- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- 1-317-817/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04464-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijusi vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB „R.“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2022 m. vasario 7 d. apie 22.20 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,36 promilių girtumas), gindamasi nuo pavojingo sugyventinio S. G. (S. G.) kėsinimosi, bet peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia dūrė jam peiliu du kartus į pilvą ir tuo padarė durtines – pjautines, tikėtina, abi kiaurymines, pilvo sienos žaizdas su plonosios žarnos sienelės ir jos pasaito sužalojimais bei plonosios žarnos dalies (kilpos) iškritimu, tai yra, sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė savo šeimos nario - sugyventinio S. G. sveikatą.??
Kaltinamoji A. P., apklausiama teismo posėdyje, nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, labai gailisi. Kaltinamoji paaiškino, kad įvykio dieną ji dirbo nuo 8 val. iki 17 val. Grįždama iš darbo namo, nusipirko alkoholio, eidama išgėrė porą gurkšnių. Kai grįžo namo, jos sugyventinis S. G. (su kuriuo tuo metu gyveno ir vedė bendrą ūkį) buvo kambaryje, sėdėjo prie stalo, tačiau sužalotas nebuvo. S. jau buvo girtas, gėrė visą dieną, nes 0,7 talpos butelyje jau nedaug alkoholio buvo likę. S. yra labai pavydus, pradėjo sakyti, kad ji buvo ne darbe, o kažkur kitur. Kaltinamoji išėjo į virtuvę, pasiėmė butelį ir viena virtuvėje vartojo alkoholį. S. atėjo į virtuvę, paėmė kaltinamajai už plaukų, nutempė ją atgal į kambarį ir pradėjo mušti – mušė visaip, daugiausia į galvą su kojomis, rankomis, nukentėjusioji gulėjo kambaryje ant grindų. Ten yra mažas staliukas (kurio aukštis yra apie 1 metras), kur visada guli peiliukas. Kaltinamoji nustūmė nukentėjusįjį, gulėdama šiek tiek pasikėlė, pasiėmė tą peiliuką ir vieną kartą įdūrė juo tuo metu prie jos buvusiam S. G.. Kaltinamoji nurodė, kad, kiek atsimena, dūrė peiliu vieną kartą, nežino, iš kur antra žaizda. Po to S. G. iš karto pradėjo bėgti kraujas, jis nustojo kaltinamąją mušti, atsigulė ant lovos, o kaltinamoji iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavusi greitoji iškvietė policiją ir nukentėjusįjį išvežė į ligoninę. S. G. jai sakė nesakyti, kad tai ji jį sužeidė. Kai policija atvažiavo, ji iš pradžių neprisipažino, nes S. G. taip jai patarė, bet po to ji pasakė, kad čia ji padarė. Kaltinamoji nurodė, kad S. G. yra labai pavydus, kai jis išgeria, ją muša, bet taip būna ne kiekvieną dieną. Per (duomenys neskelbtini) bendro gyvenimo metus, policiją yra kvietusi gal porą kartų. Paskutinis konfliktas buvo gal prieš pusę metų. Dėl specialisto išvadoje užfiksuotų jos sužalojimų, padarytų prieš 3-6 dienas iki įvykio, gali pasakyti, kad gal prieš tris savaites, bet ne prieš kelias dienas, S. davė kaltinamajai per rankas ar sugriebė. Jis gali suimti ir iš karto pas kaltinamąją atsiranda žymės. Kaltinamoji nurodė, kad byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, šiuo metu žalos ar jos dalies nėra atlyginusi.
Nukentėjusysis S. G. apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad jis ir A. P. gyvena kaip šeima nuo (duomenys neskelbtini). Paskutiniu metu gyveno (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną nukentėjusysis buvo išgėręs beveik 0,7 litro degtinės, buvo labai girtas, todėl sunkiai atsimena aplinkybes. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamoji atėjo iš darbo, ji jau buvo šiek tiek išgėrusi, bet kartu su nukentėjusiuoju negėrė, nes jis jau buvo normaliai išgėręs. Tuo metu nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Nukentėjusysis nurodė, kad įvyko konfliktas, kurio iniciatoriumi buvo jis pats. Nukentėjusysis nurodė, kad jis kažką pasakė kaltinamajai, ji - jam, gal jis paėmė ją už plaukų, gal sudavė jai smūgį į ranką, gal į galvą, ji paėmė peilį, vieną kartą tikrai dūrė, o antro karto nukentėjusysis neatsimena, nes pas jį yra tik viena žaizda. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamoji lygtai prisėdo prie fotelio, prie stalo, paėmė peilį, jis pradėjo jai kažką aiškinti ir ji, sėdėdama, ant fotelio prie stalo, jam stovinčiam įdūrė. Nukentėjusysis nurodė, kad jis nežino kodėl kaltinamoji jam įdūrė. Nukentėjusysis pamatė, kad jam bėga kraujas, atsigulė ant lovos, pradėjo žarnos lįsti iš vidaus, kaltinamoji išsigando ir iškvietė greitąją, po to atvažiavo greitoji, policija, bet nukentėjusysis policijos nematė. Nukentėjusysis nurodė, jog jis nėra smurtautojas, gali kaltinamąją už rankos patampyti, bet taip būna nedažnai. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 1, b. l. 54), nukentėjusysis nurodė, kad tą dieną buvo apklaustas reanimacijoje, negalėjo suvokti kas jį apklausė. Nukentėjusysis nurodė, jog per (duomenys neskelbtini) gyvenimo su kaltinamąja metus, porą kartų gal buvo iškviesta policija dėl to, kad jis triukšmavo. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis dažnai vartoja alkoholį, apie 3 kartus per savaitę, dėl to kildavo konfliktų tarp jo ir kaltinamosios, nes ji atėjusi iš darbo pyksta, kad jis yra išgėręs, niekur nedirba, tačiau konfliktai baigdavosi tuo, kad jis eina miegoti, o ji užsiima savo reikalais. Po įvykio jis atsiprašė kaltinamosios, nes jis buvo konflikto iniciatorius, sugundė ją tam veiksmui. Dėl dūrio atleido kaltinamajai.
Liudytojas V. G. teisme nurodė, kad kaltinamosios ir nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio metu buvo vyriausiuoju patruliu. Tarnybos metu gavo pranešimą dėl pavojaus gyvybei, pagal moters iškvietimą dėl to, kad vyras nukrito, bet atvažiavusi greitosios medicinos pagalbos brigada, nustatė, kad dūris tikrai ne nuo kritimo. Atvykę, pamatė, kad išvažiuoja greitosios pagalbos brigada su švyturėliais. Jie sustojo ir pasakė, kad pareigūnų laukia kiti medikai, kurie jau buvo įvykio metu, kurie atvažiavo pirmieji. Medicinos darbuotojai parodė pareigūnams vyro žaizdos nuotrauką ir pasakė, kad jiems kyla įtarimų, jog žaizda tikrai ne nuo kritimo. Su nukentėjusiuoju liudytojas nebendravo, jo nematė, jis jau buvo mašinoje, greitosios medicinos pagalbos brigada pasakė, kad veža jį į reanimacijos skyrių. Liudytoją su kolega (duomenys neskelbtini) sutiko moteris, vardu A., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nerišliai kalbėjo, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Kitų asmenų bute nebuvo. Paklausus moters, kas atsitiko, iš pradžių ji pasakė, kad vyriškis nukrito nuo lovos, po to sakė, kad sudavė jam kumščiu. Pareigūnai ilgai su moterimi kalbėjosi, ji keitė parodymus, buvo daug pasakojimų, po to galų gale prisipažino, kad dūrė su peiliu. Paprašius parodyti kur buvo peilis, ji parodė, kad peilis buvo ant stalo. Kambaryje dešinėje stovėjo nedidelis staliukas. Ji pasakė, kad šis peilis. Liudytojui atrodo, jog peilis jau buvo nuvalytas ir gražiai padėtas ant stalo. Paklausus dėl ko viskas įvyko, moteris pasakė, kad atvažiavo namo po darbo, kartu su vyru vartojo alkoholinius gėrimus, jie susipyko, vyras pradėjo ją žeminti, įvyko žodinis konfliktas, dėl to ji dūrė jam, ne iš pirmo karto, bet iš antro pataikė į pilvą. Moteris buvo sulaikyta, patikrintas blaivumas. Moteris sakė, jog dažnai vyksta konfliktai, dažnai vartoja su vyru kartu alkoholinius gėrimus, pykstasi, kad jis ją žemina. Teismui pagarsinus liudytojo rašytą byloje esantį tarnybinį pranešimą (b.t. 1, b. l. 40), liudytojas nurodė, kad šis tarnybinis pranešimas buvo surašytas įvykio metu, viskas buvo taip, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, šiuo metu yra praėję daug laiko, todėl liudytojas tiksliai įvykio aplinkybių nepamena.
Žemesnės instancijos teismas
Kiti byloje ištirti duomenys
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 8 d. A. P. parodė, kad pilnai prisipažįsta padariusi nusikaltimą. Ji gyvena, vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu S. G.. Minėtas butas priklauso jos sūnui M. P.. Butas yra (duomenys neskelbtini). Bute gyvena ji ir jos sugyventinis S. G., jos sūnus gyvena atskirai pas savo žmoną. A. P. dirba p/c „R.“, esančiame (duomenys neskelbtini), ir yra (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis S. G. yra bedarbis, jis gauna pašalpą, apie 100 Eur per mėnesį Ji gyvena su S. G. kartu nuo (duomenys neskelbtini). Jai atrodo, kad ji yra priklausoma nuo alkoholio, nes vartoja alkoholinius gėrimus du kartus per mėnesį. 2022 m. vasario 7 d. apie 18 val. grįžo namo po darbo. Jos sugyventinis buvo namuose, jau buvo girtas, kambaryje ant stalo stovėjo vienas butelis degtinės, 0,7 l talpos, per pusę tuščias. S. G. sėdėjo kambaryje prie stalo girtas. Kai ji užėjo, iškart prasidėjo žodinis konfliktas, nes S. G. reiškė jai pretenzijų dėl jos vėlavimo. Ji apie 17 val. išėjo iš darbo ir p/c „L.“, (duomenys neskelbtini), nusipirko sau vieną butelį degtinės, 0,5 l talpos, ir eidama suvartojo pusę butelio degtinės, o, kai jau atėjo namo, tai po 30 min. virtuvėje slaptai viena gėrė minėtą degtinę. S. nieko nesakė, kad turi savo degtinę. Žodinio konflikto metu S. G. virtuvėje sugriebė ją už plaukų ir pradėjo tempti į kambarį, po ko, jau kambaryje jis sudavė jai dešinės kumščiu vieną smūgį į galvą ir ji nuo to smūgio nugriuvo ant grindų. Po to jis ją gulinčią pradėjo mušti į įvairias kūno vietas kojomis ir rankomis, sudavė jai nemažiau kaip 10 smūgių. Ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina iš 10 balų kaip 10. Iki šiol skauda galvą. Ji sugebėjo atsistoti, greitai nuo stalo paėmė dešine ranka virtuvinį peilį ir tyčia įdūrė S. minėtu peiliu į pilvą. Jai atrodo, kad ji jam įdūrė tik vieną kartą. Peilį paėmė nuo stalo kambaryje, stalas stovi iš dešinės pusės nuo įėjimo į kambarį. Minėtas virtuvinis peilis visada guli kambaryje ant stalo. Peilis atrodo taip: jo rankena medinė, rudos spalvos, peilio geležtė yra apie 7 cm ilgio. Po to, kai ji įdūrė S. su peiliu į pilvą, jis iškart atsigulė ant lovos (lova stovi kambaryje iš kairės pusės nuo įėjimo į kambarį). Ji pamatė, kad pradėjo bėgti kraujas iš S. pilvo nuo jos įdūrimo su peiliu. Tada ji išsigando ir iškvietė medikus. Atvyko medikai, iškvietė policiją, atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė ją. Daugiau nieko neatsimena, nes buvo girta. Dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Dar atsimena, kad, kai įdūrė minėtu peiliu S. į pilvą, minėtą peilį padėjo atgal ant stalo. Bute dar peilių yra, virtuvėje, gal 5 vnt., gal 6 vnt. Ji įdūrė S. peiliu į pilvą, nes norėjo jam atkeršyti už mušimą, už tai, kad jis niekur nedirba, kiekvieną dieną geria alkoholinius gėrimus ir dar konfliktuoja su ja kiekvieną dieną dėl įvairių buitinių priežasčių (t. 1, b. l. 120-123).
Iš 2022 m. vasario 9 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad jame užfiksuota, jog A. P. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 125-144).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 16 d. A. P. parodė, kad parodymus yra davusi, nieko daugiau papildyti ir patikslinti neturi, dėl įvykio nuoširdžiais gailisi (t. 1, b. l. 147).
Iš Alkotesterio patikros duomenų nustatyta, jog 2022 m. vasario 8 d. 00:39 val. A. P. nustatytas 2,36 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 103-104).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis A. P. 2022 m. vasario 8 d. apžiūros duomenimis, nustatyta, jog A. P. padaryta muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, dešinėje krūtyje, kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, odos įbrėžimas kairiame dilbyje. Odos įbrėžimas padarytas aštrią briauną ar smailumą, ar ašmenis turinčiu daiktu ar įrankiu, kiti sužalojimai - kietu buku ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais). Poodinės kraujosruvos krūtinėje ir krūtyje padarytos prieš 6-9 paras, kitos kraujosruvos prieš 3-6 paras, muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai - 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Muštinė žaizda kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta atsitrenkiant į kietą, ribotą ar buką briauną turintį paviršių. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie formą, dydį, neužsifiksavo (t. 1, b .l. 166-167).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 8 d. nukentėjusysis S. G. parodė, kad jis gyvena kartu su sugyventine A. P., kartu gyvena bei veda bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jų santykiai yra geri, tačiau kartais įvyksta konfliktai dėl to, kad jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, A. irgi kartais vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau alkoholiu nepiktnaudžiauja. 2022 m. vasario 7 d. nuo 9.00 val. ryto jis vienas vartojo alkoholinius gėrimus, apie 16.00 val. namo iš darbo grįžo sugyventinė A. ir jie kartu su ja namuose būdami tik dviese vartojo degtinę, kiek išgėrė, neatsimena. Po kurio laiko, tiksliai nurodyti negali, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, konflikto priežasties bei aplinkybių jis neatsimena. Atsimena, kad vartojo alkoholį kambaryje, konflikto metu jis atsistojo ir nuėjo į virtuvę, prieš sugyventinę smurto nenaudojo. A. į virtuvę atėjo iš paskos, žodinis konfliktas tęsėsi toliau, po ko A. dešine ranka paėmė nuo stalo virtuvinį peilį ir sudavė jam į pilvą, dėl ko jis pajuto skausmą, tačiau sąmonės neprarado. Apžiūrėjęs pilvo sritį pamatė, kad yra žaizda iš dešinės pilvo pusės apatinėje dalyje, kuri kraujuoja, A. išsigando ir iškvietė greitąją pagalbą. Jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo atlikta pilvo operacija. Nori patikslinti, kad buvo girtas, todėl tiksliai visų konflikto aplinkybių neatsimena. Kadangi nenorėjo, kad sugyventinė nukentėtų, pranešė, kad susižalojo pats (t. 1, b. l. 54-56).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 11 d. nukentėjusysis S. G. papildomai parodė, kad norėtų papildyti savo pirmą apklausą, nes pirmos apklausos metu ne viską prisiminė, o dabar, praėjus laikui, prisiminė tam tikras aplinkybes, todėl nori papildyti apklausą. Kaip ir pasakojo pirmos apklausos metu, kai A. atėjo namo, jis tuo metu jau buvo išgėręs. Tarp jo ir A. pradžioje įvyko žodinis konfliktas, A. jam priekaištavo, kad jis prisigėręs namuose, nieko nedarė, tik sėdi ir geria, nedirba. Po A. tokių priekaištų, kiek jis atsimena, sudavė jai per veidą antausį. Jie pradėjo toliau konfliktuoti. Kadangi buvo girtas, tiksliai neatsimena, kur sudavė jai per