Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neatvykus pareiškėjai J. L., antstoliui Tomui Ubartui, išieškotojui AB „Šiaulių energija“ atstovui, skolininkui V. L., apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę byla pagal pareiškėjos J. L. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų vykdymo procese, suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) AB „Šiaulių energija“, skolininkui V. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė J. L., dirba Šiaulių teritorinėje darbo biržoje ir gauna darbines pajamas (atlyginimą). Pagal minėtą antstolio pranešimą jos pajamos yra areštuotos, kadangi šis turtas bendros nuosavybės teise priklauso ir skolininkui, sutuoktiniui V. L..

Be to J. L. nuosavybės teise žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) . Šis turtas taip pat yra areštuotas. 2015-10-12 turto arešto aktu.

AB „Šiaulių energija“ vadovaudamasi antstolio patvarkymu ir LR CPK 667 str. 1 d., kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininko V. L., turto dalį, lygią 1/2 J. L., gaunamo darbo užmokesčio bei nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) ., esančių bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.

Pareiškėjo įgytas turtas esant santuokoje su skolininku yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir antstolis pagrįstai pasiūlė AB „Šiaulių energijai“ teikti teismui prašymą dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą nepažeidė LR CPK 667 str. 1 d. nuostatos, kurioje aiškiai pasakyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kreditorius teismo prašė skundo netenkinti.

Antstolis Tomas Ubartas teismui pateikė patvarkymą dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjos J. L. skundą, kuriame nurodė, kad š.m. lapkričio 2 d. antstolio T. Ubarto kontoroje gautas pareiškėjos J. L. skundas dėl T. Ubarto veiksmų, kuriais, vykdant išieškojimą iš skolininko V. L., areštavo skolininko sutuoktinės J. L. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas bei pasiūlė išieškotojui AB „Šiaulių energija“ kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Pareiškėja nurodo, kad areštuotas nekilnojamasis turtas viešajame registre registruotas tik vieno sutuoktinio vardu, todėl, jos teigimu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikoma asmenine nuosavybe. J. L. nurodo, kad šį turtą ji įsigijo už asmenines lėšas, nekilnojamojo turto registre sutuoktinis nėra nurodytas kaip bendraturtis, šiame turte nėra V. L. turto dalies ir ji negali būti nustatinėjama, kadangi sutuoktinio skolų išieškojimas iš šio turto nėra galimas.

Pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso J. L.. Šį nekilnojamąjį turtą ji įgijo 2005-05-09 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3-3516 pagrindu. Vadovaujantis viešo registro informacija, matyti, kad nekilnojamasis turtas įrašu „asmeninė nuosavybė“ viešajame registre nepažymėtas. Tačiau atsižvelgiant į tai, 2005-05-09 Pirkimo pardavimo sutartį J. L. sudarė būdama santuokoje su V. L. (santuoka įregistruota nuo (duomenys neskelbtini)) bei į LR CK 3.88 str. 2 dalyje įtvirtintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, darytina prielaida, jog minėtas nekilnojamasis turtas J. L. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su V. L.. Dėl šios priežasties antstolis, vykdydamas savo funkcijas ir siekdamas tinkamai apginti išieškotojų interesus, priėmė procesinius dokumentus - 2015-10-12 Turto arešto aktą Nr. 0136/15/01998 bei 2015-10-12 Patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų ir turto Nr. S026264, kurių pagrindu išieškotojo kaip suinteresuoto asmens iniciatyva gali būti inicijuojamas teisminis procesas, kuriame ir turi būti nustatyta, kokia nuosavybės forma - asmenine ar bendrąja jungtine - areštuotas turtas priklauso J. L.. Pabrėžtina, kad minėti antstolio T. Ubarto priimti dokumentai savaime nereiškia išieškojimo nukreipimo į skolininko sutuoktinės turtą, bet turi būti vertinami kaip skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, sudaranti pagrindą išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme išieškotojo AB „Šiaulių energija“ iniciatyva jau yra inicijuota civilinė byla Nr. 2-9956-949/2015 dėl skolininkui priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Dėl antstolio veiksmų vykdymo procese.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (LR CPK 7 straipsnis), tačiau šio principo įgyvendinimas negali suvaržyti vykdymo proceso dalyvių procesinių teisių. Vykdymo procese kreditorius ir skolininkas turi LR CPK 638-645 straipsniuose numatytas teises ir pareigas. Teisę skųsti antstolių veiksmus vykdymo proceso dalyviai turi tais atvejais, kai antstolio konkretaus veiksmo apskundimą nustato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad bet kuris antstolio atliekamas veiksmas turi būti įforminamas, t. y. atliekamas priimant procesinį dokumentą – patvarkymą (CPK 613 str.). Reikalavimų, keliamų antstolio veiksmams įforminti, laikymasis užtikrina atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą, taip pat tai, kad antstolis, sprendžiant jo atsakomybės klausimą ir nustatinėjant, ar tinkamai vykdė pareigas, galės įrodyti, jog atitinkamas veiksmas tikrai buvo atliktas ir vykdymo proceso dalyviai apie tai nustatyta tvarka informuoti.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų turinio matyti, jog ji nesutinka su 2015-10-12 antstolio priimto patvarkymo Nr. S026264 dalimi, kuria nukreiptas išieškojimas į skolininkui V. L. priklausančią dalį, sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t.y. į pareiškėjos vardu registruotus, nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja mano, kad antstolis pasielgė neteisėtai areštuodamas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir nukreipdamas išieškojimą į jį. Mano, kad priimtas antstolio patvarkymas yra nepagrįstas.

