Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-28 · Administracinė byla Nr. eI-4002-561/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-28
Bylos Nr.
eI-4002-561/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01925-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
R. L.
Atsakovas
Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4002-561/2017Proceso Nr. 3-61-3-01925-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 7.9., 41., 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės bei Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjai R. L.,

atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ramintai Juzėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjai R. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3R-144 (AG-103/01-2017) (toliau – ir Sprendimas) ir palikti galioti Fondo administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. V2-3148 „Dėl sprendimo pakeitimo“ (toliau – Sprendimas Nr. V2-3148).

Atsiliepimas

Atsakovė Fondo administracija paaiškino, kad pareiškėja dėl išmokos iš Fondo administracijos vaikui A. L., gim. 2008 m. birželio 15 d., kreipėsi 2010 m. balandžio 1 d.. Pareiškėja Fondo administracijai pateikė 2010 m. balandžio 7 d. antstolės Virginijos Meškauskienės pažymą Nr. 0015/10/00458 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“ (toliau – Pažyma), kurioje nurodyta, kad pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 25 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-194-55/2009 (toliau – Vykdomasis dokumentas) iš R. P. vaikui A. L. išlaikyti nustatyta mokėti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškotojai R. L.. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 2010 m. sausio mėn. – kovo mėn. išieškotojai išmokėta 0 Lt. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, Fondo administracijos direktorius 2010 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą Nr. V2-3217, kuriuo nusprendė nuo 2010 m. balandžio 1 d. kiekvieną mėnesį A. L. mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (toliau – Fondas), kol atsiras įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Fondo mokėjimą. Kreipimosi į Fondo administraciją metu buvo visi išmokų skyrimo ir mokėjimo pagrindai, todėl Fondo administracijos direktoriaus priėmė teisėtą sprendimą Nr. V2-3217.

2010 m. rugpjūčio 5 d. Fondo administracijoje buvo gautas R. L. pranešimas, kuriuo Fondo administracija buvo informuota, kad R. P. sumokėjo dalį priteisto išlaikymo. 2012 m. gegužės 17 d. ir 2012 m. birželio 19 d. Fondo administracijoje buvo gauti R. L. pranešimai, kuriais Fondo administracija buvo informuota, kad R. P. teikia vaikui dalį priteisto išlaikymo. Vadovaujantis minėtais pranešimais, Fondo administracijos direktorius 2012 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. V2-9135l, kuriuo pakeitė A. L. mokamų išmokų iš Fondo dydžius, ir sprendimą Nr. V2-9136, kuriuo nusprendė nuo 2012 m. liepos 1 d. kiekvieną mėnesį išskaičiuoti po 20 procentų iš išmokų, kol bus padengta susidariusi 95 Lt permoka. 2012 m. spalio 4 d., 2012 m. lapkričio 20 d., 2013 m. birželio 17 d. ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. Fondo administracijoje buvo gauti R. L. pranešimai, kuriais Fondo administracija buvo informuota, kad R. P. teikia vaikui dalį priteisto išlaikymo.

Fondo administracija 2017 m. vasario 14 d. antstolei Virginijai Meškauskienei išsiuntė raštą Nr. (VI-637/2010)D2-3324 „Dėl pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“ pateikimo, kuriuo prašė pateikti pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą/nemokėjimą už 2012 m. birželio mėn. – sausio mėn.. Fondo administracijoje 2017 m. kovo 9 d. buvo gautas antstolės Virginijos Meškauskienės raštas, kuriuo buvo pateikta informacija apie R. L. iš skolininko R. P. išieškotas ir išmokėtas lėšas. Taip pat Fondo administracijoje 2017 m. kovo 20 d. buvo gauta antstolės Virginijos Meškauskienės pažyma Nr. S1-12658, kurioje nurodyta, kad R. P. 2016 m. gruodžio mėn. ir 2017 m. sausio mėn. išlaikymo vaikui neteikė, o 2017 m. vasario mėn. sumokėjo 149 Eur.. Minėtoje antstolės pažymoje taip pat nurodyta, kad priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis 144,81 Eur, indeksuotas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis 165 Eur.. Taip pat gautas R. L. prašymas išskaičiuoti susidariusią permoką iš būsimų mokėjimų ir prašymas perskaičiuoti Fondo nepagrįstai išmokėtos sumos dydį, taikant periodinių išmokų, priteistų vaikui išlaikyti, indeksavimą.

Vadovaujantis antstolės Virginijos Meškauskienės raštu „Dėl informacijos pateikimo“, pažyma Nr. S1-12658 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą“ ir R. L. prašymu išskaičiuoti susidariusią permoką iš būsimų mokėjimų, Fondo administracijos direktorius 2017 m. kovo 23 d. priėmė: Sprendimą Nr. V2-3148, kuriuo pakeitė A. L. mokamų išmokų iš Fondo dydžius, sprendimą Nr. V2-3149 „Dėl permokos išskaitymo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų“, kuriuo nusprendė nuo 2017 m. kovo 1 d. išskaičiuoti iš išmokų, kol bus padengta susidariusi 57 Eur permoka, ir sprendimą Nr. V2-3150 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nusprendė nuo 2017 m. vasario 1 d. nutraukti išmokų iš Fondo mokėjimą A. L.. Remiantis minėtais sprendimais, pareiškėjai susidarė 583,66 Eur dydžio permoka iš Fondo lėšų, todėl Fondo administracija 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (VI-637/2010)D2-6584 informavo pareiškėją R. L. apie susidariusią permoką. 2017 m. balandžio 5 d. Fondo administracijoje buvo gautas R. L. prašymas gauti išmoką iš Fondo. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, Fondo administracijos direktorius 2017 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimus Nr. V2-4328 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ ir V2-4329 „Dėl permokos išskaitymo iš Vaikų išlaikymo fondo išmokų“.

Fondo administracija paaiškino, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymui (toliau – Įstatymas), valstybė įsipareigojo esant Įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t. y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai jis šios pareigos nevykdo arba vykdo netinkamai, kartu įgydama teisę reikalauti, kad skolininkas, privalantis išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas išmokas ir sumokėtų 5 proc. metinių palūkanų. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir Kreipimosi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl Vaikų išlaikymo fondo išmokų tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 (toliau – Aprašas), 5 punktu, į Fondo administraciją gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Tuomet yra išmokamas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytas išlaikymas, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumas. Išlaikymo dydis nustatomas pagal antstolio išduotą pažymą, patvirtinančią, kad vaikas negauna viso arba dalies teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, išmokų suma apskaičiuojama nuo kreipimosi į Fondo administraciją dienos. Fondo išmokos mokamos tol, kol yra Įstatymo 3 straipsnyje nustatyti pagrindai ir kol vaikas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi turi teisę gauti išlaikymą. Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą. Vadovaujantis Aprašo 10 punktu, pareiškėjas neteisėtai gautą Fondo išmoką privalo grąžinti Fondo administracijai. Dėl pareiškėjo kaltės permokėta ir negrąžinta Fondo išmokų suma išskaičiuojama Fondo administracijos direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu, iš pareiškėjui priklausančių Fondo išmokų išskaitant ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį mokėtinos sumos tol, kol permokėta suma grąžinama. Jei Fondo išmokos mokėjimas pareiškėjui nutraukiamas, o permokėta išmokos suma neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

Fondo administracija pabrėžė, kad Komisija neteisingai taikė ir aiškino teisės aktų normas ir išnagrinėjusi skundą, atsižvelgė ne į visas faktines aplinkybes, taip pat neteisingai aiškino ir darė neteisingas prielaidas apie Fondo administracijoje taikomą praktiką priimant sprendimus.

Fondo administracija nurodė, kad Komisija nepagrįstai padarė išvadą, jog išlaikymo suma, priteista periodinėmis išmokomis, yra indeksuojama, kad tam nereikia papildomo teismo sprendimo, kad Fondo administracija privalo užtikrinti, jog išmokos dydis būtų indeksuojamas. Komisija, priimdama Sprendimą, vadovavosi tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, tačiau visiškai neatsižvelgė į periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 (toliau – Nutarimas Nr. 684, Indeksavimo aprašas), kurio 8 punktas įtvirtina, kad periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, vykdantis antstolis. Kai priteistas išlaikymas išieškomas darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Skolininkas, mokantis išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Pažymėtina, kad nei minėtas nutarimas Nr. 684, nei Įstatymas nesuteikia teisės Fondo administracijai periodinėms išmokoms taikyti indeksaciją, tačiau, priešingai, Nutarimas Nr. 684 aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja subjektus, turinčius teisę indeksuoti periodines išmokas.

Fondo administracija sutinka, kad iš Fondo mokamos išmokos dydis turi būti skaičiuojamas taikant indeksaciją, tačiau tai Fondo administracija gali užtikrinti, tik gavusi visus dokumentus iš pačios pareiškėjos. Ginčo atveju, išmokų, mokamų iš Fondo, dydžiui indeksacija neturėjo jokios įtakos, kadangi pareiškėjai buvo mokamas maksimalus išmokos iš Fondo dydis ir tik tam tikrais laikotarpiais, kai pareiškėja informavo Fondo administraciją apie iš skolininko gautą išlaikymą, išmokos dydis buvo sumažintas. Todėl netaikyta periodinių išmokų indeksacija turi įtakos tik pareiškėjai susidariusios permokos dydžiui.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad pareiškėja, žinodama, kad priteistas išlaikymas yra indeksuojamas, o indeksacija gali turėti įtakos išmokų iš Fondo mokėjimui, turėjo informuoti Fondo administraciją, pateikiant atnaujintą antstolės pažymą su nurodytu indeksuotu išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžiu, arba kreiptis į Fondo administraciją su prašymu, kad pati Fondo administracija gautų atnaujintą pažymą iš antstolės.

Fondo administracija taip pat nesutiko su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad Fondo administracija, siekdama užtikrinti teisingą pareiškėjos vaiko išlaikymui iš Fondo mokėtinų išmokų dydžio apskaičiavimą, privalėjo atsižvelgti ne tik į antstolės duomenis apie skolininko mokėtas lėšas, bet ir į antstolės pateiktą informaciją apie išmokų indeksavimą. Remiantis antstolės Virginijos Meškauskienės pateiktais dokumentais, matyti, kad tam tikrais laikotarpiais R. P. teikė dalį priteisto išlaikymo A. L., tačiau pareiškėja R. L. ne apie visas gautas lėšas, skirtas vaikui išlaikyti, informavo Fondo administraciją. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja į Fondo administraciją dėl netaikytos indeksacijos kreipėsi, tik sužinojusi apie Fondui susidariusią permoką, t. y. po to, kai Fondo administracijai tapo žinoma aplinkybė, kad pareiškėja Fondo administracijos neinformavo apie skolininko mokamas lėšas vaikui išlaikyti, galimai siekdama sumažinti susidariusios permokos dydį.

Fondo administracija nurodė, kad Komisijos Sprendime iškeliama ir suabsoliutinama vaiko teisė gauti išmokas iš Fondo, tuo pat metu ignoruojama pareiškėjo – kaip vaiko teisėto atstovo – atsakomybė ir neįvertinamas faktas, kad pareiškėja nesilaiko Įstatymu nustatytos pareigos – tinkamai informuoti Fondo administraciją apie aplinkybių, turinčių įtakos išmokų mokėjimui, atsiradimą. Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į šią pareiškėjos pareigą ir tik akcentavo vaiko teisės į socialinę apsaugą absoliutumą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės Fondo administracijos atstovė palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės skundą pareiškėja nurodė, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė atsakovės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjai iš R. P. dukters A. L. išlaikymui priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis – 500 Lt per mėnesį. Kadangi skolininkas išlaikymo nemokėjo, pareiškėja 2010 m. spalio 1 d. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją išmokai iš Fondo gauti, pateikdama antstolės 2010 m. balandžio 7 d. pažymą, patvirtinančią, kad 2010 m. sausio – kovo mėn. skolininkas išlaikymo pagal 2009 m. sausio 25 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą nemokėjo. Pažymoje nurodyta, jog vaikui išlaikyti nustatyta mokėti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2010 m. balandžio 1 d. rašte Fondo administratorius pareiškėjai nurodė aplinkybes (tame tarpe, jei skolininkas pradėjo mokėti išieškojimą arba jo dalį), apie kurias ji privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoti. Fondo administratorius 2010 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. V2-3217 nusprendė A. L. nuo 2010 m. balandžio 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Fondo, kol atsiras Įstatymo nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą, ją pervedant į pareiškėjos sąskaitą. 2017 m. kovo 23 d. Fondo administracija priėmė Sprendimą Nr. V2-3148, kuriuo nusprendė pakeisti 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. V2-3217. Sprendime nurodyti laikotarpiai, kuriais perskaičiuotos pareiškėjai (jos vaiko išlaikymui) mokėtinos sumos iš Fondo. 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (VI-637/2010)D2-6584 Fondo administracija pareiškėjai nurodė, kad vadovaujantis Sprendimu Nr. V2-3148, susidarė 640,66 Eur permoka iš Fondo lėšų. Kadangi 57 Eur permoka išskaičiuota 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. V2-3149, tačiau liko neišskaičiuota 583,66 Eur, paprašė šią sumą grąžinti į Fondo administracijos sąskaitą.