veidą, ar virtuvėje, ar kambaryje, tiesiog prisiminė patį faktą. Taip pat nori pažymėti, kad konflikto pradininkas buvo jis, nes be žodinio konflikto, muštynes pradėjo jis su A.. Tiksliai šiuo metu jau neprisimena, kiek kartų ir kur sudavė A., tačiau tikrai sudavė ne vieną kartą, pradėjo A. tampyti už plaukų. Tuo metu, kai jie buvo kambaryje, iš kur A. paėmė peilį, jis tiksliai negali pasakyti, galimai nuo stalo, kuris yra kambaryje, to jis nepastebėjo. Tačiau mano, kad A. ginantis, ji sudavė jam peiliu, pati to nesuprasdama. Kadangi, kaip ir sakė, tarp jų įvyko ne tik žodinis konfliktas, o ir muštynės, todėl ji besigindama jam dūrė. Kad tarp jų įvyko muštynės, tikrai labai atsiprašo A., mano, jog dėl visko kaltas alkoholis, kurį jie kartu gėrė. Su A. šiuo metu susitaikė, kartu negyvena, jis šiuo metu gyvena pas savo brolį. A. dėl to, kad ji jam dūrė peiliu, atleido, civilinio ieškinio byloje dėl sužalojimo nereiškia, kadangi mano, kad iš dalies buvo ir jo kaltė, kad A. jį sužalojo. A. jokių priekaištų ir pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 61-62).
Iš (duomenys neskelbtini) ligoninė 2002 m. vasario 7 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad jame nurodyta, jog į ligoninę 2022 m. vasario 7 d. 22.51 val. pristatytas S. G. yra girtas (t. 1, b. l. 68).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog joje nurodyta, kad remiantis aprašytais pateiktų S. G. medicinos dokumentų duomenimis, konstatuota, jog: 1. S. G. nustatytos dvi durtinės - pjautinės, tikėtina, abi kiauryminės pilvo sienos (patikimesnių duomenų tikslesnei lokalizacijai nustatyti nėra) žaizdos su plonosios žarnos sienelės ir jos pasaito sužalojimais bei plonosios žarnos dalies (kilpos) iškritimu. Sužalojimai padaryti duriančiai pjaunančių savybių daiktu, įrankiu, galimai peiliu. 2. Sužalojimai (abi pilvo sienos žaizdos su žarnos sužalojimais) padaryti neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos, tikėtina, vienu metu, nes medicininių požymių, kuriais remiantis būtų galima nustatyti tikslesnį žaizdų padarymo laiką ir seką, nekonstatuota. 3. Pagal medicinos dokumentuose nurodytą žaizdų lokalizaciją, nors ir prieštaringą, bei žarnų sužalojimų lokalizaciją, tikėtina, kad ne tik viena, bet abi pilvo žaizdos buvo kiauryminės, atsivėrusios į pilvaplėvės ertmę ir pagal šį požymį abi atskirai ir kartu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktas). 4. Sužalota kūno (pilvo) sritis sava ranka pasiekiama. 5. Savigynai būdingų sužalojimų rankose ar kitose kūno srityse, išskyrus pilvą, nekonstatuota. 6. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais - smūgiais, nes nustatytos dvi žaizdos ir jose kartotino traumavimo požymių nekonstatuota. 7. Sužalojimai – žaizdos, padarytos duriančiai pjaunančių savybių daiktu (įrankiu), tikėtina, peiliu. 8. Morfologinių požymių, kuriais remiantis būtų galima nustatyti konkretų sužalojimui panaudotą peilį ar peilius, nekonstatuota. 9. S. G. kūno ir į pilvą smigusio peilio padėtis ir kryptis buvo priešpriešinė. Požymių, kuriais remiantis būtų galima nustatyti konkrečią sužalojimo metu buvusią S. G. kūno padėtį, nėra (t. 1. b. l. 81-82).