Išieškotojui AB „Šiaulių energija“ skolos išieškojimas iš skolininko V. L. yra vykdomas už šilumos energiją tiektą į jam priklausančius butus (duomenys neskelbtini) , ir (duomenys neskelbtini) . Butas (duomenys neskelbtini) , Šiauliuose yrą nupirktas 2006-08-23 gyvenant santuokoje su J. L. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ). Kaip matyti skundžiamu antstolio patvarkymu vykdomas piniginis išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto.

Pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą. Šiuo atveju skola priteista teismo sprendimu pagal AB „Šiaulių energija“ ieškinius atsakovui V. L. remiantis V. L. sudarytomis sutartimis dėl energijos tiekimo objektams – butams. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendrąja sutuoktinių prievole. Prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėjai nepaneigė nurodytos prezumpcijos ir to, kad prievolės vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto. Tai buvo pagrindas spręsti, kad teismo priteista iš skolininko skola turi būti vykdoma iš bendro jų turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008. Teismų praktika. 2008, 29 Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/84419?nr=19) [2016-02-03]

Dėl daiktinės ir asmeninės prievolės skirtumų.

Civilinė teisė reguliuoją trijų rūšių santykius: turtinius santykius, asmeninius santykius, susijusius su turtiniais, ir grynai asmeninius santykius (CK 1.1 str. 1 d.).

Kreditoriaus reikalavimo teisė ir skolininko pareiga laikomos turtinėmis teisėmis ir pareigomis ir atitinkamai yra prievolės šalių turto aktyvo (pasyvo) sudedamoji dalis. Kadangi prievolės šalių teisės ir pareigos yra turtinės ar neturtinės, todėl prievolės skirstomos į turtines ir neturtines. Ši klasifikacija grindžiama CK numatytu teisių ir pareigų skirstymu į turtines ir asme­nines neturtines (CK 1.112, 1.114-1.115 str.).

Turtine laikoma tokia prievolė, kurios šalių teisės ir pareigos turi tam tikrą ekonominę išraišką ir gali būti įvertintos pinigais. Turtinės prievolės atveju kreditoriaus reikalavimo teisė sudaro kreditoriaus turto (aktyvų) sudedamąją dalį. Atitinkamai skolininko pareiga sudaro jo skolų (pasyvų) sudedamąją dalį.

Prievolių skirstymas į turtines ir neturtines reikšmingas sprendžiant, pvz. reikalavimo teisės perleidimo, skolos perkėlimo, paveldėjimo ir kitus klausimus.

Kaip jau teismas yra nurodęs skolininkės sutuoktinio, o tuo pačiu ir jos skola kreditoriui AB ,,Šiaulių energija“ atsirado dėl tiekiamos šilumos energijos į skolininkų gyvenamuosius butus. Šilumos energijos tiekimas ir dėl to atsiradusi jos vartotojų skola yra laikoma skolininkų asmenine solidaria prievole. Ta aplinkybė, jog kaip skolininkas nagrinėjant bylą dalyvavo tik pareiškėjos sutuoktinis nedaro prievolės daline ir nenaikina jos solidarumo. Tenka pastebėti, kad toks šios prievolės pobūdis buvo iki 2000 m. CK ir yra nepakitęs po jo įsigaliojimo 2001-07-01 (istorinis teisės normos aiškinimo metodas). Be to nagrinėjamoje byloje ginčo atveju taikant ir aiškinant materialines teisės normas (CK 6. 6 str. 3d., 6. 383 str. 4d., CK 6. 213 str. 1d.), būtina remtis ir CK 1. 9 str. 1d. įtvirtintu sisteminiu teisės aiškinimo metodu.

Atskirai paminėtina, kad turtinės prievolės nėra lygiavertės. Vienos turtinės prievolės atsiranda dėl tam tikro daikto, o kitos dėl turto plačiuoju požiūriu. Todėl turtinės prievolės savo ruožtu yra skirstomos į dvi rūšis: daiktines turtines prievoles ir asmenines turtines prievoles.

Daiktinė turtinė yra tokia prievolė, kuri susijusi su tam tikra daiktine teise ir yra tam tikras jos priklausinys. Daiktinės turtinės prievolės sieja skolininką ir kreditorių, turintį daiktinę teisę į tam tikrą daiktą. Daiktinė turtinė prievolė gali būti neatsiejamai susijusi su nuosavybės teise ar kitokia daiktine teise. Kaip jau teismas yra nurodęs, atsakovai gyvendami santuokoje įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus ir ją viešame registre išviešino. Tai, kad skolininkai viešame registre įsigytus nekilnojamuosius daiktus įregistravo atskirai kiekvienas savo vardu, nesudaro pagrindo jų laikyti kiekvieno asmenine nuosavybę, kadangi tokių faktų jie nenurodė juos įregistruodami viešame registre. Tačiau net ir nurodžius, kad šie daiktai yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, kaip jau teismas yra nurodęs tai būtų sietina tik su pačiais daiktais, o ne su jų prievolėmis kreditoriui AB ,,Šiaulių energija“.

Todėl abu skolininkai laikytini solidariai skolingais kreditoriui pagal asmeninę prievolę už pastarojo suteiktas ir laiku nesumokėtas komunalines paslaugas (CK 6.6 str. 3d.). Skolininkai leistinais įrodymais šios prezumpcijos nepaneigė.

Atskirai pažymėtina, kad asmeninė turtinė yra su konkrečiu daiktu nesusijusi prievolė, kurios šalių teisės ir pareigos yra atitinkamai susijusios su kreditoriumi ir skolininku. Asmeninės turtinės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Skirtingai nuo daiktinių turtinių prievolių, asmeninės turtinės prievolės neseka paskui daiktą ar daiktinę teisę, išskyrus atvejus, kai tai numato šalių sutartis. Pavyzdžiui, jeigu namo ar buto savininkas yra sudaręs vandens, šilumos, kitokių komunalinių paslaugų teikimo sutartis, tai pardavus butą ar namą šios prievolės neseka paskui daiktą, todėl už iki daikto pardavimo susidariusį įsiskolinimą atsako ankstesnis namo ar buto savininkas, išskyrus atvejus, kai pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, kad naujas savininkas prisiima ir ankstesniojo skolas.

Skirtingai nei daiktinių turtinių prievolių atveju, skolininkas už asmeninės turtinės prievolės neįvykdymą atsako visu savo turtu.

Remiantis aukščiau nustatytais teisiniais faktais ir nurodytais teisiniais argumentais, teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į aukščiau pateiktus teisinius argumentus ir byloje esančius duomenis, pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti antstolio patvarkymą ar turto arešto aktą.

Dėl skolininkės atsakomybės kreditoriui.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu areštuojamas ne tik skolininko turtas, bet ir skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Turto arešto atveju įstatymas nenumato išimties.

Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Vykdantis išieškojimą antstolis, vadovaudamasis įstatymais bei siekdamas operatyvaus išieškojimo veikė objektyviai tiek kreditoriaus tiek skolininko ir pareiškėjos atžvilgiu. Nustačius minėtas aplinkybes bei atsižvelgus į pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundo argumentai nepagristi, skundas netenkintinas.

Be to Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-12 sprendimu priimtu civilinėje byloje Nr. 2-289-949-2016, nustatyta, kad skolininko V. L., turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra 1/2 dalis jo sutuoktinės J. L., gaunamo darbo užmokesčio ir santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir kitų statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) . Teismo procesinis sprendimas įsiteisėjęs. Sprendime pasisakyta dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio V. L. turto priklausomumo ir nuosavybės rūšies, bei registracijos viešajame registre reikšmės, o būtent teisių išviešinimo funkcijos. Pareiškėja, tiek ankstesnės bylos nagrinėjimo metu tiek teikdama teismui skundą šioje byloje pateikė analogiškus argumentus dėl kurių jau pasisakyta ankstesnėje byloje, todėl teismas dėl jų nebepasisako (CPK 182 str. 1d. 2p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 510-513 str., 290-292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos J. L. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Šios nutarties kopiją išsiųsti proceso dalyviams.