Nesutikdama su Sprendimu Nr. V2-3148, pareiškėja 2017 m. balandžio 21 d. su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri Sprendimu panaikino skundžiamą Fondo administracijos sprendimą ir įpareigojo Fondo administraciją priimti naują sprendimą, kuriame mokėtinos išmokų iš Fondo sumos būtų perskaičiuotos, atsižvelgiant į indeksuotas išlaikymo sumas.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo išmokos mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo administratorius privalo nutraukti Fondo išmokų mokėjimą, jeigu išnyksta Fondo išmokų mokėjimo pagrindai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas privalo raštu pranešti Fondo administratoriui apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.

Aprašo 9 punkte nustatyta, kad, patvirtinus naują bazinės socialinės išmokos dydį arba atsiradus kitoms aplinkybėms, turinčioms įtakos išmokos dydžiui, priimamas Fondo administracijos direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimas pakeisti išmokos dydį.

Atlikęs minėtų teisės normų analizę, teismas daro išvadą, kad Fondo administratorius asmeniui, kuris kreipiasi dėl išmokų iš Fondo mokėjimo, išmoka teismo nustatytą išlaikymą ar teismo nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą tik tada, kai skolininkas nevykdo/nepilnai vykdo teismo procesiniu sprendimu nustatyto įpareigojimo mokėti išlaikymą. Tuo atveju, jei skolininkas teismo nustatyto dydžio išlaikymą pradeda teikti, pagrindas mokėti išmokas iš Fondo išnyksta. Pareiškėjai privalo informuoti Fondo administratorių apie skolininko mokamą išlaikymą (jo dalį), jei jis turi įtakos išmokų iš Fondo mokėjimui. Atitinkamai, Fondo administratorius, gavęs informaciją apie skolininko mokamą išlaikymą, turi nutraukti išmokų mokėjimą ar pakeisti ankstesniais sprendimais nustatytų išmokų dydį.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja neginčija fakto, jog Fondo administracija permokėjo jai tam tikrą pinigų sumą išmokų iš Fondo.

Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl išmokų iš Fondo indeksavimo, kurio, anot pareiškėjos, neatliko Fondo administracija, o, anot Fondo administracijos, Fondo administracija neturėjo teisės atlikti indeksavimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Indeksavimo apraše nustatyta, jog periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (3 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesi (4 punktas). Periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis. Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo (8 punktas). Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jei skolininkas nevykdo šios pareigos, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (9 punktas).

Įvertinęs teisės normas, reglamentuojančias periodinių išmokų indeksavimą, teismas daro išvadą, kad išlaikymo suma, jei ji priteista periodinėmis išmokomis, yra indeksuojama.

Teismas konstatuoja, kad papildomas teismo sprendimas periodinių išmokų indeksavimui nėra reikalingas – indeksavimą turi atlikti antstolis, vykdantis teismo sprendimą, išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio darantis asmuo ar pats skolininkas, jei jis išmokas moka savo noru, t. y. minėti teisės aktai įtvirtina imperatyvų periodinių išmokų indeksavimą, ir tai patvirtina, jog šios išmokos negali būti neindeksuojamos (ar indeksuojamos kitaip, nei pagal nustatytą tvarką) teismo sprendimą vykdančių (išlaikymą privalančių teikti) asmenų nuožiūra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nors nei Įstatymo, nei Indeksavimo aprašo normose nėra nustatyta, kad išlaikymo dydį indeksuoja Fondo administratorius, tačiau teisės normų, reglamentuojančių periodinių išmokų indeksavimą, visuma ne tik kad neužkerta galimybės ar teisės, o įpareigoja Fondo administraciją užtikrinti, kad vaiko išlaikymui iš Fondo mokamas išmokos dydis būtų skaičiuojamas atsižvelgiant į imperatyviąją Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnyje įvardintą nuostatą dėl periodinių išmokų indeksavimo.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo paskirtis – užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą esant šiame įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą. Tiek Įstatymo, kuris skirtas garantuoti vaiko išlaikymą, nuostatos, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškiai nurodo, jog būtent vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas yra esminis ir turėtų lemti Fondo administracijos veiklos prioritetus, t. y. teismas daro išvadą, kad vaiko teisė į nurodytą išlaikymą yra absoliuti ir nėra saistoma jokių kitų aplinkybių.

Remdamasis Įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Nutarimo Nr. 684 nuostatomis, teismas daro išvadą, kad vaiko išlaikymo lėšos, kurias privalo mokėti skolininkas, yra teismo sprendimu priteista ir pagal teisės aktus indeksuota išlaikymo suma. Išmoka iš Fondo vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 MGL dydžio, todėl, kai skolininkas moka dalį išlaikymo, išmokų iš Fondo dydis turėtų būti apskaičiuojamas kaip indeksuotos teismo priteistos išlaikymo sumos ir skolininko mokamos sumos skirtumas, neviršijantis 1,5 MGL.

Ginčo atveju, aplinkybė, kad pareiškėja anksčiau nebuvo pateikusi Fondo administracijai antstolio pažymos apie išlaikymo indeksuotą sumą. negali paneigti imperatyvios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos dėl indeksavimo ir fakto, kad pareiškėjos vaiko išlaikymui skolininkas turėjo mokėti indeksuotą, t. y. didesnę nei 500 Lt/144,81 Eur, išlaikymo sumą. Priimdama Sprendimą Nr. V2-3148, Fondo administracija jau buvo gavusi 2017 m. kovo 15 d. antstolės pažymą (šią pažymą 2017 m. kovo 20 d. pateikė pareiškėja), kuri patvirtino, kad indeksuota išlaikymo suma 2010 m. sudarė 523 Lt (151,47 Eur), 2011 m. – 544 Lt (157,55 Eur), 2012–2014 m. – 559 Lt (161,89 Eur), nuo 2015 m. – 161,90 Eur ir tai patvirtina, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjos vaiko išlaikymui iš Fondo priklausė išmokos, kurių dydis turi būti apskaičiuotas kaip antstolės pažymoje nurodytų sumų ir skolininko mokėtų sumų skirtumas (neviršijantis 1,5 MGL).

Todėl teismas daro išvadą, kad Fondo administracija, siekdama užtikrinti teisingą pareiškėjos vaiko išlaikymui iš Fondo mokėtinų išmokų dydžio apskaičiavimą, privalėjo atsižvelgti ne tik į antstolės duomenis apie skolininko mokėtas lėšas, bet ir į antstolės pateiktą informaciją apie išmokų indeksavimą. Tačiau Fondo administracija, priimdama Sprendimą Nr. V2-3148, jame nurodytais laikotarpiais išmokų dydį perskaičiavo, nepagrįstai neatsižvelgdama į tai, kad teismo priteista išlaikymo suma buvo indeksuota.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija, priimdama Sprendimą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl darytina išvada, kad Komisija, Sprendimu panaikindama Fondo administracijos Sprendimą Nr. V2-3148, bei įpareigodama Fondo administraciją priimti naują sprendimą, kuriame atitinkamais laikotarpiais mokėtinos išmokų iš Fondo sumos būtų perskaičiuotos, atsižvelgiant į indeksuotas išlaikymo sumas, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, t. y. Fondo administracijos skundas dalyje dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas daro išvadą, kad atsakovės Fondo administracijos skundo reikalavimas palikti galioti Fondo administracijos direktoriaus Sprendimą Nr. V2-3148 yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimą. Teismui konstatavus, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir išvestinis atsakovės Fondo administracijos skundo reikalavimas palikti galioti Fondo administracijos direktoriaus Sprendimą Nr. V2-3148.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Atsakovės Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasJolita RasiukevičienėMilda Vainienė