- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-20
- Bylos Nr.
- A5.-3989-576/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- V. N.
- Kategorijos
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 6.5Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas (ANK 96 str.)
dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovams D. R., J. V., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. N., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini) vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal LR ANK 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N., būdamas (duomenys neskelbtini), registruotos M. K. Čiurlionio g. 100, Vilniuje, pirmininkas, t.y. įmonę atstovaujantis asmuo, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kadangi 2017 m. birželio 22 d. nuo 15.00 val. iki 15.30 val. atlikus įmonės patikrinimą adresu M. K. Čiurlionio g. 100, Vilniuje, nustatyta, jog 2017 m. birželio 22 d. joje dirbo – atliko nuomos punkto nuomotojo funkcijas I. Š., su kuriuo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie šio asmens įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo pažeidė LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto, nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. N., (duomenys neskelbtini), registruotos M. K. Čiurlionio g. 100, Vilniuje, pirmininkas, t.,y įmonę atstovaujantis asmuo, neužtikrino, kad įmonėje būtų laikomasi darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kadangi 2017 m. birželio 22 d. nuo 15.00 val. iki 15.30 val. atlikus įmonės (riedučių, paspirtukų, velomobilių nuomos punkto) patikrinimą adresu M. K. Čiurlionio g. 100, Vilniuje, nustatyta, jog patikrinimo metu 2017 m. birželio 22 d. nebuvo viešai skelbiamas parengtas 2017 m. birželio mėnesio darbo grafikas, tuo pažeidė LR Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 96 straipsnio 3 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. N. teismo posėdyje pripažino padaręs nurodytus nusižengimus iš dalies, paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas. Birželio mėnesį įmonėje be jo buvo du darbuotojai, kaip nurodyta darbo grafike. Vaikai, paaugliai ar suaugusieji ateina į sporto klubą, naudojasi jų inventoriumi nemokamai. Pas juos ateina daug klubo narių, sportininkų. Jis leidžia vaikams naudotis inventoriumi. Nėra jokios išdavimo kontrolės. Dokumentų neprašo. Būna pasitikėjimas vaikais, kurie ruošiasi varžyboms, rodo gerus rezultatus. I. Š. mažai pažįstamas, jis ateidavo pas A., jie draugai. I. Š. pavadavo jų darbuotoją A. D.. I. Š. birželio 22 d. laukė A.. Patikrinimo metu A. D. klube nebuvo, ji tik ateidinėjo. Ją sutiko prie nuomos punkto. Kai jis pats atėjo į punktą, ji jau buvo, sakė, kad ji buvo poliklinikoje. Buvo du darbo inspekcijos atstovai, I., A., jis. I. Š. įdarbintas nebuvo, su juo nebuvo sudaryta savanorystės sutartis. Nesutinka, kad sumokėjo I. Š. 10 eurų kaip darbo atlygį. I. praėjusios dienos vakare paprašė 10 eurų dviračio remontui ar kažkam kitam, todėl jam davė. Tai nebuvo atlygis, jis tiesiog paprašė. Negali paaiškinti, kodėl I. nurodė, kad tie 10 eurų buvo kaip atlygis. Darbo grafikas turėjo būti sudarytas ir pakabintas ant nuomos punkto sienos. Jo kompiuteryje darbo grafikas buvo sudarytas, bet neturėjo, kur jo atspausdinti. Tiesiog buvo aplaidumas. Darbo grafiką pateikė darbo inspekcijai, kai buvo iškviestas pasiaiškinti. (b.l. 19)
