- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-23
- Bylos Nr.
- e2-2146-964/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17503-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovėms advokatei K. S. ir advokato padėjėjai A. T.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 15 206,18 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoms administravimo, eksploatavimo, namo einamosios priežiūros, valymo ir kitas paslaugas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) bendro ploto negyvenamoji patalpa – kavinė, (duomenys neskelbtini). Atsakovė, kaip daugiabučio namo bendraturtė, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ir kitas įmokas, tačiau šias pareigas vykdo netinkamai. Atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) (trejus metus) nemoka dalies bendrijos sąskaitose nurodytų priskaičiuotų mokesčių, dėl ko yra susidaręs 15 206,18 Eur dydžio įsiskolinimas.
3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad civiliniame kodekse įtvirtinta proporcijos esmė yra ta, kad visų patalpų plotai turi būti lyginami su tuo pačiu bendru ar naudinguoju plotu. Taigi, jeigu pastate yra patalpos, kuriose nėra naudingojo ploto ir dėl to turi būti vertinamas jų bendrasis plotas, tiek patalpų, tiek visų kitų pastate esančių patalpų proporcija turi būti daroma su viso pastato bendruoju plotu. Nagrinėjamu atveju ieškovė, apskaičiuodama mokesčius atsakovei, ėmė jos patalpos bendrąjį plotą ir jį lygino ne su namo bendruoju plotu, o su naudinguoju, dėl ko proporcija vietoj 7 proc. gavosi 15 proc., t.y. atsakovei buvo paskaičoiuota dvigubai didesnė išlaidų suma nei atsakovė turėtų mokėti. Kita nesutikimo su ieškiniu prižastis yra ta, kad didžiąją dalį sąskaitose nurodytų išlaidų sudaro pastato patalpų savininkų įnašai remontui, kai realiai buvo atliktas ne pastato remontas, o jo rekonstrukcija, kurią pradėjo, bet nebaigė (duomenys neskelbtini), kuria priklausė dalis pastato patalpų ir kuri pasate rekonstrukcijos metu sukūrė naujas patalpas. Atsakovei priklausančios patalpos su rekonstrukcijos projekto sprendiniais ir jų įgyvendinimu neturi ir niekada neturėjo nieko bendra. Pastato rekonstrukcija nepatenka į Civiliniame kodekse ir LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme nustatytą daugiabučio namo bendrijos veiklos/kompetencijos sritį. Daugiabučio namo patalpų savininkas turi pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti atnaujinimo, jų būtiniems pagerinimams atlikti, kas patenka į paprastojo ir kapitalinio remonto bei renovacijos/modernizavimo statybos darbus, bet ne rekonstrukciją. Patalpos savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir kt.
4. Ieškovė (duomenys neskelbtini) nesutiko su atsakovės argumentais ir, atsikirsdama į juos, (duomenys neskelbtini) nurodė, jog skaičiuodama atsakovei tenkančių išlaidų proporciją, lygina bendrąjį atsakovei priklausančių patalpų plotą (nepaisant to, kad viešajame registre nėra išskirtas naudingasis plotas) – (duomenys neskelbtini) ir visą daugiabučio namo savininkų faktiškai turimą (užimamą) plotą – 1 913,16 kv. m.. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolu (duomenys neskelbtini) nuspręsta, jog apskaičiuojant įmokas, apskaitomos 27 patalpos, iš kurių butų skaičius – 17, butų plotas – 1 309,78 kv. m., kitų patalpų plotas – 10 vnt., plotas – 603,38 kv. m., bendras patalpų plotas – 1 913,16 kv. m. Taigi atsakovei tenkanti bendrosios nuosavybės dalis pastate apskaičiuojama jos negyvenamosios patalpos plotą ((duomenys neskelbtini)) (padalijus iš 1 913,16 kv. m. (namo visų savininkų nuosavybės teise faktiškai turimo (užimamo) ploto) ir gaunamos 0,11 dalys arba 10,59 %. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad paskaičiuotos ne pastato remonto, o rekonstrukcijos išlaidos, kurių ji neturi pareigos apmokėti. (duomenys neskelbtini) statytojui (duomenys neskelbtini) iškėlus bankroto bylą, namo statybos darbai nebuvo užbaigti (neįrengtos vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo, vandens apskaito, vėdinimo, priešgaisrinės sistemos, vidaus elektros tinklas, kt.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog buvo atlikti/atliekami namo remonto, o ne rekonstrukcijos darbai: požeminio parkingo sienos izoliavimas; terasos hidroizoliavimas; vėdinimo sistemų įrengimas; vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo, vandens apskaitos mazgo, priešgaisrinio vandentiekio įrengimas automobilių saugyklos 1-ame ir 2-ame aukštuose; apskaitos prietaisų montavimo, telemetrinės (radijo ryšio) nuskaitymo sistemos montavimas bei diegimas; šildymo vamzdyno sistemos apšiltinimas; procesų valdymas ir automatizacija, vidaus elektros tinklo darbai; automatikos, gaisro signalizacijos, PVA ir elektros darbai; vidaus vėdinimo ir šaltinio vandens vamzdyno izoliavimo sistemos montavimas; šilumos įvado įrengimas; laiptinių apšiltinimas ir įrangos tvirtinimas; pamato hidroizoliacija; drenažo įrengimas; durų su furnitūra montavimas. Atliekant šiuos darbus, nebuvo pakeistos / naujai įrengtos namo laikančiosios konstrukcijos, išorės matmenys (ilgis, plotis, aukštis ir pan.), nepastatyti/nenugriauti nauji aukštai, nepristatyti nauji priestatai ar pan., kuo remiantis atlikti / atliekami namo remonto darbai nėra laikytini rekonstrukcija.
Atsiliepimas
5. Atsakovė (duomenys neskelbtini) rašytiniuose paaiškinimuose laikėsi anksčiau išdėstytos pozicijos, kad atsakovė neprivalo apmokėti sąskaitose nurodytų išlaidų, įvardintų kaip patalpų savininkų įnašai remontui, nes tos išlaidos susijusios su pastato dalies rekonstrukcija. Atsakovės patalpa neturi centrinio šildymo, į šią patalpą neateina daugiabučio namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, t.y. nėra jokių bendrų kominikacijų. Rekonstrukcijos projektas neapėmė atsakovei priklausančios pasato dalies, t.y. jokie statybos darbai šioje dalyje niekada nebuvo atliekami, todėl atsakovė nesutinka apmokėti buvusio pastato bednraturčio (duomenys neskelbtini) pradėto rekonstrukcijos proceso. Atsakovė palaikė savo anksčiau išdėstytus argumentus dėl neteisingai taikytos proporcijos apskaičiuojant jai tenkančias išlaidas.
6. (duomenys neskelbtini) rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji lygina atsakovės patalpų bendrąjį plotą (faktiškai užimamą) – (duomenys neskelbtini) su namo savininkų faktiškai turimu (užimamu) plotu – 1 913,16 kv.m. Daugiabučio namo bendraturčiams tenkanti bendrų išlaidų, išskyrus pirmininko darbo užmokesčio ir buhalterinės apskaitos paslaugų, dalis apskaičiuojama išlaidų sumą dalinant iš viso buto/patalpų ploto bei dauginant iš konkretaus būsto/patalpos ploto. Mėnesiniai priskaitymai konkrečiam savininkui už pirmininko darbo užmokestį ir buhalterinės apskaitos paslaugas gaunami taikant koeficientus, remiantis mokesčių paskirstymo planais, kuriuos buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė patvirtinimui siunčia bendrijai. Šie du mokesčiai skirstyti ir butų (patalpų) savininkams, ir parkingų savininkams. Atsakovės argumentai nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pastato remonto išlaidų apmokėjimo, nes ji yra namo bendraturtė, todėl aplinkybė, kad jos turimoje patalpoje nėra įrengto šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų ir jais atsakovė nesinaudoja, nepašalina jos pareigos prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo ir remonto. Atsakovė turi teisę prisijungti prie bendrų pastato inžinerinių sistemų. Bendrijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolu, atsižvelgiant į tai, kad namo statyba nebaigta, namo statytojas (duomenys neskelbtini) turi bankrutuojančios įmonės statusą ir nebaigtų statybos darbų negali užbaigti, priimtas sprendimas bendrijai vykdyti namo baigiamuosius bendrojo naudojimo objektų statybos ir inžinerinių tinklų įrengimo darbus, bendrijos vardu sudaryti generalinės rangos sutartį dėl nebaigtų statybos darbų užbaigimo, minėtus darbus apmokėti iš patalpų savininkų įmokų. Bendrija organizavo namo remonto darbus, siekdama užbaigti namo statybą jo pridavimui ir užtikrinti teisės aktų nustatytus privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o atsakovė, kaip namo bendraturtė, turi prisidėti prie išlaidų atlyginimo.
7. (duomenys neskelbtini) rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė pakartotinai pažymėjo, kad rekonstrukcijos projekto aiškinamajame rašte pateikta statybos darbų schema įrodo, kad statybos darbai atsakovės patalpos neapima. Aprašant planuojamus atlikti statybos darbus pagal statybos darbų rūšis nurodyta, kad numatomi dviejų rūšių statybos projektavimo darbai: 1) pastato kapitalinis remontas; 2) kiemo aikštelės kapitalinis remontas ir kiemo statinių rekonstravimas. Pateikta (duomenys neskelbtini) užsakymu parengta projektinė dokumentacija vienareikšmiškai įrodo, kad paminėti statybos darbai neapima atsakovės patalpų, o jų tikslas buvo naujų gyvenamosios paskirties ir parkingo patalpų sukūrimas, kas neturi nieko bendra su pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymu, išsaugojimu ir atnaujinimu. Atsakovė neprivalo apmokėti bendrijos patirtų išlaidų, dėl kurių ji nėra davusi sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pastato rekonstrukcija ir kapitalinis remontas (kurio tikslas yra naujų patalpų sukūrimas) yra buvusio pastato perstatymas (neliečiant atsakovės pastato dalies), kurios tikslas yra ne konstrukcijų atnaujinimas ir pagerinimas, bet naujų aukštų ir plotų kūrimas, t. y. naujų nuosavybės teisės objektų sukūrimas, iš kurių naudą gauna tik statytojas ir jo teisių perėmėjai, t. y. rekonstruojamas patalpas iš jo įsigiję asmenys. Visų daugiabučiame name esančių patalpų registro išrašai patvirtinta, kad šiose patalpose numatyti atlikti statybos darbai nėra užbaigti, visuose baigtumo procentas fiksuotas 93 procentais, išskyrus vieninteles atsakovei priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), kur baigtumas yra 100 procentų. Atsakovės patalpa visada turėjo atskirą įėjimą ir visas atskiras komunalines sistemas, t. y. ji niekada nesinaudojo ir objektyviai negali naudotis daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės objektais: šildymo tinklais, vandentiekiu, liftu ir kitais, laiptinėmis, požeminiu pagrindu. Priešingai nei visų kitų patalpų savininkai. Atsakovės patalpos neturi centrinio šildymo, į šią patalpą neateina daugiabučio namo vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos, t. y. nėra jokių bendrų komunikacijų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovė neturi apmokėti buvusio pastato bendraturčio (duomenys neskelbtini) pradėjo rekonstrukcijos proceso.
8. (duomenys neskelbtini) rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad atsakovei tenkančių bendrų išlaidų dalis apskaičiuota, lyginant namo bendraturčių butų ir kitų patalpų (neįskaitant parkingų) bendrą plotą (1913,16 kv. m.) ir atsakovės patalpos bendrą plotą ((duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Vilniaus miesto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimu 6-uoju klausimu, kuriuo visų savininkų nuspręsta įmokų dydį apskaičiuoti patalpų savininkams proporcingai bendram plotui ir jų turimų nuosavybės teise patalpų plotui <....> apskaitomos 27 patalpos, iš kurių kv. m. 17 – butas, 10 – kitos patalpos, <...> bendras plotas - 1913,16 kv.m. (duomenys neskelbtini) vykusiame namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nuspręsta nepatvirtinti namo remonto darbų išlaidų padalijimo savininkams ne pagal plotą, bet pagal turtinius vienetus. Remiantis (duomenys neskelbtini) butų (patalpų) sąrašu pastate namo gyvenamųjų patalpų (butų) plotas sudaro 1309,78 kv. m., kitos paskirties patalpų plotas – 603,38 kv. m., parkingų patalpų plotas – 941,65 kv. m. Tiek VĮ Registrų centre, tiek butų (patalpų) sąraše nurodytas namo bendras plotas be laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų sudaro 2854,81 kv. m. Esant priimtam ir galiojančiam Vilniaus miesto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) susirinkimo sprendimui 6-uoju klausimu, namo butų ir kitų patalpų savininkų įmokos turi būti skaičiuojamos, atsižvelgiant ne į namo bendrą plotą (2854,81 kv. m.), tačiau į visų savininkų įmokoms skaičiuoti susitartą 1913,16 kv. m. namo plotą. Atsakovės pareiga apmokėti namo statybos užbaigimo darbų išlaidas yra nustatyta pagal bendrijos priimtus susirinkimų sprendimus: (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolo (duomenys neskelbtini) 4-u klausimu nutarta bendrijos vardu sudaryti generalinės rangos sutartį dėl nebaigtų statybos darbų užbaigimo su gen. rangovu ir užbaigti statybos darbus pagal gen. rangovo pateiktus sąmatinius paskaičiavimus; (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolo (duomenys neskelbtini) 5-u klausimu nutarta patvirtinti elektros ir silpnų srovių, vandens ir nuotekų, šildymo, dūmų ir CO2 šalinimo sistemų įrengimo įkainius; (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolo (duomenys neskelbtini) 6-u klausimu nutarta namo statybos darbus pagal bendrijos sudarytą generalinės rangos sutartį finansuoti iš patalpų savininkų įmokų, nesikreipiant į kreditavimo įstaigas ir kt.
