvirtinimą (26 straipsnis). Šioje stadijoje svarbiausia, kad būtų pateikta valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos teigiama išvada. Šiam planui pateiktas VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. (100)-11.81-430 (t. I, b. l. 134), kuris yra teigiama išvada dėl parengto detalaus plano.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento parengto 2008 11 28 detalaus plano aiškinamojo rašto (t. I, b. l. 131-132) akivaizdu, kad detaliajame plane numatoma galima statyba, siūlomos rekonstrukcijos.

Detalųjį planavimą reglamentuoja aplinkos ministro 2006 10 18 įsakymu Nr. D1-473 patvirtintos Detalių planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 32 punkte išvardyti dokumentai, kuriuos planavimo organizatorius privalo pateikti plano rengėjui. Taisyklių 32.6 punkte numatyta, kad plano rengėjui turi būti pateiktas Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį. Šiuo atveju iš pateiktų plano rengimo dokumentų akivaizdu, kad planavimo organizatorius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, plano rengėjui nebuvo pateikusi visų nekilnojamojo turto objektų savininkų duomenų, kadangi pareiškėjų nekilnojamojo turto išrašas pateiktas tik 2009 05 13 (t. I, b. l. 198-199). Šis išrašas detaliojo planavimo metu, plano tvirtinimo metu nebuvo pateiktas. Šiuos duomenis planavimo organizatorius galėjo gauti, nes 34 Taisyklių punkte nurodyta, kad Valstybiniai registrai privalo teikti duomenis planavimo organizatoriui.

Taigi, detaliojo planavimo proceso metu buvo pažeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklių 32.6 punkto nuostatos, nes planavimo organizatoriui nebuvo žinoma apie tai, kad planuojamojoje teritorijoje, kurioje keičiami galimo užstatymo parametrai, pastate yra ir kiti nekilnojamojo turto savininkai, ne vien tie, kurių duomenis planavimo organizatorius turėjo. Pastato dalis priklauso ir UAB „Kartonas“, šio savininko nuosavybės teise valdomo turto išrašas buvo detaliojo planavimo dokumentuose. Šiuo atveju ginčas yra dėl pastato, visuose nekilnojamojo turto registro duomenyse pažymėto indeksu 1A3/p – taip pastatas pažymėtas ir 1985 m. plane (t. I, b. l. 192) ir pažymose apie nekilnojamąjį turtą (t. I, b. l. 193-199), todėl planavimo organizatorius galėjo surinkti naujus duomenis apie pastato savininkus.

Taip pat nustatyta, kad patvirtintame detaliajame plane iš tiesų numatoma galimybė rekonstruoti pastatą (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 51 ir kt.). Plano brėžinyje nurodoma, kad toje vietoje vietoj 4 aukštų mūrinio gyvenamojo namo galima statyti iki 20 m. aukščio 5 aukštų gyvenamosios komercinės paskirties pastatą, nurodyta, kad numatoma rekonstruoti esamą pastatą. Taigi, pareiškėjų teiginiai, kad detaliuoju planu leidžiama rekonstruoti jų pastatą, yra pagrįsti, to neneigia ir kitos proceso šalys.

Pareiškėjai mano, kad tuo pažeidžiamos jų teisės, tačiau pažeidimą argumentuoja daugiau į ateitį – nurodo, kad tokie detaliojo plano sprendiniai leis gauti leidimą, kaip jie teigia, nugriauti jų pastatą, ar jį rekonstruoti, pradėti toje vietoje statybas.

Tai, kad detalusis planas iš tiesų sudaro galimybę rekonstruoti ateityje pastatą (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas teiginys. Tačiau pastato rekonstrukcija pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį – statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą – pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas ir t.t. T. y. numatoma statinio galima rekonstrukcija yra statybos rūšis. Statybą reglamentuoja Statybos įstatymas, kuriame nustatyti reikalavimai statybai atlikti. Statybos įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nurodyta statybos normatyvinių techninių dokumentų sistema. Šiais dokumentais reglamentuojami visi statybos darbų etapai ir juose visur yra reikalavimai dėl statinių bendraturčių sutikimo buvimo dokumentacijoje. Jau pirmajame šių darbų etape – statinio projektavimo sąlygų rengimo etape, Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (3 punktas). Taigi net statinio rekonstravimo projektas negali būti pradėtas rengti, neturint rekonstruojamo pastato bendraturčių sutikimo. Ši nuostata įtvirtinta įstatyme, taip pat detalizuojama statybos techniniame reglamente. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus statinio rekonstravimui būtinas statybos leidimas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas vėl atkartoja, kad norint gauti statybos leidimą, būtina pateikti dokumentus, nurodytus 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, t. y. vėl reikia bendraturčių sutikimo. Po to, pripažįstant statinį tinkamu naudoti (Statybos įstatymo 24 straipsnis), pagal šią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus vėl tikrinama, ar turėjo statytojas bendraturčių sutikimą (aplinkos ministro 2002 05 14 įsakymu Nr. 242 patvirtinta Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tvarka, STR 1.11.01:2002).

Dėl to pareiškėjų nuogąstavimai, kad ateityje, pažeidžiant nurodytas Statybos įstatymo nuostatas, bus pradėtas statinio griovimas, nesikreipus į juos dėl sutikimo išdavimo, yra nepagrįsti. Pareiškėjai negali grįsti savo reikalavimo tuo, kad ateityje galimai koks nors asmuo pažeis įstatymo reikalavimus. Tokios prielaidos nepatvirtina pareiškėjų teisių pažeidimo ginčijamu detaliuoju planu.

Aplinkos ministro 2006 10 18 įsakymu Nr. D1-473 patvirtintos Detalių planų rengimo taisyklės, kurių 40 punkte išvardyti detaliojo planavimo procedūrų dokumentai bendruoju atveju, ir tarp jų nenurodomas nekilnojamojo turto, t. y. pastatų, savininkų sutikimo privalomas pateikimas.

Dėl šios priežasties daroma išvada, kad planavimo organizatoriui neturint tinkamų duomenų apie nekilnojamojo turto, pastatų, savininkus nors ir buvo padarytas minėtų taisyklių nuostatų pažeidimas, tačiau jis neturėjo įtakos pareiškėjų teisėms ar teisėtiems interesams. Iš esmės nustatyta, kad pareiškėjai žinojo apie detaliojo planavimo procesą, vienas jų dalyvavo detaliojo plano viešame svarstyme, šiame svarstyme galėjo dalyvauti ir kiti pareiškėjai. Pagal minėtų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas privaloma detaliojo planavimo procedūros dalis yra viešo svarstymo su visuomene procedūra (Teritorijų planavimo įstatymo 30-33 straipsniai). Pareiškėjai nenurodo, kad būtų pažeistos jų teisės šios procedūros metu. Tai, kad svarstant detalųjį planą pareiškėjui nebuvo aiškus jo turinys, nereiškia teisių pažeidimo, nes svarstymo metu galima teikti paklausimus, pasiūlymus ir tokiu būdu galima išsiaiškinti apie visus rūpimus plano sprendinius.

Kadangi nenustatytas pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, prašymas panaikinti sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, netenkinamas.

III. Dėl neturtinės žalos.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Taigi viešoji (savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos ir kt. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Šiuo atveju nenustatyta, kad savivaldybės taryba būtų priėmusi neteisėtą aktą, kuriuo pažeidžiamos pareiškėjų teisės, dėl to negalimas ir neturtinės žalos atlyginimas. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kaip juos paveikė sužinojimas apie tai, kad detaliuoju planu jų gyvenamojo namo vietoje numatytas kitoks pastatas, nepagrindžia neturtinės žalos padarymo fakto, nes pareiškėjai savo reikalavimus grindžia tik prielaidomis, kad ateityje bus pažeistos jų teisės. Tačiau tokie nuogąstavimai, kad ateityje kokie nors asmenys pažeidinės įstatymus ir kitus teisės aktus, pasinaudodami ginčijamu detaliuoju planu, negali būti laikomi padaryta neturtine žala.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 str. 1 d.,

nusprendė:

pareiškėjų J. L., V. M. ir J. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.