- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 2-501/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Oleva“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Euler
- Kategorijos
- 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Oleva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-5922-560/2010 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Oleva“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Euler Hermes Kreditversicherungs-AG, atstovaujamam Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialo, uždarajai akcinei bendrovei UAB „Inkaso“, Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su prašymu atsakovui UAB ,,Oleva“ iškelti bankroto bylą, bankroto administratore paskirti Adą Danilevičienę. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 23 552,91 Lt įmokų ir 397,95 Lt delspinigių.
Trečiasis asmuo Euler Hermes Kreditversicherungs-AG, atstovaujamas Euler Hermes Kreditversicherungs-AG Lietuvos filialo, kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Oleva“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto valdymas“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas trečiajam asmeniui 892,08 Lt.
Trečiasis asmuo UAB „Inkaso“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Oleva“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Paltaja“. Nurodė, kad atsakovas yra skolingas trečiajam asmeniui 1 230 Lt.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities VMI pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad sutinka su ieškiniais, nes atsakovas trečiajam asmeniui yra skolingas 4 096,62 Lt mokesčių ir 298,40 Lt delspinigių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Oleva“, administratoriumi paskyrė Adą Danilevičienę. Nurodė, kad, kaip matyti iš į bylą pateikto UAB „Oleva“ 2009 m. gruodžio 31 d. balanso, tuo metu įmonė turėjo turto už 1 302 112 Lt, o kaip matyti iš 2010 m. gegužės 19 d. balanso, ataskaitiniu finansiniu laikotarpiu įmonė turi turto už 1 296 547 Lt. UAB „Oleva“ turto sumažėjo dėl to, kad ji 5 565 Lt sumažino ilgalaikio materialaus turto dalį. Teismas taip pat nurodė, kad, kaip matyti iš kreditorių sąrašo, 2010 m. gegužės mėn. UAB „Oleva“ pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudarė 178 306,30 Lt ir 753 956,68 Lt, kas viso sudaro 932 262,98 Lt. Be to, teismas pažymėjo, kad daugiau nei tris ketvirtąsias UAB „Oleva“ turto (net 974 808 Lt) sudaro gautinos sumos, todėl teismas sprendė, jog šiai dienai šio turto realiai įmonėje nėra bei nėra aišku, ar neabejotinai įmonė šį turtą atgaus iš trečiųjų asmenų. Teismo nuomone, tokią išvadą pagrindžia ir paties atsakovo pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad visi debitoriniai įsiskolinimai atsakovui yra pradelsti nuo beveik 3 metų iki 7 metų. Be to, kaip matyti iš pelno (nuostolių) ataskaitų, nors atsakovo nuostolių dydis ataskaitiniu finansiniu laikotarpiu yra daugiau nei 10 kartų mažesnis nei praeitų metu finansiniu laikotarpiu, iš 2010 m. gegužės 19 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ataskaitiniu finansiniu laikotarpiu UAB „Oleva“ apskritai negavo jokių pajamų iš pardavimo, o jo nuostoliai sudarė 24 577 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors atsakovo direktorius rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Oleva“ nuo 2010 m. liepos mėnesio atnaujino veiklą bei įdarbino 33 darbuotojus, o naujasis UAB „Oleva“ akcijų pirkėjas, su kuriuo šiuo metu deramasi, įsipareigos atlyginti skolas kreditoriams, atsakovo vadovas iki šiol nėra pateikęs teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių nurodytas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 str.). Teismo nuomone, tokią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovo vadovas nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas sudaryti sutartis su kreditoriais, inicijuojančiais bankrotą, dėl skolų sumokėjimo jiems atidėjimo. Remdamasis tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra ne tik išoriškai (tai yra pagal finansinius dokumentus) nemokus, bet egzistuoja ir vidinis nemokumas, tai yra UAB „Oleva“ nevykdo ūkinės-komercinės veiklos, patiria nuostolius, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir 2 straipsnio 8 punktu, atsakovas laikytinas nemokiu ir jam keltina bankroto byla.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Oleva“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti remdamasis duomenimis apie finansinę įmonės būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu. Atsakovo turtinę padėtį teismas nustatė remdamasis 2010 m. gegužės 19 d. finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie buvo pateikti tuo metu, kai atsakovas buvo sustabdęs gamybą ir ūkinės veiklos nevykdė. Kadangi teismas bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjo praėjus daugiau negu 4 mėnesiams, jis privalėjo aiškintis, ar įmonėje būklė nepasikeitė. Teismas nebuvo aktyvus, nedalyvavo renkant įrodymus. Nuo 2010 m. liepos mėn. atsakovas atnaujino gamybą, bendrovėje jau vėl dirbo 33 darbuotojai, nuo 2010 m. balandžio 12 d. pasikeitė įmonės akcininkai, todėl įmonės kreditoriai tapo apsaugoti nuo įsipareigojimų nevykdymo. Akivaizdu, kad atnaujinta gamyba, sukurtos naujos darbo vietos įrodo, kad atsakovas siekia atkurti gamybą. Tai, kad atsakovo padėtis gerėjo, įrodo ir sumažėjęs nuostolių dydis. Teismas atsakovo nemokumą motyvavo tuo, jog ¾ atsakovo turto sudaro gautinos sumos ir nėra aišku, ar atsakovas šias sumas atgaus. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti, nes šalia gautinų sumų turėjo būti atsižvelgta į esminę reikšmę atsakovo įsipareigojimų kreditoriams patenkinimui turinčias akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, į tai, kad atsakovas vykdo veiklą nuo 1993 m., turi realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais, teismas atsakovo neatsiskaitymą su kreditoriais turėjo vertinti ne kaip nemokumą, o kaip nulemtą laikinų mokėjimo sutrikimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo jo netenkinti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas iki šiol įstatyme numatytų įmokų nemoka, 2010 m. lapkričio 15 d. duomenimis, skola ieškovui išaugo iki 69 986,18 Lt. Atsakovo nemokumą taip pat patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovo visas turtas arba įkeistas, arba areštuotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 08 d. nutartis, kuria atsakovui UAB „Oleva“ iškelta bankroto byla.
Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą sprendė remdamasis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintais bankroto bylos iškėlimo pagrindais ir konstatavo, jog atsakovas yra nemoki įmonė.
Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu išsiaiškinti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Apeliantas skundžiamos nutarties nepagrįstumą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nes ją (nutartį) priėmė remdamasis neatnaujintais (2010 m. gegužės 19 d.) finansinės atskaitomybės dokumentais. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2010 m. rugpjūčio 31 d. balansą (b. l. 201-202). Šio balanso duomenimis atsakovo turtas buvo 1 351 659 Lt vertės, ilgalaikis (materialus) turtas - 258 242 Lt vertės, trumpalaikis turtas – 1 093 417 Lt vertės. Didžiąją dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (1 043 765 Lt). Pagal to paties atsakovo įmonės balanso duomenis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 036 171 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 446 771 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė įmonės kreditorių ir debitorių sąrašus, sudarytus vadovaujantis 2010 m. gegužės 19 d. duomenimis (b. l. 153-155). Apeliacinės instancijos teismui atsakovas, teigdamas, kad jo finansinė padėtis gerėja, naujų kreditorių ir debitorių sąrašų nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra atsiskaitęs su kai kuriais kreditoriais, todėl teisėjų kolegija, spręsdama atsakovo mokumo klausimą, vadovaujasi minėtais 2010 m. gegužės 19 d. duomenimis apie įmonės kreditorius, pagal kuriuos matyti, jog įmonės pradelstos skolos kreditoriams sudaro iš viso 968 362,61 Lt (173 564,84 + 794 797,77). O tai, įvertinus minėtą 2010 m. rugpjūčio 31 d. balansą, ir net neatsižvelgiant į tai, jog ¾ atsakovo turto sudaro gautinos sumos, leidžia konstatuoti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Nors apeliantas teigia, kad nuo 2010 m. liepos mėn. atsakovas atnaujino gamybą, tai patvirtinančių įrodymų (sutarčių, pardavimus patvirtinančių duomenų) nepateikė (CPK 178 str.). Ta aplinkybė, jog bendrovėje jau vėl dirba 33 darbuotojai (b. l. 203), teisėjų kolegijos nuomone, gerėjančios įmonės finansinės padėties taip pat nepatvirtina. Priešingai, iš ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad atsakovo vadovas nuo 2010 m. birželio mėnesio priėmė 28 darbuotojus, kuriems kiekvieną mėnesį skaičiuoja VSD įmokas, tačiau jų nesumoka, todėl atsakovo skola VSDFV Vilniaus skyriui padidėjo ir 2010 m. lapkričio 15 d. siekė 69 986,18 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, ne tik nemažina skolų savo kreditoriams, bet dar labiau jas didina, o tai paneigia atsakovo teiginius apie pagerėjusią ar gerėjančią finansinę būklę (CPK 185 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog pasikeitė atsakovo įmonės akcininkai, savaime neleidžia daryti išvados, jog atsakovas taps mokus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2010 m. balandžio 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. balanso sudarymo praėjo daugiau negu 4,5 mėn., tačiau akivaizdus pasikeitimas (finansinės būklės pagerėjimas), šiame 2010 m. rugpjūčio 31 d. balanse, lyginant jį su pirmosios instancijos teismo analizuotu 2010 m. gegužės 19 d. balansu (b. l. 151), neatsispindi.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo bendrovė yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.) ir iškėlęs jai bankroto bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apelianto argumentai nepaneigia tokių teismo išvadų (CPK 178 str., 314 str., 185 str., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą