- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-63-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03785-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- AB „Panevėžio statybos trestas“
- Ieškovas
- BUAB ,,Vėjo tiltas“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-63-425/2013
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03785-2012-1
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės
kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas) ir Birutės Jonaitienės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4761-452/2012 pagal ieškovo BUAB ,,Vėjo tiltas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Panevėžio statybos trestas“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Vėjo tiltas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ priteisti 35 457,60 Lt skolą, 1 189,58 Lt palūkanas, 9,06 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslinęs reikalavimą dalyje dėl palūkanų priteisimo, prašė priteisti 483,76 Lt dydžio palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2011-11-25 iki 2012-02-17, 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2012-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 700 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Vėjo tiltas“ buvo iškelta bankroto byla. BUAB „Vėjo tiltas“ ir UAB „Panevėžio statybos trestas“ 2011 m. kovo 28 d. sudarė subrangos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais atlikti vėdinimo sistemos demontavimo, naujos vėdinimo sistemos sumontavimo, dūmų šalinimo sistemos, kaloriferių aprišimo mazgų sumontavimo bei procesų paleidimo-derinimo darbus VšĮ Panevėžio ligoninės onkologijos-chemoterapijos skyriaus patalpose, o atsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pagal sutarties sąlygas sutartų darbų suma buvo 430 760 Lt. Pagal Įmonių bankroto įstatymą visi skoliniai įsipareigojimai yra pasibaigę, nes įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, neturi finansinių lėšų tęsti sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti atsakovui sutartyje numatytą garantą, t.y. 10 proc. nuo atliktų darbų sumos. Ieškovas tinkamai ir laiku atliko sutartyje numatytus darbus, atsakovas liko skolinga 35 457,60 Lt. Vadovaujantis CK 6.210 str.2 d., CK 6.37 str. prašė priteisti 483,76 Lt palūkanas, skaičiuojamas nuo Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos, taip pat 6 procentų dydžio įstatymines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš AB „Panevėžio statybos trestas“ 35 457,60 Lt skolą, 483,76 Lt palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2011-11-25 iki 2012-02-17, 6 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 700 Lt atstovavimo išlaidas BUAB „Vėjo tiltas“ir 1 078 Lt žyminį mokestį, 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad pagal tarp šalių 2011-03-28 sudarytą subrangos sutartį, užsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ įsipareigojo apmokėti subrangovui už atliktus darbus pagal PVM sąskaitą-faktūrą per 30 dienų nuo jos gavimo dienos, galutinį apmokėjimą atliekant po to, kai subrangovas įvykdys 4.1.13 sutarties punktą, t.y. po statybos komplekso valstybinės komisijos priėmimo akto pasirašymo dienos, subrangovas įsipareigojo pateikti draudimo bendrovės ar banko laidavimo arba garantinį raštą, kuriuo laiduojama (garantuojama) suma turi būti ne mažesnė kaip 10 procentų nuo galutinės užaktuotų darbų sumos su PVM ir šis raštas turi galioti ne mažiau kaip du metus po statybos pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Tiek ieškovas, tiek atsakovas patvirtino, jog atlikti darbai buvo priimti, pretenzijų dėl darbų kokybės nepareikšta, statybos objektas buvo priduotas valstybinei komisijai. AB „Panevėžio statybos trestas“ patvirtino ir pripažino, jog pagal minėtą sutartį yra sulaikyta 35 457,60 Lt