Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-247-485/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
AN2-247-485/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00296-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Pažeidėjas
A. E.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-247-485/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00296-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. E. atstovo advokato R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutarties A. E. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. E. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį patrauktas dėl to, kad jis 2019 m. sausio 24 d. 21.13 val. Kaune, Laisvės al. ir Maironio g. sankirtoje, vairuodamas automobilį sustojo ir stovėjo pėsčiųjų perėjoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.4 punktą.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. K. 2019 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-1831-2019 už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė A. E. administracinę nuobaudą – 30 Eur dydžio baudą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi nubaustojo skundas dėl institucijos nutarimo buvo atmestas.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti arba paskirtą administracinę nuobaudą pakeisti į įspėjimą.

4.1. Skunde nurodoma, kad teismas tik paviršutiniškai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė nutartį neištyręs visų bylai aktualių aplinkybių, neteisingai nustatė pažeidimo faktą bei apelianto kaltę. Teismas rėmėsi netiksliais policijos surinktais rašytiniais įrodymais. Jis pripažintas kaltu nesant nei vieno objektyvaus įrodymo. Pirminė surinkta medžiaga netiksli, klaidinanti, pareigūnų pateiktos nuotraukos neryškios, viena jų – reversinė. Teismo nurodyti rašytiniai įrodymai neturi jokių prielaidų išvadai, kad A. E. padarė tariamą nusižengimą, nepagrįstai nebuvo remtasi nubaustojo pateiktomis fotonuotraukomis.

4.2. Pasak apelianto, teismas neatsižvelgė į tariamo nusižengimo fiksavimo vietoje iš abiejų pusių įrengtą pėstiesiems nepraeinamą statybvietę, kelio ženklų išdėstymą, kelio ženklinimo nebuvimą. Remiantis byloje esančiomis nuotraukomis, Laisvės alėjos ir Maironio gatvės sankirtos pradžioje, važiuojant nuo Kęstučio gatvės, yra įrengtas kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“. Kitas ženklas, esantis 10–15 metrų atstumu nuo pastarojo, yra „Sustoti draudžiama“. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 dalis apibrėžia pėsčiųjų perėją kaip perėjimo per važiuojamąją dalį vietą, pažymėtą kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik minėtais kelio ženklais. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o, jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Kelių eismo taisyklių 150.4 punktas numato, kad pėsčiųjų perėjoje ir arčiau kaip 5 metrų atstumu prieš ją, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos, sustoti ir stovėti draudžiama. Remdamasis įstatyminiu pėsčiųjų perėjos sąvokos aiškinimu, apeliantas daro išvadą, kad pėsčiųjų perėjoje kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ nebūna, kadangi pats įstatymas numato, jog pėsčiųjų perėjoje stovėti draudžiama. Kadangi pėsčiųjų perėjos ribos pažymėtos nebuvo, A. E. vadovavosi tik kelio ženklais, todėl atvažiavęs nuo Kęstučio gatvės, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, sustojo nuošalėje prieš kelio ženklą „Sustoti draudžiama“, tai yra didesniu kaip 5 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos pabaigos.

4.3. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas neįvertino tariamo administracinio nusižengimo padarymo laiko – naktį, kuomet eismo matomumas buvo itin prastas. Nubaustasis negalėjo spręsti, kurioje vietoje baigiasi pėsčiųjų perėjos ribos, todėl vadovavosi matomo kelio ženklo „Sustoti draudžiama galiojimo pradžios riba ir pagrįstai manė sustojęs už pėsčiųjų perėjos, nepatekdamas į jokio kelio ženklo zoną.

4.4. Be to, apelianto teigimu, teismas neįvertino aplinkybės, jog A. E. nesutrukdė automobilių eismui, neužkirto kelio pėstiesiems bei nesukėlė jokio kito pavojaus pastatydamas savo transporto priemonę prieš kelio ženklą „Sustoti draudžiama“. Iš abiejų pusių yra įrengta pėstiesiems nepraeinama ir užtverta statybvietė. A. E. stovėjo neilgai – iki 5 minučių, todėl realiai negalėjo sukelti kitoms transporto priemonėms ar pėstiesiems nepatogumų. Jo veiksmai neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl teisena turi būti nutraukta.

4.5. Skunde ginčijama ir nubaustajam paskirta nuobauda. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai paskyrė A. E. baudą, nors turėjo diskreciją skirti švelnesnę nuobaudą. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinio nusižengimo fiksavimo vietoje pėsčiųjų perėjos ribos yra nepažymėtos, įrengti kelio ženklai užstoja vienas kitą, todėl juos ypač sunku pamatyti nakties metu. Be to, vykstantys statybų darbai apsunkina tiek kelio ženklų, tiek pėsčiųjų perėjos ribų matomumą. A. E. tariamas administracinis nusižengimas yra formalus ir mažareikšmis, nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių. Nusižengimas yra atsitiktinis, kadangi nubaustasis pagrįstai tikėjo, jog sustojo leistinoje stovėti vietoje, todėl jo veiksmai turi būti vertinami tik kaip formalios įstatymo normos pažeidimas, nesiekiant to tyčia ir nesukeliant jokio realaus pavojaus kitiems eismo dalyviams. Administracinė nuobauda A. E. turi būti pakeista įspėjimu.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į nubaustojo atstovo apeliacinį skundą institucijos atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skunde ginčija A. E. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, motyvuodamas tuo, kad byloje surinktų įrodymų kaltumui pagrįsti nepakanka, prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, institucijos nutarimu ir apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisingą procesinį sprendimą dėl institucijos nutarimo, kuriuo A. E. pripažintas padariusiu ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda, palikimo galioti.

9. Nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. E. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį patrauktas dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, sustojo ir stovėjo pėsčiųjų perėjoje.

10. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas sustojo ir stovėjo vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojo ir stovėjo nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši teisės norma blanketinė, joje minėti Kelių eismo taisyklių, kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimai neaptariami, todėl, siekiant nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra minėto administracinio nusižengimo sudėtis, visų pirma atsižvelgtina į Kelių eismo taisyklių nuostatas, reglamentuojančias sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžiama.

11. Kelių eismo taisyklių 150.4 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.

12. Nagrinėjamu atveju A. E. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis sustojo ir stovėjo pėsčiųjų perėjoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų šiems nubaustojo priešingiems teisei veiksmams pagrįsti nepakanka.

13. Nustatyta, kad A. E. administracinėn atsakomybėn patrauktas ir administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį jam surašytas 2019 m. sausio 24 d. 21.35 val. Tiek administracinio nusižengimo protokolą, tiek nutarimą administracinio nusižengimo byloje A. E. surašė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausieji patruliai. Nors ANK 615 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja šio kodekso 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylas šių institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos). Atsižvelgiant į tai, kad nutarimas A. E. administracinio nusižengimo byloje jam surašytas nusižengimo padarymo vietoje, praėjus vos 4 minutėms nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo, darytina išvada, jog tiek administracinio nusižengimo protokolą surašęs vyriausiasis patrulis R. A., tiek nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs vyriausiasis patrulis G. K. dalyvavo tiriant administracinį nusižengimą bei surašant administracinio nusižengimo protokolą ir tik formaliai šie skirtingi pareigūnai surašė procesinius dokumentus – administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nutartyje, institucijos atstovo nutarimas dėl asmens pripažinimo kaltu, kuris ir yra skundžiamas, negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

14. Nors ANK nuostatos, numatančios administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo terminus, nenumato minimalaus administracinio nusižengimo tyrimo termino, tačiau nagrinėjamu atveju po administracinio nusižengimo protokolo surašymo jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, nutarimas dėl asmens kaltės priimtas po keturių minučių. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateiktos fotonuotraukos visiškai neryškios, netikslios, viena iš jų pateikta reversu, atspausdinant kompiuterio ekrane matomą vaizdo įrašo fragmentą (nusižengimo bylos medžiagos b. l. 5). Aptariamoje nuotraukoje ties galima administracinio nusižengimo vieta matomas kompiuterio klaviatūros atvaizdas, o tiek kelio ženklas, tiek automobilis BMW, siekiant juos išskirti, pažymėti paaiškinamaisiais įrašais. Tiek iš aptariamos, tiek ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos b. l. 6 esančios fotonuotraukos niekaip negalima spręsti, jog būtent policijos pareigūnų nurodytas automobilis yra tas, kurį vairavo A. E., kadangi jose negalima netgi įžvelgti pažymėto automobilio valstybinių numerių. Be to, šios nuotraukos neužfiksuotos fotolentelėje, neaprašytos, nėra aišku, kas ir kokiomis aplinkybėmis jas užfiksavo, nėra jokių kopijų tikrumą patvirtinančių žymų.

