Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. V. paskirta sumažinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu M. V. į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. spalio 13 d.

Iš M. V. ir M. Č. solidariai priteista: 2 941,96 (du tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt vienas euras 96 ct.) gydymo išlaidų ir penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondui, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 3 000,00 (trys tūkstančiai) eurų ir penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo M. L..

Taip pat iš M. V. priteista 500,00 (penki šimtai) eurų M. L. turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas ir M. Č., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. V. nuteistas už tai, kad jis ir M. Č. 2022 m. rugsėjo 14 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrais veiksmais, tyčia sužalojo M. L., o būtent, M. Č. smūgiavo M. L. ne mažiau dešimt smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, M. V. spyrė keliu vieną kartą į veidą; nuo šio spyrio M. L. nugriuvus, M. V. sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas ir penkis kartus įspyrė M. L. į galvą; tęsiant nusikalstamą veiką, M. Č. žirklėmis dūrė ne mažiau du kartus į dešinę koją M. L.; tęsdami nusikalstamą veiką, M. V. peiliu, o M. Č. žirklėmis bendrai įdūrė M. L. ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas; tokiais bendrais veiksmais M. Č. ir M. V. padarė nukentėjusiajam durtines pjautines žaizdas kaklo kairėje, dešinio riešo srityje, kairio delno srityje, gaktos srityje, varpos srityje, dešinės šlaunies srityje, kapšelio srityje, kairės šlaunies srityje, durtines pjautines kiaurymines pilvo srities žaizdas su žarnyno ir žarnų pasaito sužalojimais, poodines kraujosruvas veide, muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, dešinės pusės veido kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir taip padarė M. L. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinių pjautinių kiauryminių pilvo srities žaizdų su žarnyno sužalojimu. Šiais veiksmais M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

2. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai apkaltinamajame nuosprendyje spręsdami bausmės skyrimo klausimą M. V. atsižvelgė į BK 54 straipsnio nuostatas, įvertino tai, kad nuteistasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje ne kartą teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, tarp kurių ir nusižengimai, susiję su viešosios tvarkos pažeidimu apsvaigus nuo alkoholio, pasipriešinimu policijos pareigūnams. Taip pat teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas sprendė, kad M. V. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė didesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, kadangi tokia bausmės padės sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. V. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį ir skirti jam teisingą, mažesnio termino laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo paskirtu laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Jo manymu, teismas skirdamas bausmę ją nepakankamai individualizavo. Nors nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai galėjosi, tačiau nepilnai atliko šios aplinkybės įvertinimą. Nuteistojo teigimu, įvykio metu – 2022 m. rugsėjo 14 d., visi asmenys buvę pas P. M., vartojo alkoholį ir buvo neblaivūs, todėl nebuvo asmens kuris nurodytų visas įvykio aplinkybes. Iš karto po įvykio jį sulaikius, pirmosios apklausos metu kaltės nepripažino. Nors liudytojas P. M. nurodė, jog jis nukentėjusįjį žalojo žirklėmis, tačiau sužalojimo vietų nedetalizavo, o apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė jau kitas aplinkybes, tai yra tai, kad peiliu nukentėjusįjį žalojo M. Č.. Taip pat liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis buvo žalojamas ir žirklėmis. Apelianto teigimu, nežinodamas liudytojo P. M. parodymų turinio, 2022 m. gruodžio 16 d., savarankiškai prisipažino ir nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nors jo parodymai keitėsi, tačiau parodymus jis keitė ne savo naudai, o nurodydamas tikrąsias aplinkybes apie žalojantį įrankį – peilį ir žalojimo kūne vietas.

3.2. Apelianto teigimu, priimant skundžiamą nuosprendį liko neįvertinta jo pagalba išsiaiškinant nusikalstamą veiką. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybes, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pripažinimo. Nuteistasis mano, kad jo parodymai padėjo tinkamai išnagrinėti bylą, į ką turėjo atsižvelgti ir pirmosios instancijos teismas nustatydamas skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę.

3.3. Taip pat nuteistasis nurodo, kad priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) miestelio bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi. Šioje byloje taikomų kardomųjų metu, pakeitė savo elgesį dėl alkoholio vartojimo, suprato ir įvertino netinkamai vedamą savo gyvenimo būdą. Turi siekį ir pagrindų pakeisti savo gyvenimą, nori dirbti ir greičiau atlyginti priteistą žalą.

4. Atsiliepime į nuteistojo M. V. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Algida Banienė prašo nuteistojo skundą atmesti.

4.1. Prokurorė pabrėžia, kad apylinkės teismas teisingai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, paties kaltininko asmenybę (ankstesnius teistumus, taikytą administracinę atsakomybę, turimą priklausomybę alkoholiui), įvertino atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, todėl pagrįstai skyrė nuteistajam vos didesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytas jos vidurkis, kuri padės pasiekti bausmės tikslus.

4.2. Prokurorė atsiliepime nesutinka su nuteistojo prašymu, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Atsiliepime pažymima, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią apibūdina tam tikrų sąlygų visuma. Visų pirma, būtinas kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, antra, reikalinga dar viena iš alternatyvių sąlygų – kaltininkas turi nuoširdžiai galėtis arba padėti išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiai lengvinančiai aplinkybei konstatuoti neturi reikšmės, ar yra nustatoma viena ar kelios iš alternatyvių sąlygų. Tiek vienu, tiek ir kitu atveju laikoma viena atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu pripažinti dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat prokurorė nurodo ir tai, kad apylinkės teismas vertindamas nuteistojo asmenybę atsižvelgė ir į (duomenys neskelbtini) miesto bendruomenės pateiktą informaciją apie nuteistąjį ir tai įvertino kartu su kitais M. V. apibūdinančiais duomenimis.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo, priteistų civilinių ieškinių dydžio, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, M. V. iš esmės nesutinka tik su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, prokurorės atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. V. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir ją tinkamai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę bei tinkamai išsprendė prašomus priteisti civilinius ieškinius.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sutrumpinti, pažymėdamas, kad nustatant laisvės atėmimo bausmės terminą nebuvo pripažinta atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išsiaiškinti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl jam turėtų būti skiriamas trumpesnis laisvės atėmimo terminas, juolab, kad (duomenys neskelbtini) miesto bendruomenė nusiskundimų dėl jo nėra gavusi. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

8. Atmetant apelianto skundą, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

9. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo M. V. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 2023 m. kovo 21 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

11. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, nustatydamas M. V. bausmės dydį, apylinkės teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nuteistasis sutinka, tačiau mano, jog ši jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė jo atžvilgiu nustatyta ne visa apimtimi, tai yra neįvertinta tai, jog jis padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra sudėtinė. Ji konstatuotina nustačius du momentus: privalomą momentą – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių – kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką, arba padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekviename iš BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktų numatoma tik po vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nagrinėjamu atveju M. V. atžvilgiu buvo nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgus į tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Šios aplinkybės pripažinimą sąlygojo tai, kad nors ir ne nuo pirmosios apklausos, tačiau M. V. savo kaltę pripažino ir davė iš esmės nuoseklius parodymus apie nukentėjusiojo sužalojimą, kas buvo įvertina ir pirmosios instancijos teismui skiriant laisvės atėmimo bausmės dydį. Tuo pačiu pagrindu dar kartą švelninti M. V., skundžiamu nuosprendžiu skirtą, bausmę nėra jokio pagrindo.

12. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė dvi M. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iš pastaroji aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Bausmės dydžio parinkimui buvo įvertinta ir M. V. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai (teistas septynis kartus, taip pat ir tai, kad šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 2 dalis)) (6 t., b. l. 148–158), ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimą, esant neblaiviam bei policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymą (6 t., b. l. 187–194), nedirba (7 t., b. l. 2), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (7 t., b. l. 1). Priešingai nei nurodo nuteistasis savo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vertindamas M. V. asmenybę, atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde minimą (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristiką (7 t., b. l. 9), kurioje nurodoma, kas seniūnija nusiskundimų M. V. elgesiu negavusi. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nėra pateikta jokių išskirtinių, teigiamai nuteistąjį M. V. charakterizuojamų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos skundžiamame nuosprendyje ir, kurios turėtų įtakos bausmės švelninimui.

13. Iš duomenų apie ankstesnius M. V. teistumus, matyti, kad jam praeityje buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas ir areštas), taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) bei skirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad M. V. daromi nusikaltimai vis sunkėja. Skundžiamu nuosprendžiu M. V. nuteistas jau aštuntą kartą, už sunkų nusikaltimą, kurį padarė 2022 m. rugsėjo 14 d., praėjus mažiau nei metams po to kai buvo nuteistas taip pat už smurtinio nusikaltimo padarymą. Šios aplinkybės rodo, kad net ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas ir bausmės vykdymo atidėjimas, ženklios įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo teisės pažeidimų nesulaikė, todėl akivaizdu, kad M. V. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad M. V. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant jos dydį šiek tiek didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Juolab, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis M. V. gailėjosi ir pripažino padaręs nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu. Aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau švelninti apeliantui skirtą bausmę, teisėjų kolegija nenustatė.

14. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę M. V., padaryto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pavojingumą įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti šiek tiek didesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra išsamiai motyvuotas. Esant šioms aplinkybėms keisti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2023 m. kovo 21 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.