Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, be išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, turinčiam neįgalumą gyv., (duomenys neskelbtini), kaltinamą padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2020 m. sausio pabaigos iki 2020m. vasario 5d, tiksli data ir laikas nenustatyta, išdaužęs D. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą ir išlaužęs verandos duris, įsibrovė į namą ir iš jo pagrobė D. P. turtą - 10 eurų vertės patalynės komplektą ir 8 eurų vertės guminius batus, tuo padarydamas nukentėjusiajai 18 eurų turtinę žalą, t. y. kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

A. B. , kuris kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, dėl sveikatos būklės nebuvo kviestas į teismo posėdį. Byloje yra jo apklausos protokolas , iš kurio matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino, jog nurodytu laiku išdaužęs namo lango stiklą įsibrovė į namą. Iš namo pavogė batus, kuriais apsiavė, o viduje paliko savuosius, paliko ir savo kojines ir iš kažkur paimtas kelnes. Galėjo pamesti ir savo žiebtuvėlį . Ar pavogė patalynę , neprisiminė. Išdaužto lango stiklus sumetė į šulinį . Jam parodytus name rastus daiktus- batus, kelnes, puskojines, žiebtuvėlį- atpažino, kaip daiktus, kuriuos paliko įsibrovęs į namą. Kaltu prisipažino ir gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio nukentėjusioji D. P. apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2020 metų vasario mėnesio pradžioje sužinojo, kad buvo įsibrauta į jos namus (duomenys neskelbtini). Atvykusi ir apžiūrėjusi namus , ji rado išdaužtą lango stiklą, aplaužytas verandos duris . Iš namo buvo pavogtas patalynės komplektas ir jos guminiai batai. Namo viduje buvo paliktos svetimos kelnės, žieminiai batai, puskojinės, žiebtuvėlis. Nurodė, jog vagystė galėjo padaryti A. B., kuris nebe pirmą kartą įsibrauna į jos namus. Šulinyje buvo paliktos sudaužyto lango šukės. (b.l. 30-33)

Iš byloje esančio liudytojo D. P. apklausos protokolo matyti, jog liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-02-06 jam paskambino R. S. ir pranešė, jog įsibrauta į jo motinos D. P. namus. Su motina apžiūrėjo sodybą ir nustatė, jog buvo įsibrauta pro išdaužtą langą ir išlaužtas duris. Iš vidaus buvo pavogti menkaverčiai daiktai . (b.l. 60-64)

Iš byloje esančio 2020-02-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad verandos durys atidarytos ir apgadintos, išdaužtas lango stiklas, prie jo rastos tik kelios stiklo šukės. (b. l. 9-16)

Iš byloje esančios papildomos įvykio vietos apžiūros, kuri buvo atlikta 2020-06-07 , matyti , jog apžiūros metu sodyboje esančiame nenaudojamame šulinyje rastos sumestos stiklo šukės. (b. l. 17-26).

Iš byloje esančio 2020-05-25 daiktų pateikimo protokolo matyti, jog D. P. po įsibrovimo į namą, pateikė name rastus jai nepriklausančius batus, sportines kelnes, puskojines ir žiebtuvėlį.(b.l. 45) Šie daiktai 2020-07-08 buvo Apžiūrėti ir prijungti prie baudžiamosios bylos. (b.l. 46-50)

Iš byloje esančios 2020 m. birželio 10-17 d., teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-52/2020 matyti , kad tyrimo metu nustatyta , kad A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, iki to ir šiuo metu konstatuojamas įgimtas intelekto defektas- vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti. Dėl to jis nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu negalėjo ir negali visiškai suvokti pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir valdyti savo veiksmus . Jam reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę - prievartinį ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal jo gyvenamąją vietą. (b. l. 132 – 136 ).

Teismas daro išvadą, jog surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje , t. y., jog nurodytu laiku, A. B., vagystės tikslu, įsibrovė į D. P. gyvenamąją namą ir iš ten pagrobė jos daiktus.

Teismo posėdžio metu dalyvavusi teismo psichiatrė ekspertė Lidija Gruzdienė patvirtino ambulatorinės teismo psichiatrijos , teismo psichologijos ekspertizės išvadas apie A. B. būseną uždraustos baudžiamojo įstatymo veikos padarymo metu ir šiuo metu. Paaiškino, jog visa bylos medžiaga ir medicininė dokumentacija patvirtina A. B. konstatuojamą įgimtą intelekto defektą, vidutinį protinį atsilikimą . Tai yra jo toks gyvenimo būdas. Jis nesuvokia ką blogo daro. Tyrimo metu su juo susikalbėjo sunkiai, bet negalėjo išsiaiškinti, kodėl jis taip daro. Jis pats to negalėjo paaiškinti. Buvo nustatyta, jog ir ankščiau jam buvo taikytas priverstinis gydymas, bet vėliau jis panaikintas ir po to A. B. vėl nusikalto. Išvadoje nurodė, jog pagal jam konstatuotą negalią , A. B. reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonę- prievartinį ambulatorinį gydymą. Tuomet jam bus taikomas gydymas, jis lankysis pas gydytoją, jam bus suteikiamos psichologinės konsultacijos, todėl duotą išvadą palaikė pilna apimtimi.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas. (LR BK 17str.)

Priverčiamoji medicinos priemonė yra valstybės prievartos priemonė, kuri taikoma asmenims, padariusiems pavojingas veikas esant jiems nepakaltinamiems ir dėl šios veikos nelaikomos nusikalstamomis. Be to, priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tik asmenims, kurie atsižvelgiant į padarytos pavojingos visuomenei veikos pobūdį bei šių asmenų sveikatos būklę, yra pavojingi, nepriklausomai nuo asmens, kuriam ji taikoma , noro, siekiant medicininėmis priemonėmis , bei stebint jo elgesį, neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką. BK 98 straipsnyje , reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, nurodyta , kad sprendžiant , kokią medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumą, padarytos veikos pobūdį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams.

Įvertinus A. B. sveikatos būklės, bei visas byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, ekspertės paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas A. B. nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę- ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą .( LR BK 98 str. 1d., 1 p. )

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 400,401,403 str. str. , BK 98 str.

nutaria:

Pripažinti A. B. nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 178straipsnio 2 dalyje, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti- įsiteisėjus šiai nutarčiai, panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti apskųsta Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.