9. (duomenys neskelbtini) rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nesutiko ir vertino kaip nepagrįstą mokesčių namo bendraturčiams paskirstymą, įskaitant parkingų plotą, nes toks paskirstymas, ieškovės nuomone, prieštarauja (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimui 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nustatyta, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami, neįtraukiant parkingų ploto. Vis dėlto, vykdydama teismo nurodymą, ji pateikė alternatyvų skaičiavimą, kuriame atsakovei tenkančių bendrų išlaidų dalis apskaičiuota proporcingai atsakovės patalpų plotui ((duomenys neskelbtini)) ir namo, įskaitant parkingų plotą, bendro ploto (2854,81 kv. m.) atžvilgiu. Remiantis alternatyviu skaičiavimu, kai bendros išlaidos paskirstomos proporcingai namo, įskaitant garažų patalpas, plotui (2854,81 kv. m.), atsakovei tenkanti bendrų išlaidų dalis sudarytų 11 599,94 Eur, tačiau ieškovė prašė priteisti mokesčius, apskaičiuotus atsakovei kaip ir visiems kitiems savininkams, neįtraukiant garažų ploto, nes toks skaičiavimas nustatytas bendraturčių. Paaiškino, kad atsakovės įsiskolinimą skolos laikotarpiu (duomenys neskelbtini) sudaro šios išlaidos: pirmininko darbo užmokestis - 986,68 Eur, buhalterinės apskaitos paslaugos – 347,76 Eur, bendras vanduo ir nuotekos – 662,75 Eur, remonto darbai, šalinant šildymo sistemos sutrikimus – 64,05 Eur, priteistos teisinės išlaidos byloje Nr. EL2-33178-727/2021 – 96,80 Eur, priteistos būtinosios vykdymo išlaidos pagal bylą Nr. EL-33178-727/2021 – 167,30 Eur, banko komisiniai – 24,60 Eur, liftų techninis aptarnavimas – 618 Eur, liftų remontas – 556,04 Eur, stiklo konstrukcija – 84,91 Eur, drenažo siurblinės patikra – 6,40 Eur, liftų techninės būklės patikrinimas – 56,40 Eur, EVE baterija – 17,17 Eur, bendro naudojimo elektra – 995,79 Eur, konsultavimo paslaugos – 2241,61 Eur, praėjimo sistemos įrengimo darbai – 44,77 Eur, Registrų centro paslaugos – 6,79 Eur, teisinės paslaugos – 124,98 Eur, ūkio išlaidos – 2,02 Eur, injektavimas putomis – 783,38 Eur, distancinio valdymo sistemos įrengimas – 21,14 Eur, kadastriniai matavimai ir bylos parengimas – 158,79 Eur, hidrodinaminės vakuuminės įrangos darbas – 91,38 Eur, papildomos paslaugos – 565,02 Eur.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė advokato padėjėja A. T. ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad nors atsakovė nesutiko su daugiabučio namo savininkų įnašais remontui laikotarpiu (duomenys neskelbtini) (8 mėn.), tačiau šie įnašai yra privalomosios kaupiamosios lėšos ir jų nemokėti atsakovė neturi teisės. Kadangi pastatas buvo daug metų naudojamas, buvo nuspręsta atlikti darbus avarinės būklės pašalinimui. Dėl avarinės pastato būklės buvo būtina atlikti kapitalinį remontą. Atsakovės skolos laikotarpiu atlikti vidaus elektros tinklo, vidaus vėdinimo, vidaus vandens ir nuotekų šalinimo darbai, suremontuotos durys, balkonai ir kt. Visi šie darbai atlikti vykdant bendrijos sprendimus. Atsakovė yra namo bendraturtė nuo (duomenys neskelbtini), todėl turėjo galimybę dalyvauti projekto derinime. Sąskaitos išrašomos ne tik butų ir patalpų, bet ir parkingų savininkams, tačiau pastarieji moka tik atitinkamą dalį bendrijos pirmininko darbo užmokesčio ir finansinių paslaugų, nors, pripažino, kad garažuose yra naudojama bendra elektra, vanduo. Name esančioms patalpoms paprastai priklauso ir stovėjimo vietos (parkingai), tačiau pastarųjų negalima prilyginti butams ar komercinėms patalpoms, nes skiriasi jų vertė. Kad būtų paprastesnis administravimas, buvo nuspręsta mokesčius skirstyti tik butams. Susiklostė tokia mokesčių padalijimo praktika. Darbai, kurie atliekami parkingų patalpose, paskirstomi visiems namo bendrasavininkams, išskyrus parkingų savininkus (yra vienas, kuris turi parkingo vietą, bet neturi buto).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovė vadovė A. Š. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) įsigijo kavinę. Name buvo senos miesto komunikacijos. Į kavinę nebuvo atvesta kanalizacija, šildymas. Visos inžinerinės sistemos likę tokios pat iki šių dienų. Nėra rekuperacijos. Vanduo šildomas boileriu. Iš kavinės nėra patekimo nei į laiptinę, nei į liftą. Jokios bendros sistemos į jos patalpas nebuvo atvestos. Turi tik bendrą ESO jungtį.
12. Teismo posėdžio metu atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas K. P. su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiko, kad atsakovei kyla pareiga sumokėti atitinkamą dalį darbo užmokesčio bendrijos pirmininkui ir dalį už finansines paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovė nesinaudoja nei bendru šildymu, nei vandentiekiu, todėl jos patalpas galima būti prilyginti parkingams. Tokiu atveju atsakovei turėtų būti skaičiuojami mokesčiai taip pat kaip ir parkingams, t.y. tik darbo užmokestis bendrijos pirmininkui ir finansinės paslaugos. Kitų išlaidų atsakovė neturėtų dengti ir dėl to, kad atlikti ne namo priežiūros, o rekonstrukcijos darbai, kurių apmokėti ji neprivalo. Mano, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nustatyta, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami, neįtraukiant parkingų ploto, yra niekinis, nes prieštarauja imperatyviai tesės normai, t.y. CK 4.82 str. 7 d., ir juo neturi būti vadovaujamasi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – kavinė adresu (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 155-156). Kavinės bendras plotas – (duomenys neskelbtini), šildymas – bendroji centrinė šildymo sistema, vandentiekis - komunalinis vandentiekis, nuotekų šalinimas - komunalinis nuotekų šalinimas. Namo, kuriame yra atsakovei priklausančios patalpos, patalpų savininkų teisėms ir pareigoms, susijusioms su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, įgyvendinti yra įsteigta (duomenys neskelbtini) (el.b.t.1, l. 7-9). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto daugiaubučio namo butų ir patalpų savininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad 4-u klausimu buvo nuspręsta pavesti bendrijai perimti daugiabučio namo statytojo funkcijas, priptarti sutarties su generaliniu rangovu (duomenys neskelbtini) sudarymui bendrijos vardu, patvirtinti generalinės rangos sutarties, sudarytinos bendrijos vardu, projektą ir generalinio rangovo patiektus sąmatinius paskaičiavimus (el.b.t.1, l. 54). Bendrija teikė atsakovei sąskaitas už priskaičiutus mokesčius, tačiau atsakovė jų neapmokėjo. Ieškovė pateikė į bylą pažymą apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovės skola sudaro 15 206,18 Eur (el.b.t.1, l. 142-143).
14. Byloje kilo ginčas dėl mokesčių skaičiavimo principo taikymo teisingumo ir pareigos atsakovei buvimo/nebuvimo apmokėti bendrijos užsakymu atliktus statybos darbus.
Dėl atsakovės pareigos proprcingai mokėti už bendrijos užsakymu atlitkus statybos darbus
15. Pagal Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pastato bendrosios konstrukcijos (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); bendroji inžinerinė įranga (vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kt.); bendrojo naudojimo patalpos (daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims) yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (bendrojo naudojimo objektai)
16. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.83 straipsnis numato bendraturčių pareigą organizuoti gyvenamojo namo priežiūrą.
17. CK 4.83 str. 4 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
18. Aukščiau nurodytu bendrijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolu, atsižvelgiant į tai, jog namo statyba yra nebaigta, namo statytojas (duomenys neskelbtini) turi bankrutuojančios įmonės statusą ir nebaigtų statybos darbų negali užbaigti, 4-u klausimu nutarta bendrijos vardu sudaryti generalinės rangos sutartį dėl nebaigtų statybos darbų užbaigimo su gen. rangovu ir užbaigti statybos darbus pagal gen. rangovo pateiktus sąmatinius paskaičiavimus; (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolo (duomenys neskelbtini) 5-u klausimu nutarta patvirtinti elektros ir silpnų srovių, vandens ir nuotekų, šildymo, dūmų ir CO2 šalinimo sistemų įrengimo įkainius; (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokolo (duomenys neskelbtini) 6-u klausimu nutarta namo statybos darbus pagal bendrijos sudarytą generalinės rangos sutartį finansuoti iš patalpų savininkų įmokų, nesikreipiant į kreditavimo įstaigas, (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu (duomenys neskelbtini) nuspręsta patvirtinti terasos hidroizoliacijos darbų tvirtinimą pagal pateiktą sąmatą, šilumos įvado įrengimo darbus pagal pateiktą sąmatą; laiptinių apšiltinimo darbų bei įrangos sąmatą, (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu (duomenys neskelbtini) nuspręsta tvirtinti kiemo apželdinimo darbus, (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu (duomenys neskelbtini) nuspręsta patvirtinti esančios pirmoje laiptinėje terasos hidroizoliacijos darbų tvirtinimą pagal pateiktą sąmatą, patvirtinti einamuosius statybos darbus pagal pateiktą sąmatą; patvirtinti gen. rangovo darbų kompensavimą; patvirtinti projektavimo darbus pagal pateiktą sąmatą, (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu (duomenys neskelbtini) nuspręsta pritarti dėl pastato pamato hidroizoliacijos darbų, kurių vertė 9 220,20 Eur su PVM; pritarti dėl namo/pastato ekspertizės, kurios kaina 15 125 Eur su PVM.
19. Vykdydama minėtus sprendimus, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, bendrija atsakovės įsiskolinimo laikotarpiu organizavo ir buvo atlikti namo bendrojo naudojimo objektų sukūrimo/remonto darbai: įrengtas vidaus elektros tinklas, apskaitos prietaisai; procesų valdymo ir automatizacijos darbai; vidaus vėdinimo sistema; vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos darbai, vandens apskaitos mazgo, priešgaisrinis vandentiekis; gaisro signalizacija; šilumos įvadas; durys; namo pamato hidroizoliacija; šaltinio vandens vamzdyno izoliavimas; laiptinių ir balkonų remontas.
20. Didele dalimi atliktų darbų užtikrinami privalomieji statinių reikalavimai. Patys daugiabučio namo patalpų savininkai pavedė bendrijai organizuoti statybos darbus. Todėl aplinkybė, kad atsakovė nedavė sutikimo šiems darbams atlikti, nepanaikina jos pareigos proporcingai atlyginti šių darbų išlaidas.
21. Pagal Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 8 punktą, 29 straipsnio 1 dalį atsakovei yra privalomi namo savininkų surinkimo priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo ir ji turi laikydamasi bendrijos sprendimų, apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas, mokėti įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, kurios skiriamos namui (statiniui) atnaujinti.
22. Prisidėjimo prie bendrų išlaidų taisyklei, t.y., kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2014-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014)
23. Atsižvelgiant į tai, nors atsakovė teigė, kad aukščiau nurodytais ieškovės iniciatyva atliktais darbais nebuvo pagerintos jos patalpos, jos turimoje patalpoje nėra įrengto šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų ir jais atsakovė nesinaudoja, namo kapitalinio remonto projekte nevertinta atsakovės patalpa, tai nepašalina jos pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir remonto, nes atlikti darbai skirti bendrų namo patalpų pagerinimui ir neturi reikšmės, kiek jomis atsakovė naudojasi ar gali naudotis. Kadangi ji yra daugiabučio namo bendraturtė, turi šias išlaidas atlyginti kartu su kitais namo patalpų bendrasavininkiais.
Dėl mokesčių skaičiavimo principo taikymo
24. CK 4.82 str. 3 d. nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Sprendžiant dėl proporcijos, aktuali CK 4.82 str. 7 d. ir jos aiškinimas.
25. CK 4.82 straipsnio 7 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. CK 4.82 straipsnio 7 dalis nenustato „naudingojo ploto“ sąvokos. Aiškindamas šią normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-11-27 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, nurodė, kad šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos.
26. Vėlesnėje praktikoje kasacinės instancijos teismas šį bendrosios dalinės nuosavybės dalies aiškinimą susiaurino, teigdamas, kad įstatymų leidėjo CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma į lyginamuosius plotus įtraukiant tik naudingąjį plotą, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad į lyginamuosius plotus turi būti įtrauktas ir visų kitų tame name savininko faktiškai turimų (užimamų) patalpų plotas, neatsižvelgiant į patalpų funkcinę bei naudojimo paskirtį. Toks aiškinimas prieštarautų nuosavybės teisės įgijimo pagrindams, neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019). Remiantis šia kasacinio teismo praktika, esminę reikšmę turinti aplinkybė yra, ar šios patalpos yra pagrindiniai ar antraeiliai daiktai. Teismas, spręsdamas, ar daugiabučio namo patalpų plotai įtrauktini į namo palyginamuosius naudinguosius plotus, turi įvertinti minėtų patalpų būklę, jų įrengimą, paskirtį.
27. Nagrinėjamu atveju visos parkingo patalpos nėra atskirai suformuotos, o turi vieną unikalų numerį, jomis bendraturčiai naudojasi pagal (duomenys neskelbtini) su statytoju (duomenys neskelbtini) sudarytoje pirkimo – pardavimo ir naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo sutartyje nustatytą naudojimosi požeminiu parkingu tvarką. Šios patalpos pagal savo funkcinį ryšį yra neatsiejamai susijusios su namo patalpų eksploatavimo užtikrinimu, nes jose yra pastatyta namo inžinerinė įranga: vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, transformatorinė, šilumos mazgas, priešgaisrinio vandentiekio sistema, drenažo sistema. Garažų patalpose nėra vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, šildymo. Todėl garažo patalpos tiek pagal savo funkciją, tiek pagal ilgalaikį jų naudojimą yra skirtos aptarnauti namo visus butus/patalpas. Atsižvelgiant į tai, jos nelaikytinos savarankiškais daiktais. Jos atitinka antraeilio daikto požymius.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-430-403/2018 yra pažymėjęs, kad buto savininkui nuosavybės teise priklausantis rūsys (daugiabučio namo rūsyje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukas) nėra buto sudėtinė dalis. Nors ši patalpa yra savarankiškas daiktas, tačiau nėra savarankiškas nuosavybės teisinių santykių objektas. Vertinant pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytą teisinį reguliavimą, ši patalpa yra antraeilis daiktas – buto priklausinys, kadangi ji skirta tarnauti butui ir pagal savo savybes yra nuolat su juo susijusi. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko).
29. Ginčo atveju parkingų (garažų) patalpos savo esme taip pat yra daiktų laikymo patalpos (šiuo atveju automobilių) ir funkcine paskirtimi yra panašios kaip rūsio patalpos, dėl ko jų plotai negali būti prilyginti butų ar kitų patalpų (komercinių) plotams, t.y. negali būti prilyginti tokiems pat naudingiesiems plotams.
30. Daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas VĮ Registrų centro duomenimis yra 2 876,33 kv. m.; naudingasis plotas yra 1 326,71 kv. m. Pagal 2025-03-20 Butų (patalpų) sąrašą pastate namo gyvenamųjų patalpų (butų) plotas sudaro 1309,78 kv. m., kitos paskirties patalpų plotas – 603,38 kv. m., garažų patalpų plotas – 941,65 kv. m. Butų (patalpų) sąraše nurodytas namo bendras plotas be laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų sudaro 2854,81 kv. m.
31. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo 6-uoju darbotvarkės klausimu buvo nustatyta, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami, neįtraukiant parkingų ploto, t.y. apskaičiuojant įmokas, apskaitomos 27 patalpos, iš kurių butų skaičius – 17, butų plotas – 1 309,78 kv. m., kitų patalpų plotas – 10 vnt., plotas – 603,38 kv. m., bendras patalpų plotas – 1 913,16 kv. m. Tokiam sprendimui pritarė visi susirinkimo dalyviai.
32. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Daugiabučio namo savininkų balsų dauguma priimti sprendimai privalomi ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai susirinkime gali priimti sprendimus dėl atsiskaitymo tvarkos.
33. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (duomenys neskelbtini) susirinkime 6-uoju darbotvarkės klausimu nusistatė butų ir kitų patalpų savininkų įmokų apskaičiavimo tvarką, įmokų dydį nustatant pagal 1913,16 kv. m. namo bendrą plotą, į palyginamuosius naudinguosius plotus neįskaičiuojant garažų patalpų ploto. Šis butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas galioja ir yra vykdomas jau beveik 5 metai. Jokių duomenų, kad jis būtų apskųstas ir negaliotų, byloje nėra. Jį taikant iš atsakovės jau buvo priteista skola 2021 m. spalio 11 d. teismo įsakymu civilinės byloje Nr. eL2-33178-727/2021 ir ji prieštaravimų dėl jo nepareiškė.
34. Tik šioje byloje prieš baigiamąsias kalbas atsakovės atstovas išreiškė abejonę ir prašė įvertinti, ar (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nustatyta, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami, neįtraukiant parkingų ploto, neprieštarauja imperatyviai tesės normai, t.y. CK 4.82 str. 7 d. Galimai juo neturi būti vadovaujamasi.
35. Pagal CK 1.80 str. įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintoms nuostatoms. Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2003-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).
36. Nagrinėjamu atveju CK 4.82 straipsnio 7 dalis, reglamentuojanti buto ir kitų patalpų savininkui priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalį pagal patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį, naudingojo ploto sąvokos nepateikia (jos nėra ir poįstatyminiuose teisės aktuose), todėl šios sąvokos aiškinimas buvo paliktas teismų praktikai, o teismų praktikoje, kaip jau aptarta aukščiau, šis aiškinimas kito. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas 6-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nustatyta, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami, neįtraukiant parkingų ploto, akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai tesės normai, t.y. CK 4.82 str. 7 d. Priešingai, nesant įstatyme įtvirtintai naudingojo ploto sąvokai ir ją aiškinant teismų praktikai, kuri kinta, mokesčių paskirstymo tarp bendraturčių tvarka, kaip matyti ir iš aukščiau minėto Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio, palikta bendraturčiams. Nagrinėjamu atveju jie šią teisę įgyvendino, mokesčių skaičiavimo tvarką nustatė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu 6-uoju darbotvarkės klausimu. Vadovaudamasi juo ieškovė apskaičiavo atsakovei 15 206,18 Eur mokestį už laikotarpį (duomenys neskelbtini). Šis mokestis ieškinio pateikimo dienai buvo apskaičiuotas pagrįstai ir teisingai, tačiau paskutinio posėdžio dieną, prieš baigiamąsias kalbas, ieškovės atstovas pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad už atsakovę ieškovei sumokėjo 1 286,31 Eur. Ieškovė ieškinio šioje dalyje neatsisakė, todėl teismas ieškinį tenkina iš dalies. Priteisia ieškovei 13 919,87 Eur skolos. Likusioje dalyje (dėl 1 286,31 Eur) ieškinį atmeta.
37. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (13 919,87) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 1 286,31 Eur sumokėjo tik bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 1 286,31 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki mokėjimo atlikimo dienos (2025-05-07), kas sudaro 39,99 Eur (1 286,31 x 5 proc./365 x 227).
38. Nors ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau į tai, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgiama, nes atsakovė dalį ieškinio patenkino paskutinio teismo posėdžio metu.
39. Ieškovė patyrė 342 Eur žyminio mokesčio ir 9 223,01 Eur atstovavimo išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad dalį atstovavimo išlaidų ieškovė patyrė iki bylos iškėlimo teisme, pvz. 2024-08-20 rengdama atsakymą atsakovei dėl informacijos, kas nėra priskiriama teisinės pagalbos išlaidoms šioje byloje. Be to, ieškovė prašo priteisti ir teisinės pagalbos išlaidas dėl informacijos rinkimo, kurią turėjo turėti pati (susipažinimo su ankstesne byla, kurioje ji dalyvavo), taip pat už prašymo rengimą nemokumo administratoriui dėl namo projekto kopijų pateikimo, prašymą Registrų centrui dėl butų sąrašo, kai tiek namo projektą, tiek butų sąrašą ji pati turėjo turėti. Teismas neturi pagrindo priteisti atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes jis buvo atmestas. Taigi teismas pripažįsta pagrįstomis ir priteisia ieškovei iš atsakovės 7000 Eur atstovavimo išlaidų ir 342 Eur žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 7 342 Eur bylinėjimosi išlaidų.
40. Byloje iš viso patirta 7,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Jos neviršija 8 Eur dydžio sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 13 919,87 Eur (trylika tūkstančių devynis šimtus devyniolika eurų 87 ct) skolos, 39,99 Eur (trisdešimt devynis eurus, 99 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13 919,87 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 342 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.