Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą pateikusiam asmeniui V. M. (toliau – ir Pareiškėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. (V. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1979 m. sausio 5 d., gyvenančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6167-2024 (ROIK: 24229383401) (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Institucijos Nutarimu V. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis būdamas UAB „B. T.“ vadovu, neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje, o būtent: siekiant išsiaiškinti administracinį nusižengimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės reikalavimu (2023 m. rugsėjo 9 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. siųsti raštai) per 3 (tris) darbo dienas nepateikė asmens, kuris 2023 m. rugpjūčio 28 d., 14.51 val. naudojosi įmonei priklausančia (valdoma) transporto priemone „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – KET) (greičio viršijimas) duomenų, nustatytų ANK 611 straipsnio 2 dalyje. Dėl šios priežasties Institucijos Nutarimu UAB „B. T.“ vadovui V. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 160 Eur bauda.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Pareiškėjas V. M. nesutikdamas su Institucijos sprendimu pateikė skundą, kuriame prašo Institucijos Nutarimą ir jam paskirtą 160 Eur baudą panaikinti. Skundą Pareiškėjas motyvavo tuo, kad pranešimai dėl duomenų apie įmonei priklausančią transporto priemonę vairavusį ir administracinį nusižengimą padariusį asmenį pateikimo, Institucija išsiuntė UAB „B. T.“ negaliojančių elektroniniu paštu.

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo Pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos priimtą Nutarimą. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad:

3.1. Nors Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo valdoma įmonė UAB „B. T.“ nenaudoja elektroninės pašto dėžutes (duomenys neskelbtini) į kurią Institucijos pareigūnas išsiuntė pranešimus dėl duomenų pateikimo, tačiau skunde jis nepateikią jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

3.2. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąją pašto siunta. Būdamas UAB „B. T.“ vadovu, Pareiškėjas privalo reguliariai tikrinti įmonės kontaktinius duomenis, o jiems pasikeitus - pranešti valstybės informacinių sistemų registrams. Taigi, jeigu administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens elektroninio pašto adresas yra nurodytas valstybės viešuose registruose, jais galima siųsti procesinius dokumentus.

4. Teisiamajame posėdyje V. M. skundą palaikė ir pateikė papildomus duomenis, t. y.: UAB „I. V.“ raštą „Informacija apie domeno (duomenys neskelbtini) galiojimą“ ir elektroninio pašto susirašinėjimus dėl UAB „B. T.“ elektroninio pašto galiojimo. Teisiamajame posėdyje Pareiškėjas paaiškino, kad šiuo metu įmonė moka ne šimtines, bet tūkstantines baudas. UAB „B. T.“ priklauso 74 automobiliai, komercinę veiklą vykdo nuo 2007 metų, kartu su žmona. Įmonės metinė apyvarta siekia 0.5 mln., sumoka daug mokesčių. Šiuo metu 6 (šešios) bylos pasiekė teismą iš esmės dėl tos pačios priežasties – pašto negaliojimas. Pareiškėjas pažymi, kad gaudamas pareigūnų protokolus asmeniniu paštu, visada į juos sureaguoja, tačiau jokių atsakymų iš policijos pareigūnų negauna, o vėliau gauna nutarimus, kuriuose paskirtos baudos yra dvigubinamos. Įmonė neturi jokių priežasčių nepateikti duomenų apie jai priklausančius automobilius vairavusius asmenis. Šiuo metu yra atsakęs į visus institucijos raštus ir pateikęs duomenis apie įmonei priklausančius automobilius vairavusius asmenis.

5. Posėdyje institucijos atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Institucija atsiliepime prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

III. Teismo išvados ir argumentai

6. Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagrįstu nutarimas laikomas tada, kai prieš priimant sprendimą išaiškintos visos reikšmingos nagrinėjamai situacijai faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. skundą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą, taip pat skundžiamą Nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, priėjo išvados, kad 2024 m. kovo 1 d. nutarimas neatitinka aukščiau nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl yra naikintinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje Institucija tinkamai neinformavo ir neišsiuntė reikalavimo dėl duomenų pateikimo, todėl Pareiškėjo veiksmuose negali būti konstatuojamas kaltės požymis.

8. ANK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta viena iš pamatinių administracinės atsakomybės nuostatų, kuri sako: „Pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.“. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 2 straipsnio 3 dalis).

9. Įstatymų leidėjas ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustato atsakomybę transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui už SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. ANK 431 straipsnio 1 dalies dispozicija yra priskirtina blanketinių dispozicijų grupei, nes tiksliai neapibrėžia, dėl kokių veiksmų asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tokiais atvejais neišvengiamai tenka remtis kitų įstatymų ir (ar) teisės aktų nuostatomis – nagrinėjamoje byloje aktualiu yra SEAKĮ. Šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalis įpareigoja automobilio savininkus ir (ar) valdytojus pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis apie asmenis, kurie nusižengimo padarymo metu valdė konkrečią transporto priemonę, teisės pažeidimą tiriančiam subjektui.

10. ANK 611 straipsnio 2 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui esant juridiniam asmeniui, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per 5 (penkias) darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pateikti duomenis apie asmenį.

11. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d., 14.51 val. transporto priemonė „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, be kita ko, priklausė UAB „B. T.“, viršijo leistiną greitį. Pareigūnai pažeidimo metu automobilio nesustabdė, todėl transporto priemonės vairuotoją nebuvo galima identifikuoti. Dėl šios priežasties transporto priemonės „Ford“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui (valdytojui) turėjo būti siunčiamas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, reikalaujant pateikti duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo metu valdė minėtą transporto priemonę, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Pranešimas dėl galimai užfiksuoto administracinio nusižengimo, prašant pateikti ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, UAB „B. T.“ buvo siųstas elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini).

12. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad transporto priemonė „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „B. T.“, kurios vadovas yra V. M., nėra. Išnagrinėjus skundo turinį matyti, kad Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Institucijos Nutarimu dėl to, nes įmonei adresuoti procesiniai dokumentai, t. y. pranešimai dėl duomenų pateikimo, buvo siunčiami nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. negaliojančiu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties UAB „B. T.“ negalėjo laiku atsiliepti į Institucijos prašymus. Atsakydama į šiuos argumentus Institucija nurodo, kad Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų patvirtinančių tai, kad įmonė šiuo paštu nesinaudoja, be to pagal ANK 573 straipsnio nuostatas pranešimai gali būti siunčiami elektroniniu paštu, o minėtas elektroninio pašto adresas buvo nurodyto Juridinių asmenų registre.

13. Kaip teisingai pažymima Institucijos pateiktame atsiliepime, pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai proceso šalims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, tačiau dėl to, kad pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį atsako fizinis asmuo, reikalavimas pateikti duomenis apie asmenį vairavusį įmonei priklausančia transporto priemonę turi būti siunčiami ir įteikti fiziniam asmeniui (transporto priemonės savininkui (valdytojui), juridinio asmens vadovui ar kitam asmeniui), nepriklausomai nuo to, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-24-719/2024).

14. Institucijos atsiliepime ir senesnėje teismų praktikoje, pažymima, kad juridinio asmens vadovas būdamas atsakingas už įmonės duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiimą riziką, kad minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais. Vis dėlto, pagal naujausią teismų praktiką šis argumentas pagrindžiant įmonės vadovo kaltę dėl reikalaujamų duomenų nepateikimo negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu, nes tokie veiksmai nesudaro ANK 431 straipsnio 1 dalies sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-24-719/2024).

15. Be to, teismui ištyrus ir įvertinus Pareiškėjo pridėtą UAB „I. V.“ raštą, iškilo abejonių dėl to, ar Institucijos išsiųsti reikalavimai apskritai galėjo pasiekti UAB „B. T.“, nes nepaisant to, kad prie atsiliepimo pridėti dokumentai parodo, kad elektroniniai laiškai UAB „B. T.“ buvo išsiųsti (2023 m. rugsėjo 9 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. siųsti raštai), iš Pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad Institucija turėjo gauti automatinį sistemos atsakymą dėl to, kad pranešimai negali pasiekti adresatą. Kadangi Institucija nepateikė pakankamai duomenų galinčių pašalinti abejones susijusias su šia aplinkybe, teismas šias aplinkybes aiškina Pareiškėjo naudai.

16. Išnagrinėjęs tiriamo įvykio aplinkybes, teismas mano, kad Institucija nebuvo pakankamai aktyvi ir tinkamai neinformavo įmonės atstovų apie administracinį nusižengimą, kuris įvykdytas vairuojant UAB „B. T.“ priklausiančią transporto priemonę, nes vien tik elektroninio pranešimo išsiuntimas įmonės elektroninio pašto adresu, pagal teismų praktiką, negali būti laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu. Be to, teismas vertinimu, Institucija nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti tuo ar išsiųsti pranešimai tikrai pasiekė adresatą, dėl šios priežasties pareigūnai nesiėmė alternatyvių ANK 573 straipsnyje numatytų būdų tinkamai pranešti apie administracinį nusižengimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad ANK įpareigoja institucijas (pareigūnus) veikti aktyviai aiškinantis administracinius nusižengimus. Europos Žmogaus Teisių Teisme pažymima, kad formalus pranešimo išsiuntimas, neįsitikinus, kad jis pasieks pareiškėją laiku, negali būti laikomas tinkamu pranešimu (2016 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42139/08).

17. Nagrinėjamos bylos kontekste, teismas taip pat pažymi, kad UAB „B. T.“ komercinės veiklos pobūdis – automobiliu nuoma – lemia tai, kad paklausimus dėl asmenų vairavusių transporto priemones pateikimo, įmonėje gaunami reguliariai. Teisiamajame posėdyje Pareiškėjas pažymėjo, kad nei įmonė, nei jis pats nėra suinteresuoti nepateikti Institucijų reikalaujamų duomenų, todėl prieš tai visada bendradarbiavo ir pateikdavo reikalaujamus duomenis, kai Institucijos kreipdavosi vadovo (Pareiškėjo) elektroninio pašto adresu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. kovo 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6167-2024 (ROIK: 24229383401) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.