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 10 d. liudytojas V. G. parodė, kad 2022 m. vasario 7 d., darbo metu, apie 22.29 val. buvo gautas pranešimas, kad greitosios medicinos pagalbos brigada atvykusi į kvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), rado sužalotą vyrą S. G., kuris teigia, kad nukrito ir susižalojo pats, o kad greitosios medicinos pagalbos brigados darbuotojai įtaria tyčinį sužalojimą. Kai atvyko į įvykio vietą, juos pasitiko greitosios medicinos pagalbos brigados darbuotojai, kurie paaiškino, kad nukentėjęs vyras jau išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę kitu greitosios medicinos pagalbos automobiliu, o jie paaiškino, kad užėjus į butą, juos pasitiko nukentėjusiojo žmona A. P. ir teigė, kad S. G. gulėjo ir griuvo, dėl to pradėjo kraujuoti iš pilvo ir buvo atvira žaizda. Bet medikai paaiškino, kad nuo kritimo taip susižeisti neįmanoma, dėl to jie ir iškvietė policiją. Liudytojui nuėjus į butą ir paklausus A. P., kas atsitiko, ji pradėjo aiškinti, kad ji grįžo po darbo namo ir kartu su vyru vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau vyras nukrito ir susižeidė. Paprašius paaiškinti, kaip jis nukrito, ji pradėjo sakyti, kad jis gulėjo ant sofos ir nuo jos nukrito, krisdamas trenkėsi į šalia stovinčios sekcijos kampą. Jai paaiškinus, kad taip nukritus neįmanoma patirti tokių sužalojimų, ji pakeitė savo versiją ir pasakė, kad ją užpuolė vyras, ir ji jam sudavė kumščiu ir nuo to šis sužalojimas. Vėliau ji jau prisipažino, kad atėjusi po darbo, apie 18 val., kartu su vyru vartojo alkoholinius gėrimus ir vyras ją pradėjo įžeidinėti, sudavė jai kumščiu į galvos sritį ir veidą, dėl to moteris paėmė peilį, kuris gulėjo ant stalo tame pačiame kambaryje, ir ji dūrė jam į pilvą. Moteris parodė peilį, su kuriuo dūrė, jis buvo padėtas kambaryje ant stalo. Moteris paaiškino, kad konfliktai su vyru vyksta dažnai, nes abu dažnai vartoja alkoholį, o išgėrę ir konfliktuoja. Buvo patikrintas moters blaivumas ir A. P. buvo nustatyta 2.59 promilių neblaivumas, ji pristatyta į VPK (t. 1, b. l. 99-100).
Iš 2022 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad jame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūra atliekama bute, esančiame gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Patekimas į namo laiptinę yra pro (duomenys neskelbtini) duris. Buto durys šviesiai rudos spalvos, šarvo, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą, patenkama į koridoriaus patalpą. Koridoriaus patalpoje, kairėje pusėje, tiesiai, yra patalpa Nr. 1, svetainė ir miegamasis kambarys. Patalpoje Nr. 1, jos kairėje pusėje, prie sienos, stovi miegamoji lova. Šalia miegamosios lovos, ant grindų, matomos rausvos spalvos dėmės (žiūrėti fotolentelę), nuo kurių paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 2. Toliau miegamosios lovos, palei visą sieną, stovi dviejų dalių spinta. Šalia spintos stovi medinė kėdė ir fotelis, ant kurio paviršiaus guli žalsvos spalvos chalatas (žiūrėti fotolentelę), kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 3. Toliau spintos, prie lango, stovi medinis staliukas, ant kurio paviršiaus stovi televizorius. Toliau staliuko ir televizoriaus, prie sienos, stovi stalas, ant kurio paviršiaus guli maisto produktai, įvairūs žurnalai, švirkšto adata bei medžiaginis rankšluostis. Ant rankšluoščio guli dveji akiniai bei 7,5 cm ilgio ašmenų peilis su rudos spalvos rankena (žiūrėti fotolentelę), kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 4. Šalia stalo stovi fotelis. Koridoriaus patalpoje, dešiniau, tiesiai, matoma patalpa Nr. 2, virtuvė. Patalpoje Nr. 2, jos kairėje pusėje, stovi šaldytuvas, už kurio stovi staliukas su dvejomis kėdėmis. Toliau staliuko su kėdėmis, palei visą patalpos dešinės pusės sieną, stovi sumontuoti virtuvės baldai su įmontuota virykle. Šalia viryklės, ant grindinio kilimo, guli šviesios spalvos medžiaginis audeklas su rausvos spalvos dėmėmis (žiūrėti fotolentelę), kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 5. Toliau patalpos Nr. 2 yra patalpa Nr. 3, vonios kambarys, šalia kurio yra patalpa Nr. 4, sandėliukas. Bute bendra tvarka pažeista, daiktai išmėtyti, matomi grumtynių pėdsakai (t. 1, b. l. 16-26).