Protokolą surašiusios institucijos atstovas D. R. nurodė, jog pagal tuo metu galiojantį darbo kodeksą, darbdaviui numatyta prievolė viešai skelbti darbo grafikus. Kadangi nėra konkretizuota, koks turi būti tas viešas skelbimas- ant sienos ar kitaip, atvykę bando aiškintis, gal yra kažkokiame kompiuteryje, prie kurio prieina visi darbuotojai. Patikrinimo metu buvo paaiškinta, kad grafiką paėmusi teisininkė. Vėliau atvykęs į valstybinę darbo inspekciją V. N. paaiškino, kad darbo grafikas buvo jo kompiuteryje. Aiškinantis, ar prie šio kompiuterio gali prieiti kiti darbuotojai, V. N. nurodė, jog tas kompiuteris buvo jo asmeninis, kiti darbuotojai prieiti prie jo negali. Tai negali būti laikoma viešu paskelbimu. Dėl I. Š., atvykus į patikrinimą, sutiko du darbuotojus – I. ir A., šalia buvo V. N., kuris atėjo už pusės minutės, matė, kad A. yra. I. Š., būdamas įspėtas dėl melagingų aprodymų davimo, pats nurodė, kad gavo atlygį iš V. N.. Tai yra nuomos punktas, šalia stalo buvo įkainiai, niekas riedučių neatlygintinai neduoda. V. N. tik šiandien nurodė, kad tai savanoriška veikla, bet iš esmės ten vykdoma komercinė veikla. Savanoriška veikla taip pat turi būti tinkamai įforminta savanoriškos veiklos sutartimi, tokios sutarties nebuvo pateikta. Tokios aplinkybės nei viena iš šalių nebuvo nurodžiusi. Jei veikla savanoriška, kodėl du kiti asmenys yra oficialiai įdarbinti. Mano, kad pajamas įmonė iš šios veiklos gauna. (b.l. 19)
Liudytojas I. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad V. N. jam pažįstamas nuo 2017 m. birželio 14 d., kai jis apsilankė jo darbovietėje, ten dirbo jo draugė A. D., jis jos laukė, kol ji baigs darbą. Draugė pasiūlė pasikalbėti su V. N., taip susipažino. V. N. pasakė, kad jis gali ateiti kitą dieną padėti aikštelėje, jis atėjo, padėjo geranoriškai. V. N. pasakė, kad dabar galbūt jie pradės daugiau šnekėtis, jis gaus tikrą darbą. V. N. norėjo priimti jį į darbą, bet kol nebuvo sutvarkyti dokumentai, jis ateidavo, žiūrėdavo, kaip jie dirba ir mokydavosi kaip dirbti. Susitarė su juo, kad kai grįš iš Ispanijos, bus įdarbintas legaliai. Iš Ispanijos grįžo ir nuo 2017 m. liepos 17 d. buvo įdarbintas oficialiai nuomos punkte. Šiuo metu dirba. Tą dieną, kai buvo patikrinimas, jo draugei A. reikėjo į polikliniką, V. paprašė ateiti padėti - ją pavaduoti. Jis tą draugę pavadavo iki 15 val., kol atėjo valstybinė darbo inspekcija. Atlikinėjo darbus, ką buvo išmokęs, nuomojo daiktus žmonėms. Žmonių buvo. Oficialiai už tą darbo dieną iki 15.00 valandos jis atlyginimo negavo. Bet tą dieną turėjo skubų reikalą – prieš Ispaniją susitvarkyti telefoną. Jam trūko servisui 10 eurų. V. jam davė tuos 10 eurų, jie susitarė, kad tuos 10 eurų atidirbs, kai grįžęs iš Ispanijos bus legaliai įdarbintas. Galbūt paaiškinime valstybinei darbo inspekcijai ne taip išsireiškė. Pagal darbo sutartį yra įdarbintas nuo liepos 17 d. Su A. D. dėl paties darbo nebendravo, ji tik pasakė kreiptis į V. N.. Tą dieną A. D. buvo poliklinikoje. Kai atėjo valstybinė darbo inspekcija, ji kaip tik grįžo iš poliklinikos. (b.l. 27-28)
Liudytoja J. K. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gautas skundas, kad (duomenys neskelbtini), kuris Vingio parke teikia dviračių, riedlenčių nuomos paslaugas, darbuotojai dirba arba neturint darbo grafiko, arba ilgiau nei numatyta darbo sutartyje. Buvo atliktas patikrinimas. Kadangi jie nežinojo, kur yra tas klubas, ji su kolega užėjo į Vingio parką, pamatė, kad riedlenčių nuomotojų yra keletas. Jos kolega priėjo prie vieno nuomotojo, ji prie kito. Nuomotojas, prie kurio ji priėjo, pasakė, kad jis nėra (duomenys neskelbtini) darbuotojas, pamatė, kad jos kolega prie kito nuomotojo užtruko. Ji matė ten stovintį berniuką, iš pažiūros moksleivį. Prie stalo, prie kurio parašytos kainos, riedlentės, jis teikė paslaugas, nes kai prieidavo žmonės, jis pasakydavo, kiek kainuoja valanda. Jie berniuko paklausė, ar jis turi darbo grafiką. Jis atsakė, kad neturi, tada paklausė, ar turi darbo sutartį. Vaikinas paaiškino, kad darbo sutartis kol kas nesudaryta, jis šiandien atėjo pirmą dieną iš ryto, nes nuėjo pas gydytoją kita mergina. Jis tarėsi su pirmininku, už šią paslaugą jau gavo 10 eurų. Pirmininkas žadėjo jį samdyti vėliau, nes jis turi po kelių dienų išvykti į užsienį. Kai tikrino vėliau, pamatė, kad I. Š. buvo pasamdytas liepos mėnesį. Bendraujant su vaikinu atėjo ta mergina, merginai paskambinus, paskui ją atėjo vadovas. Bendravimas truko apie 40 minučių. Vaikinas paaiškinimą rašė darbo vietoje. A. D. paaiškino, kad negali pateikti darbo grafiko, nes jis yra paimtas vadovo, vadovas atėjęs paaiškino, kad darbo grafiką koreguoja teisininkė. V. N. atvyko po 20-25 minučių. Jis aiškino, kad jis jau pažįsta tą vaikiną, kad anksčiau buvo jų bendrauta. Paaiškino, kad nenorėjo samdyti jo, nes jis greitai išvažiuos, čia taip įvyko, nes kitai darbuotojai reikėjo pas gydytoją. Iš bendro pokalbio suprato, kad vadovas žinojo, kad šiuo metu dirbo būtent I. Š., nes su juo buvo bendrauta dėl būsimo darbo. Ji pati nematė, kad Š. duotų riedlentes, tačiau priėjus žmonėms klausti dėl kainų, jis atsakydavo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl nurodytų nusižengimų padarymo visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. VDIANP-106485873-17, 2017 m. birželio 28 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0403-0163, 2017 m. birželio 22 d. veiksmų tyrimo protokolu ir nuotrauka, Integracijos su VSDFV informacine sistema duomenimis, I. Š. paaiškinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniu ir teismo posėdyje duotu paaiškinimais, liudytojų J. K., I. Š. teismo posėdyje duotais parodymais.
Dėl nelegalaus darbo
2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose (čia ir toliau - redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi LR DK 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties ar darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.
2017 m. birželio 22 d. veiksmų tyrimo protokole ir 2017 m. birželio 28 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0403-0163 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), adresu M. K. Čiurlionio g. 100, Vilniuje, patikrinimo metu nuomos punkte dirbo – atliko nuomos punkto nuomotojo funkcijas I. Š., su kuriuo darbo sutartis nesudaryta, apie šio asmens įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nebuvo viešai skelbiamas 2017 m. birželio mėnesio darbo grafikas. Nuomos punktas dirba atsižvelgiant į oro sąlygas nuo 12.00 val. iki 21.00 val. (b.l. 5-6)
Pagal Integracijos su VSDFV informacine sistema duomenis I. Š. 2017 m. birželio 22 d. neregistruotas kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojas. (b.l. 26)
I. Š. paaiškinime nurodė, jog darbo sutarties nėra sudaręs, nes poryt išvyksta į užsienį. Kadangi oficiali darbuotoja iš ryto negalėjo atvykti dirbti, jis pavadavo ją iki 15.00 val. Kai grįš iš užsienio liepos mėnesį, jį įformins oficialiai. 2017 m. birželio 22 d. už pagalbą rytą gavo 10 eurų iš V. N.. (b.l. 6)
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2017 m. birželio 22 d. nebuvo darbo grafiko patikrinimo metu, nes nebuvo jo atspausdinęs iš kompiuterio, kompiuteris yra asmeninis ir A. neturi galimybės juo naudotis. Patikrinimo metu turėjo dirbti A. D., kai darbo vietoje buvo rastas I. Š.. Jis nebuvo informuotas, kad A. D. patikrinimo metu buvo poliklinikoje, ir vietoje jos buvo I. Š.. I. buvo nuomos punkte, bet ar dirbo, ar ne nežino, I. sakė, kad buvo 1 val. (b.l. 7)
Teismas atsižvelgdamas į patikrinimo aktuose, paties I. Š. paaiškinime, liudytojų parodymuose nurodytas aplinkybes, vertina, kad I. Š. darbo faktas 2017 m. birželio 22 d. įrodytas. Apklaustas liudytoju I. Š. teismo posėdyje pripažino, kad jis 2017 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) nuomos punkte pavadavo iki 15.00 val. tikrąją darbuotoją A., kuri negalėjo būti darbo vietoje dėl vizito poliklinikoje, atliko darbo funkcijas: aptarnavo nuomos punkto klientus. Apklausta liudytoja J. K. patvirtino, kad patikrinimo metu I. Š. teikė informaciją į nuomos punktą užėjusiems klientams, nuotraukoje I. Š. užfiksuotas sėdintis už darbo stalo nuomos punkte. Kaip nurodė darbo inspektoriai, jie rado I. Š. nuomos punkte vieną, pats I. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad nuomos punkte jis buvo vienas, kitų darbuotojų nebuvo. Vadovaujantis jų parodymais teismas konstatuoja, kad I. Š. 2017 m. birželio 22 d. iki 15.00 val. atliko tas pačias darbo funkcijas kaip nuolatinė nuomos punkto darbuotoja.
Teismas kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą, kad I. Š. buvo nuomos punkte be jo žinios, savavališkai paprašius darbuotojos A. ją pavaduoti, kol ji bus poliklinikoje, kadangi pats I. Š. nurodė, kad už dirbtą darbo laiką jis gavo atlygį tiesiogiai iš V. N.. Teismo posėdyje jis patvirtino, kad dėl darbo tarėsi su V. N. jau seniai, buvo susitarta, kad jis bus oficialiai įdarbintas liepos mėnesį, kai grįš iš atostogų, o 2017 m. birželio 22 d. dirbo, nes jo to paprašė pats V. N., nes nuolatinė darbuotoja A. D. turėjo išeiti į gydymo įstaigą. Liudytoja J. K. nurodė, jog atliekant patikrinimą, bendraudama su vadovu V. N. iš pokalbio suprato, jog ši aplinkybė, apie A. D. nebuvimą ir kito asmens darbą vietoje jos, V. N. buvo žinoma.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė, kad I. Š. paaiškinime minimi 10 eurų buvo sumokėti kaip darbo užmokestis už tos dienos darbą, o buvo paskolinti ar dovanoti paprašius, I. Š. teismo posėdyje įvardino, jog juos duodamas V. N. nurodė, kad už tuos pinigus jis turės atidirbti. Taigi, šie pinigai traktuotini kaip atlyginimas už darbo funkcijas. Ši aplinkybė paneigia ir kitą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme nurodytą aplinkybę, kad I. Š. padėjo A. D. savanoriškai. Savanorystės pagrindais vykdomai veiklai būdingas neatlygintinumas, tokia veikla nebūna trumpalaikė kaip šiuo atveju, tam tikrais atvejais sudaromos ir rašytinės savanoriškos veiklos sutartys. Be to, kaip nurodė I. Š., jis sutarė ne atlikti kokį konkretų darbą, o savaitę prieš tai stebėjo, kaip dirbo A. D., mokėsi atlikti jos darbo funkcijas nuomos punkte būtent tuo tikslu, kad ketino įsidarbinti oficialiai liepos mėnesį. Taigi jo tikslas buvo ne veikla savanoriškais pagrindais, o darbinių santykių sukūrimas, gaunant atlygį už atliekamą darbą. Byloje taip pat nėra duomenų, jog prieš minėtą įvykį ar po jo (duomenys neskelbtini) būtų dirbę savanoriai, t. y. asmenys vykdę savanorišką veiklą LR Savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.
Kadangi I. Š. atliko darbo funkcijas 2017 m. birželio 22 d., kai su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, (duomenys neskelbtini) vadovas V. N. leisdamas jam tą dieną dirbti, pažeidė LR DK 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas ir padarė LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
LR DK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Straipsnio 3 dalis nustato, jog darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ? darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, darbo grafikai turėjo būti viešai paskelbti ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki darbo grafikų įsigaliojimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo darbo grafikas paskelbtas viešai nebuvo. V. N. nurodė, kad jis buvo atiduotas pataisyti teisininkei, vėliau tvirtino, kad jis buvo tik jo kompiuteryje, tačiau inspektoriams teikdamas paaiškinimus pripažino, kad kompiuteris jo asmeninis, kiti darbuotojai priėjimo prie jo neturėjo, jis pats neturėjo galimybės jį atspausdinti. Todėl teismas vertina, kad darbo grafikas net jei buvo sudarytas, nebuvo viešai prieinamas klubo darbuotojams. Nepasirūpinęs, kad minėtas darbo grafikas būtų viešai paskelbtas darbovietėje, V. N. pažeidė LR DK 147 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kadangi V. N. pažeidė minėtas Darbo kodekso nuostatas, nustatančias darbo grafikų skelbimo tvarką, jis padarė LR ANK 96 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, tai, kad nėra duomenų apie jo ankstesnį baustumą administracine tvarka, jis neteistas, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimus, jam skirtinos nuobaudos – minimalios sankcijose numatytos baudos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 25 str., 34 str., 38 str., 629 str., 636 str., 646 str., 675 str., teismas
nutarė:
pripažinti V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.
pripažinti V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 96 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 80 (aštuoniasdešimties) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis LR ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti V. N. paskirtąsias nuobaudas ir paskirti galutinę nuobaudą - 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, SWIFT kodas NDEALT2X, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas nurodant bylos numerį A5.-3989-576/2017 ir ROIK Nr. 17069583031).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.