Šiaulių apylinkės teismo papildomas sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi papildomo sprendimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų, ir pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį (priešieškinį) atsakovei S. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu, ieškovės S. V. patikslintas ieškinys ir A. V. patikslintas ieškinys (priešieškinys) tenkinti iš dalies. Nutraukta S. V. ir atsakovo A. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti kiti su tuo susiję klausimai.

Byloje pateikta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisė ir civilinės metrikacijos skyriaus informacija, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendime nėra nurodyta kokios pavardės po santuokos nutraukimo lieka S. V. ir A. V., todėl negali atlikti santuokos nutraukimo registravimo, t. y. sudaryti santuokos nutraukimo įrašo.

Priimtinas papildomas sprendimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnis numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

Nagrinėjamu atveju, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo

motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai turi bendrų vaikų, todėl po santuokos nutraukimo S. V. paliktina santuokinė pavardė – V., A. V. paliktina jo pavardė. Tačiau 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kokios po santuokos nutraukimo paliekamos šalių pavardės.

Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Atsižvelgdamas į tai bei į išdėstytas aplinkybes, teismas priima papildomą sprendimą, nurodant, kad po santuokos nutraukimo S. V. paliktina santuokinė pavardė – V., A. V. paliktina jo pavardė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Civilinėje byloje Nr. e2-3041-1065/2023 priimti papildomą sprendimą.

Po santuokos nutraukimo S. V. palikti pavardę – V., A. V. – V..

Papildomas sprendimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.