- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- e2-317-892/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02524-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- R. Š., R. B., V. M., A. Š.
- Advokatai
- Marius Navikas
- Kategorijos
- 2.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovams R. Š., R. B., V. M., A. Š. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pripažinti 51,59 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės nuosavybe.
2. Ieškinyje nurodė, kad butą įsigijo (duomenys neskelbtini) Ieškovė su V. Š. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Šalys nuo 1992 metų sausio mėnesio santuokinių santykių nepalaikė. Remiantis tuo metu galiojančiais teisės aktais (santuokos ir šeimos kodeksu), santuoka nutraukiama tik įsiteisėjus teismo sprendimui, tai yra (duomenys neskelbtini) t. y. po buto įgijimo, todėl turtas formaliai yra laikytinas įgytas santuokoje iki teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo dienos. Byloje atsakovais įtrauktini asmenys, paveldėję V. Š. turtą. Nurodyti atsakovais asmenys priėmė po V. Š. mirties palikimą. Ginčo butas buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas bei valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis, kurios irgi laikytinos asmeniniu turtu. V. Š. nedalyvavo perkant butą, prie turto įsigijimo neprisidėjo, turtas įgytas faktiškai negyvenant santuokoje, nors teisiškai ji dar nebuvo nutraukta, santuokos nutraukimas tarp sutuoktinių įregistruotas (duomenys neskelbtini), tačiau teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo priimtas (duomenys neskelbtini), t. y. iki ginčo buto įsigijimo. Nei buvęs sutuoktinis, nei po jo mirties jokie asmenys (asmenys priėmę palikimą po V. Š. mirties) niekada nereiškė turtinių, valdymo pretenzijų dėl buto.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. M. atsiliepime nurodė, kad neturi pretenzijų ieškovei į butą, (duomenys neskelbtini), ieškiniui neprieštarauja.
4. Atsakovams R. Š., R. B., A. Š. procesiniai dokumentai buvo įteikti įstatymų nustatyta tvarką atsiliepimų į ieškinį negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba išvadoje nurodė, kad 2022 m. spalio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmų nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nepilnametė A. Š. nekilnojamo turto neturi. Bendravimo metu nepilnametė nurodė O. B. nepažįstanti, nei ji, nei jos globėja nieko apie ginčo butą nežino. Priėmus palikimą po tėvo mirties ginčo butas nebuvo įtrauktas į paveldėjimo sudėtį. Nepilnametė turi nuosavybės teises į dalį nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Mano, kad ieškinio tenkinimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje pažymėjo manantis, kad ieškinio tenkinimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Žemesnės instancijos teismas
8. Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nustatyta, kad nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registruotos ieškovės O. B. vardu (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LT 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 23-2524 pagrindu. Iš pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė turtą sumokėdama 1 826 rb. grynais pinigais, 13 333 rb. vienkartinėmis išmokomis, likusią sumą – pagal pasižadėjimą.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su V. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriame nurodyta, kad šalys nuo sausio mėnesio nutraukė santuokinius santykius. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) Iš Testamentų registro išrašo matyti, po V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė atsakovai R. B., V. M., R. Š., A. Š..
Žemesnės instancijos teismas
10. Tais atvejais, kai nekilnojamas turtas įgytas iki 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, ginčai dėl turto pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe nagrinėjami taikant CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio (CK 3.87–3.108 straipsniai) normas, susijusias su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019 10 punktą). Aptariamas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4 straipsnis), jog sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos 2001 m. įsigaliojusio CK nuostatos.
11. Taigi, nepaisant to, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini), sprendžiant dėl jo teisinio režimo, taikytinos CK 3.87-3.100 straipsnių nuostatos.
12. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje ir 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta santuokoje įgyto turto kaip bendros jungtinės nuosavybės prezumpcija. Visgi CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi tam, kad santuokoje įgytas turtas būtų pripažintas asmenine nuosavybe, reikalingos dvi sąlygos: 1) jis turi būti įgytas už asmenines lėšas; 2) turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia jį įsigyti asmeninės nuosavybėn.
13. Nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė įgijo (duomenys neskelbtini), t. y. dar nesant nutrauktai jos ir V. Š. santuokai (sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)), tačiau faktiškai sutuoktiniams kartu nebegyvent ir bendro ūkio nebevedant nuo 1992 m. sausio mėnesio. Už butą O. B. sumokėjo iš asmeninių lėšų (1 826 rb. grynais pinigais, 13 333 rb. vienkartinėmis išmokomis, likusią sumą – pagal pasižadėjimą). Jokių duomenų, kad prie buto įsigijimo prisidėjo V. Š., byloje nėra. Priešingai, remiantis bylos medžiaga, buto įsigijimo metu jis minėtame bute negyveno, todėl ieškovė O. B. butą įsigijo gyvendama atskirai nuo sutuoktinio ir neketindama atkurti šeimos, taigi suvokdama, jog butą perka sau. Ji rūpinosi butu, jį išlaikė.
14. V. Š. nei prieš, nei po santuokos nutraukimo nereiškė jokių pretenzijų į butą kaip ir jo palikimą priėmę asmenys. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nebuvo valios ir siekio įgyti butą bendram O. B. ir V. Š. naudojimui. Priešingai – buvo O. B. valia butą įgyti jos asmeninėn nuosavybėn.
15. Pažymėtina, kad Testamentų registro duomenimis po V. Š. mirties jo palikimą priėmė įpėdiniai, t.y. atsakovais byloje esantys R. Š., R. B., V. M. ir A. Š., kurie ieškiniui neprieštaravo, taigi neginčijo, kad ieškovė O. B. butą įgijo asmeninės nuosavybės teise.
16. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad O. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos su V. Š. metu, įgijo asmeninės nuosavybės teise.
17. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
18. Byloje patirta 93,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį, teismas gali nukrypti nuo 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai nereiškė ieškovei pretenzijų dėl nekilnojamojo turto, todėl laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo. Konstatuoti nesąžiningą atsakovų elgesį nėra pagrindo, taip pat nagrinėjamoje byloje jų negalima laikyti pralaimėjusia šalimi, todėl yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti 51,59 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.