15. Pažymėtina, kad byloje nepateikti jokie policijos pareigūnų, užfiksavusių galimo administracinio nusižengimo padarymą, tarnybiniai pranešimai apie įvykį, į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme institucijos atstovas taip pat neatvyko, o pateiktos fotonuotraukos užfiksuotos tokiu kampu, iš kurio objektyviai, nesant prielaidų dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės nebuvimo, neįmanoma spręsti, jog asmuo iš tikrųjų stovėjo pėsčiųjų perėjoje, o ne, kaip nurodoma skunde, pavažiavęs ir sustojęs daugiau kaip 5 metrų atstumu už jos. Nors pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pirmosios instancijos teismui pateikė galimo administracinio nusižengimo padarymo vietos fotonuotraukas, tačiau jos nagrinėjamu atveju, nors ir pateikia geresnės kokybės įvykio vietos vaizdą, tačiau jokios įrodomosios reikšmės neturi, kadangi jose nėra užfiksuota vieta, kurioje būtent nurodyto administracinio nusižengimo padarymo metu stovėjo A. E. automobilis.

16. Pažymėtina, kad iš institucijos administracinio nusižengimo byloje pateiktų fotonuotraukų duomenų matyti, jog vienoje iš jų fiksuojamas galimo administracinio nusižengimo laikas – 21.10 val., kitoje – 21.08 val. Tuo tarpu tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek institucijos atstovo nutarime nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas – 21.13 val. Iš administracinio nusižengimo medžiagoje b. l. 5 esančios fotonuotraukos matyti, jog ji atspausdinta kompiuterio ekrane fiksavus vaizdą 2019 m. sausio 30 d., kai nutarimas dėl A. E. administracinio nusižengimo jau buvo priimtas 2019 m. sausio 24 d. Be to, nors 2019 m. sausio 24 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje kaip A. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta aplinkybė, jog jis pakartotinai, nesibaigus ANK 40 straipsnyje numatytam terminui, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau išrašas iš administracinių nusižengimų registro suformuotas ir į bylą įtrauktas tik 2019 m. vasario 13 d., tai yra po bylos išnagrinėjimo institucijoje praėjus daugiau kaip dviem savaitėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi administraciniam nusižengimui tirti ir procesiniam sprendimui priimti reikiami duomenys, kurie vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys asmens kaltumą ar nekaltumą bei reikšmingi skiriant nuobaudą, privalo būti surenkami dar iki nutarimo priėmimo, kadangi, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jie turi būti įvertinami ir aptariami.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tinkamam skundo išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų, formaliai konstatavęs, jog asmens kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, skundžiamas nutarimas bei išrašas iš administracinių nusižengimų registro apie A. E. baustumus. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas bei institucijos atstovas atsiliepime apygardos teismui, tai, kad asmuo anksčiau buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl tame pačiame ANK straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo, savaime jo kaltės nagrinėjamu atveju negali nei patvirtinti, nei paneigti. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje pateiktų įrodymų nepakanka spręsti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, detaliau skundo motyvų dėl kelio ženklinimo ir ženklų nebuvimo ar nematomumo, mažo administracinio nusižengimo pavojingumo bei paskirtos nuobaudos rūšies neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

18. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. E. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio 2019 m. sausio 24 d. nutarimo panaikinimo, dėl šios priežasties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – administracinio nusižengimo teiseną A. E. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. E. atstovo advokato R. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną A. E. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika