Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1909-723/2018 pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo nenutraukiant santuokos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „J.“ (toliau – UAB „J.“), F. L.., kredito unija „S.“, kredito unija „T.“, antstolis A. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1909-723/2018 nustatė ieškovei B. M. terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė siekia priteisti uždarosios akcinės bendrovės „F.“ (toliau – UAB „F.“) akcijas, o atsakovui priteisti uždarosios akcinės bendrovės „N.“ (toliau – UAB „N.“) akcijas, dėl to ieškovė turi ne formaliai nurodyti šių bendrovių akcijų vertes, o pagrįsti nurodomas akcijų kainas realiomis rinkos vertėmis ieškinio padavimo dienai.

Teismas įpareigojo ieškovę paneigti arba patvirtinti informaciją, ar šalys turi dalintiną automobilį, nes teismo duomenimis, ieškovė ir atsakovas neturi registruotų transporto priemonių.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė B. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1909-723/2018, prašydama panaikinti teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų nustatymo.

Apeliantė nurodė, kad skundžiama teismo nutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir formuojamai teismų praktikai.

Apeliantė, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013, teigia, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl to įrodymų, pagrindžiančių akcijų vertę, pateikimas, negali būti pagrindu nustatyti ieškinio trūkumus. Pažymėjo, jog ieškovė tokių įrodymų neturi ir objektyviai negali turėti, o ekspertizė dėl faktinės akcijų vertės galės ateityje būti atlikta tik to prašant vienai iš ginčo šalių. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo posėdžio metu.

Apeliantės manymu, ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas, o šiuo atveju ieškovės ieškinys yra aiškus, teismas šį ieškinį jau buvo priėmęs nagrinėjimui.

Apeliantė patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė turi transporto priemonę, kuri yra dalintinas santuokoje įgytas turtas, tačiau apeliantei nesuprantama, kodėl teismas nustatydamas ieškinio trūkumus šioje byloje dar be kita ko remiasi ir kitos civilinės bylos šiuo metu nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teisme medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1909-723/2018, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikyti įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo ex officio (pagal pareigas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi nustatė ieškovei ieškinio trūkumus dėl įrodymų nepakankamumo, t. y. teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje formaliai nurodė prašomų priteisti UAB „N.“ ir UAB „F.“ akcijų vertes, dėl to įpareigojo pagrįsti nurodomas akcijų kainas realia rinkos verte ieškinio padavimo dienai. Apeliantė teigia, kad ieškinyje nurodė akcijų vertes, tačiau apie faktines akcijų vertes įrodymų neturi ir objektyviai negali turėti, o esant būtinybei ir prašant ginčo šalims, bylos nagrinėjimo metu bus galima atlikti ekspertizę faktinėms bendrovių akcijų vertėms nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su ieškovės pateiktu ieškiniu ir jo priedais, matyti, kad ieškovė nurodė UAB „F.“ ir UAB „N.“ akcijų vertes (333 584,10 ir 753 773,80 Eur) pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenis apie šias įmones. Pirmosios instancijos teismui pateikti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniai išrašai (2016 m. kovo 15 d., 2016 m. kovo 25 d.), kuriuose nurodyta, jog UAB „F.“ įstatinio kapitalo dydis yra 337 052,50 Eur (iš viso 116 225 vnt. akcijų), dėl to 115 029 vnt. akcijų vertė sudaro 333 584,10 Eur. UAB „N.“ įstatinio kapitalo dydis yra 1963300 Eur (iš viso 677000 vnt. akcijų), dėl to 259 922 vnt. akcijų vertė sudaro 753 773,80 Eur. Aktualiais Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis (2018 m.), šie duomenys nepakito.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima konstatuoti, jog ieškovė nepagrindė nurodomų bendrovių akcijų verčių ar jas nurodė formaliai, nes viešame registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka ar nepaneigti kitais įrodymais (CK 4.262 straipsnis). Sutiktina su apeliante, jog esant būtinybei, bylos nagrinėjimo metu bus galima atlikti ekspertizę bendrovių akcijų faktinėms vertėms nustatyti. Pažymėtina, kad visi teismui kilę neaiškumai dėl ginčo esmės, dėl pareikštų reikalavimų turinio ar kitų klausimų, gali būti išspręsti teismo pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytas įpareigojimas dėl transporto priemonių nesusijęs su ginčo dalyku, kadangi ieškovė neprašo padalinti transporto priemonių, todėl ieškinio trūkumai dėl aplinkybių, kurie nėra ginčo pagrindas ir dalykas, negalėjo būti nustatyti. Kaip minėta, jeigu teismui kilo neaiškumas dėl pareikštų turinio ar kitų klausimų, šie gali būti išspręsti pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijos metu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą ir ieškinio trūkumus reglamentuojančias procesines teisės normas. Be to, ieškinys jau buvo priimtas nagrinėjimui, šių aplinkybių anksčiau nelaikius ieškinio trūkumais. Atsižvelgiant į nurodytą, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis naikinta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kadangi ieškovės ieškinys jau priimtas teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi, ieškinio priėmimo klausimas neperduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tenkinti ieškovės B. M. atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1909-723/2018.