apmokėjimo suma kuri yra 10 procentų nuo galutinės užaktuotų darbų sumos su PVM, nes nepateiktas draudimo bendrovės arba banko laidavimo arba garantinis raštas. Pagal išnagrinėjus bylą nustatytas faktines aplinkybes teismas laikė, jog atsakovo neišmokėta suma yra garantinis užstatas, o ne, kaip savo argumentuose nurodo atsakovas, priverstinis pinigų sumos įkeitimas. Teismas nustatė, jog UAB „Vėjo tiltas“ 2011-11-25 nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Vertinant, kad garantinis užstatas buvo subrangovui priklausanti darbų kainos dalis, po bankroto bylos iškėlimo UAB „Vėjo tiltas“ 35 457,60 Lt nesumokėta suma privalo būti grąžinta, nes atsakovo išlaidos šalinant darbų trūkumus (jei tokie būtų nustatyti per garantinį laikotarpį), atsiradusios jau po bankroto bylos iškėlimo, negali būti dengiamos iš subrangovui priklausančio garantinio užstato ir tokiu būdu atliekami įskaitymai, vien dėl to, kad subrangovui yra iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismo manymu, po bankroto bylos iškėlimo ieškovui, atsakovas dėl patirtų nuostolių šalinant tokio pobūdžio trūkumus turėtų teisę subrangovo bankroto byloje reikšti kaip kreditorinius finansinius reikalavimus. Teismas laikė pagrįstu ieškinio reikalavimą priteisti iš AB „Panevėžio statybos trestas“ 35 457,60 Lt skolą bei reikalavimus priteisti 483,76 Lt palūkanas, skaičiuojamas nuo bankroto bylos iškėlimo iki ieškinio pateikimo dienos, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškinį tenkino visiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovo prievolę sumokėti sulaikytas sumas, motyvuodamas, kad atliktų darbų defektų neatsirado. Apmokėjimas yra siejamas su garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimu, o ne su defektų buvimo ar nebuvimo faktu. Pagal sudarytą subrangos sutartį užsakovas turi teisę sustabdyti subrangovui mokėjimus, jeigu subrangovas neįvykdo sutarties 4.1.12 ir 4.1.13 punktuose prisiimtų reikalavimų. Subrangovas 4.1.13 p. įsipareigojo pateikti draudimo bendrovės arba banko garantinio laikotarpio laidavimo ar garantinį raštą, kuriuo laiduojama suma būtų ne mažesnė nei 10 proc. nuo galutinės užaktuotų darbų sumos su PVM. Ieškovui neįvykdžius savo prisiimtų įsipareigojimų ir nepateikus laidavimo rašto ar garantijos, reikalaujamos sumos apmokėjimo terminas yra nesuėjęs. Minėta suma pagal sutarties nuostatas gali būti apmokėta tik tada, kai ieškovas įvykdys sutarties 4.1.13 p. reikalavimus arba ši suma bus sumokėta po dviejų metų. Apeliantas nurodė, kad šiuo metu daugelis subrangovų bankrutuoja, todėl sumokėjus visas sumas iš karto ir atsiradus defektams, atsakovas patirtų nuostolius, turėdamas tokius trūkumus ištaisyti savo lėšomis. Ieškovo prievoles gali užtikrinti trečias asmuo (bankas ar draudimo bendrovė), o jų nesant, šalys sutarė, kad tokias garantijas užtikrins pats ieškovas, įkeisdamas atitinkamą pinigų sumą dviejų metų laikotarpiui. Teismo argumentai dėl Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nuostatų yra nepagrįsti, nes atsakovas neprašo ieškovo įvykdyti kokias nors finansines prievoles, tačiau prašo pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą. Nei Įmonių bankroto įstatymas, nei jokia kita teisės norma nenumato, jog įmonei iškėlus bankroto bylą, kitas subjektas privalo atlikti mokėjimus anksčiau termino, nei tai yra numatyta sutartimi. Apeliantas nurodė, kad teismo sukurta nauja teisinė sąvoka „garantinis užstatas“ yra neaiški, kadangi įstatymai jos nenumato. Yra numatyta daikto sulaikymo teisė ar įkeitimas. Teismas sprendime visai nepasisakė dėl atsakovo išsakytų argumentų, nemotyvavo juos atmesdamas. Apeliantas pažymėjo, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę, tai vienas iš kreditoriaus savigynos būdų. Atsakovas preziumavo, kad tarp šalių sudarytos sutarties 2.5.2 p., 3.3 p., 4.1.13 p. įtvirtintas daikto sulaikymo teisės transformavimasis į priverstinį įkeitimą, nes tais atvejais, kai ieškovas nevykdo savo įsipareigojimų, atsakovas įgyja įkeitimo teisę į pinigus. Kadangi nėra suėjęs terminas sumokėti įkeistą pinigų sumą, teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė netesybas. Nesuprantama, kaip teismas vertino ir nuo konkrečiai kurios dienos tokiu atveju turėtų atsirasti prievolė sumokėti sulaikytą sumą ir nuo kurios dienos už jos nevykdymą būtų galima skaičiuoti netesybas, kai šalių sutartimi yra sutarta, kad apmokėjimas terminas atsiranda po dviejų metų nuo darbų atlikimo ir jų pridavimo. Apeliantas pažymėjo, kad dar yra likę nepilni metai iki prievolės apmokėti atsiradimo, todėl ieškovas privalo laikytis sutarties nuostatų, nes sutarties nuostatos yra teisėtos ir galiojančios, ieškovas jų neginčijo, jos teismo nėra pakeistos ar panaikintos. Apeliantas atskirai pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimą ir bylą nutraukti. UAB „Panevėžio statybos trestas“ nurodė, jog buvo pastebėta, kad šis ginčas negalėjo būti nagrinėjamas teisme. Šalių pasirašytos subrangos sutarties 13.5 punkte numatyta, kad kilusius ginčus šalys susitaria spręsti Vilniaus tarptautiniame ir nacionaliniame komerciniame arbitraže. Ieškovas ieškinį padavė nesilaikydamas šalių susitarimo, todėl vadovaujantis CPK 293 str. 1 d. 1 p., 296 str. 1 d. 9 p., teismas turėjo bylą nutraukti, o ieškinį palikti nenagrinėtą.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Vėjo tiltas“ atsiliepimu prašė apelianto AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto turėtas 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad priimtas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas. Apelianto pateikti apeliacinio skundo argumentai yra išnagrinėti ir į juos atsakyta skundžiamame sprendime. Apeliantas neįrodė skundžiamo sprendimo neteisėtumo, nepateikė tai galinčių aiškiai paneigti įrodymų. Apeliaciniame skunde nurodomos kasacinio teismo bylos fabula nesutampa su nagrinėjama situacija. Šiuo atveju konstatuotina, kad lėšų sulaikymas yra visiškai nepagrįstas, negalimas ir prieštaraujantis norminiams teisės aktams. Įmonių bankroto įstatymo 16 str. įtvirtina, jog nuo bankroto bylos iškėlimo dienos yra laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši norma patvirtina, jog pinigų užskaitymai, lėšų sulaikymai, įkeitimai ar panašūs veiksmai po bankroto bylos iškėlimo nėra galimi. Nors teoriškai ieškovas ir galėtų pateikti laidavimo raštą ar banko garantiją, tačiau praktikoje bankai bei draudimo kompanijos prašo depozito įnešimo į jų sąskaitą, lygaus garantinio rašto sumos dydžiui. Dėl savo finansinės būklės ieškovas tokių sąlygų patenkinti negali, ieškovo kreditoriai tokiam sprendimui nepritaria, tai pažeistų kreditorių interesus. Ieškovas su atsakovu sudarydami sutartį, susitarė, kad sulaikyta suma yra ne įkeista, kaip nepagrįstai tvirtina apeliantas, tačiau sulaikyta. Iškėlus bankroto bylą, administratorius, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 17 str. informavo apeliantą, kad sudarytos sutartys tęsiamos nebus, reikalavo grąžinti sulaikytą sumą. Apeliantas nepagrįstai teigia apie sulaikymo teisės transformavimąsi į priverstinį įkeitimą, nes dėl to nebuvo tartasi, tokios transformacijos nenumato įstatymai, ji pažeidžia kreditorių interesus ir bankroto įstatymo nuostatas. Šioje byloje teismo priteista suma bus skiriama bendrovės antros eilės kreditorių reikalavimams tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad palūkanos skaičiuojamos nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2012 m. vasario 17 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str.1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas papildomu pareiškimu nurodė, kad šis ginčas negalėjo būti nagrinėjamas teisme, todėl prašė sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Tarp ieškovo UAB „Vėjo tiltas“ ir atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ 2011 m. kovo 28 d. sudarytos Subrangos sutarties Nr. 11/03/28-1 13.5 punktas numatė, jog „ginčytinus klausimus, iškilusius šios sutarties vykdymo metu, sprendžiama šalių derybų būdu, o nesutarus, perduodami spręsti Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui“ (b. l. 11-16). Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „Vėjo tiltas“ bankroto bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. vasario 17 d. Ieškovas UAB „Vėjo tiltas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Administravimas“, pareiškė ieškinį AB „Panevėžio statybos trestas“ dėl skolos priteisimo 2012 m. gegužės 24 d., tą pačią dieną buvo išspręstas ieškinio priėmimo klausimas ir ieškinys priimtas Panevėžio miesto apylinkės teisme (b. l. 2-7). Nuo 2008-07-31 iki 2012-06-29 galiojusios LR Komercinio arbitražo įstatymo redakcijos 10 str. nurodė, kad teismas, gavęs ieškininį pareiškimą klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, bet kurios iš šalių reikalavimu atsisako jį priimti. Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei atsakovas reikalavimo atsisakyti priimti ieškinį nekėlė, nenurodė apie sutartyje esančią arbitražinę išlygą, todėl teismas neturėjo pagrindo ieškinio nepriimti. Taip pat jau minėtos Komercinio arbitražo įstatymo redakcijos 11 str. 1 d. numatė, kad arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš konstitucinių, darbo, šeimos, administracinių teisinių santykių, taip pat ginčai, susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai kylantys iš vartojimo sutarčių. Nauja LR Komercinio arbitražo įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2012-06-30, nebenumato šalies reikalavimo dėl arbitražinės išlygos taikymo bei draudimo arbitražui nagrinėti su bankrotu susijusius klausimus, tačiau šiuo atveju įstatymas negali būti taikomas retrospektyviai. Kadangi ieškinio priėmimo metu pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus arbitražui negalėjo būti perduodami su bankroto procesu susiję klausimai (tarp jų ir klausimai dėl bankrutuojančios bendrovės debitorinių reikalavimų), BUAB „Vėjo tiltas“ ieškinys AB „Panevėžio statybos trestas“ buvo priimtas ir išnagrinėtas pagrįstai, todėl apelianto prašymas panaikinti sprendimą ir bylą nutraukti netenkinamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2011-03-28 AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Vėjo tiltas“ pasirašė Subrangos sutartį Nr. 11/03/28-1, pagal kurią UAB „Vėjo tiltas“ įsipareigojo atlikti ir priduoti užsakovui vėdinimo, dūmų šalinimo ir kt. darbus objekte VšĮ Panevėžio ligoninės Onkologijos-chemoterapijos skyriuje, o užsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ įsipareigojo šiuos darbus priimti ir apmokėti, darbų vertė su PVM sutartyje numatyta 430 760 Lt (b. l. 11-16). Sutarties 2.5.1. punktu šalys susitarė, kad užsakovas subrangovui atlieka mokėjimą per 30 dienų nuo dienos, kai iš subrangovo buvo gauta tinkamai įforminta PVM sąskaita-faktūra. Abi šalys sutinka, kad darbai buvo atlikti ir priimti, objektas pripažintas tinkamu naudoti. Paskutinė PVM sąskaita faktūra buvo pateikta 2011-09-22 (b. l. 66), tačiau iki šiol atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ nėra sumokėjęs ieškovui UAB „Vėjo tiltas“ 35 457,60 Lt, todėl UAB „Vėjo tiltas“ atstovas pareiškė ieškinį šiai sumai priteisti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog prašoma priteisti neišmokėta suma yra atliktų darbų kainos dalis, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino UAB „Panevėžio statybos trestas“ neturint teisės sulaikyti 10 proc. galutinės darbų sumos ir todėl nepagrįstai tenkino ieškinį.
Sutarties 2.5.2. punktas nustato, kad galutinis apmokėjimas atliekamas tik po to, kai subrangovas įvykdo 4.1.13. punktą. 4.1.13 punktas numato, kad subrangovas įsipareigoja pateikti draudimo bendrovės ar banko laidavimo ar garantinį raštą, kuriuo laiduojama suma už subrangovo garantinių įsipareigojimų vykdymą turi būti ne mažesnė kaip 10 proc. nuo galutinės darbų sumos. UAB „Vėjo tiltas“ dėl sunkios finansinės situacijos negalėjo pateikti laidavimo ar garantijos rašto užsakovui, UAB „Vėjo tiltas“ 2011-11-25 nutartimi iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2012-02-17). Ieškovo atstovas bankroto administratorius pateikė draudimo bendrovių raštus, nurodančius, kad draudimo kompanijos negali pateikti garantijos ar laidavimo prašomomis sąlygomis, teismo posėdžio metu administratorius pažymėjo, jog tokia garantija gali būti suteikiama tik įmokėjus visą garantijos sumą į banko ar draudimo bendrovės depozitinę sąskaitą, tačiau BUAB „Vėjo tiltas“ kreditorių susirinkimas leidimo sumokėti tokią sumą neduos. CK 6.69 str. numato vieną iš kreditoriaus interesų gynybos būdą – daikto sulaikymo teisę iki kreditorius įvykdys savo prievolę. Bylos šalys sudarytoje subrangos sutartyje darbų apmokėjimą susiejo su garantinio rašto pateikimu, numatė būtent tokią atsiskaitymo tvarką. Subrangovui nepateikiant garantinio rašto, t. y. neužtikrinant apelianto galimų nuostolių padengimo defektų atsiradimo atveju, kaip kad buvo susitarta Subrangos sutartyje, užsakovas turi pagrindą nevykdyti savo prievolės ir galutinai neatsiskaityti su subrangovu. Kadangi garantinis draudimo terminas nėra pasibaigęs, sulaikytą 35 457,60 Lt sumą ieškovui už darbus priteisti iš atsakovo, šiuo metu nėra pagrindo, tačiau atsakovas turės grąžinti ieškovui sulaikytą sumą suėjus garantiniam 2 metų terminui nuo darbų pridavimo. Pažymėtina, kad priteisiant sulaikytą sumą, toks sprendimas modifikuotų sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo tvarkos ir pažeistų sutarties šalių valią, todėl ieškinio reikalavimas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą tenkinti ieškinį ir priteisti 35 457,60 Lt sumą. Sprendimas naikinamas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą, taip pat iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teisme buvo patirta 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ši suma priteistina iš ieškovo BUAB „Vėjo tiltas“ į valstybės biudžetą.
Apeliantas AB „Panevėžio statybos trestas“ prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių duomenų apie turėtas išlaidas apeliaciniame procese, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,
nusprendė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atmesti ieškovo BUAB ,,Vėjo tiltas“ ieškinį atsakovui UAB ,,Panevėžio statybos trestas“ dėl 35 457,60 Lt skolos, 1 189,58 Lt palūkanų, 9,06 procentų dydžio procesinių palūkanų bei patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti iš BUAB „Vėjo tiltas“ (įmonės kodas 247452060) bankroto administravimui skirtų lėšų 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.