Iš 2022 m. birelio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad jame užfiksuota, jog apžiūrėti pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, surašyta fiksuotų pokalbių stenograma:
1. Body cam įrašas, kurio pavadinimas „2022_0207_224416_007“, kuriame užfiksuotas laikas 22:42:44, vaizdo įrašo trukmė yra 6 min. 34 s. Vaizdo įraše pirmiausia matomas policijos pareigūnas besikalbantis su greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) darbuotoju.
GMP - Atvažiavom, o ten žarnos va taip. Guli ant sofkės ir ant pilvo žarnos išvirtusios. Tai kita brigada dabar išvežė. Ten, man atrodo, žmona. Sako, nu mes, sako išgėrinėjom, sako. Sakau – „kur krito?“ Sako – „Čia krito“. Bet ten nu nėra taip į ką susižeisti. Nėra ten, nu jo, sako, į sofkę. Nėra ten kur va taip va kristi, tiesiog. Tai ten kažkas nu tikrai bus, ar peiliu, ar buteliu ar kažkas.
Policijos pareigūnas - Kraujavo?
GMP - Kraujo nedaug, nes ten žarnos užspaudė tą žaizdą ir ten į vidų viskas kraujavo. O šitą, ir šalia dar keli sumušimai, tokie kaip pabrozdinimai, kaip nu, sakau, arba kelis kartus durti bandyta, ar su buteliu, ar dar kažkas.
Policijos pareigūnas - Aišku. Gerai, einam tada pasikalbėsim.
GMP - Nu tikrai ten ne į tą kampą, kur jinai pasakojo.
Policijos pareigūnas - Gerai, dėkui.
Toliau vykstantis pokalbis ikiteisminiam tyrimui nereikšmingas. Matoma, kaip policijos pareigūnai užeina į butą, kur vaizdo įraše matoma moteris, kaip dabar jau žinoma, tai A. P.. Policijos pareigūnai šnekasi su A. P. (toliau - A.P.):
Policijos pareigūnas - Sveiki. Nu, kas čia atsitiko?
A.P. - Išvežė jau.
Policijos pareigūnas - Išvežė, bet kas buvo?
A.P. - Nukrito jisai, į kampą.
Policijos pareigūnas - O kaip jisai gali pilvu nukristi taip? Paaiškinkit prašau.
A.P. - Va, į šitą.
Policijos pareigūnas - Bet čia nėra tokio kampo, kad jis nukristų taip.
A.P. – Nukrito.
Policijos pareigūnas - Tai sakykit tiesą, kas buvo?
A.P. - Nu va taip, taip gulėjo.
Policijos pareigūnas – Sakykit.
A.P. - Gulėjo jisai va taip va.
Policijos pareigūnas - Ponia, nemeluokit, taip negali būti, čia ne aštrus peilis kažkoks. Čia durta normaliai peiliu. Galimai peiliu durta, tai paaiškinkit, kas buvo, nemeluokit.
A.P. - Ne, peilio tikrai nebuvo.
Policijos pareigūnas - Tai, o kas buvo, paaiškinkit.
A.P. - Nukrito jisai.
Policijos pareigūnas – Ponia, negalit būti, kad nukrito. Pažiūrėkit. Pažiūrėkit į šitą kampą, kaip galima čia nukristi.
A.P. - Mes susipykom.
Policijos pareigūnas – Susipykot?
A.P. - Peilio jokio nebuvo.
Policijos pareigūnas - O kaip tas dūrimas pas jį buvo pilve?
A.P. - Jisai man davė, kaip sakoma.
Policijos pareigūnas – Nu.
A.P. - Jisai čia nukrito po to.
Policijos pareigūnas - Jūs nepasakokit pasakų dabar, gerai. Nes čia fantazijos, kad jis galėjo nukristi taip pilvu ir pažeisti. Negali būti, tokia žaizda negali būti nuo kritimo. Gali būti galva, taip, kad nukrito, bet negali būti, kad pilvas. Gerai, ponia sakykit tiesą, kas buvo. Nes važiuosim į komisariatą, ten aiškinsimės.
A.P. - Aš jums sakau, peilio nebuvo.
Policijos pareigūnas - O kas buvo, be tų kritimų?
A.P. - Mes susimušėm.
Policijos pareigūnas – Susimušėt?
A.P. - Jo.
Policijos pareigūnas - Tai gerai, susimušėt, kas buvo toliau?
A.P. - Susimušėm mes.
Policijos pareigūnas - Kad jis krito man nepasakokit, man neįdomu, nes čia ne tiesa.
A.P. – Krito.
Policijos pareigūnas - Čia ne tiesa, ponia, nepasakokit pasakų, čia nebuvo, kad nukrito, tikrai. Paaiškinkit, kas buvo, tiesą, nes važiuosim į komisariatą.
A.P. - Aš jam dūriau.
Policijos pareigūnas - O su kuo?
A.P. - Nežinau, peilio tikrai nebuvo.
Policijos pareigūnas - Tai su kuo davėt, su žirklėm?
A.P. – Ne.
Policijos pareigūnas - O su kuo? Su kuo, su kumščiu? Nepasakokit pasakų, ponia. Nu gerai, važiuosim į komisariatą. Negali būti, jūs matėt, kokia ten buvo žaizda . Ar jūs maža mergaitė, kad jūs pasakojat tokių pasakų, kaip su kumščiu gali būti tokia žaizda?
A.P. - Sąžiningai sakau.
Policijos pareigūnas - Nemeluokit, ponia.
A.P. – Nemeluoju.
Policijos pareigūnas – Aiškinkit, kas buvo. Su kuo, su kuo pataikėt? Susipykot, susimušėt?
A.P. - Taip, taip.
Policijos pareigūnas - Gal čia buvo?
A.P. - Jis davė ir aš jam daviau.
Policijos pareigūnas - Su kumščiu. Ne, ne, tai žiūrėkit dabar. Nukrito, kumščiai, čia nu, tokias pasakas galima pasakoti darželyje. Dabar tiesą sakykit, išgėrusi ponia, taip?
A.P. – Taip.
Policijos pareigūnas - Susimušėt, gal apsiginti norėjot, su kuo dūrėt?
A.P. - Su kumščiu.
Policijos pareigūnas - Ne su kumščiu, nepasakokit.
A.P. - Jisai man davė, ir jam aš daviau ir jisai nukrito.
Policijos pareigūnas - Ne, ne, ne, čia pasakos, ponia. Nu nemeluokit. Nu gerai, važiuosim į komisariatą, ten aiškinsitės su tyrėjais.
A.P. - Taip, aš jam daviau su kumščiu.
Policijos pareigūnas - Jūs davėt jam su kumščiu, nu čia pasakos.
A.P. - Jisai man davė.
Policijos pareigūnas - Tai gerai, jūsų susimušėt, taip?
A.P. - Taip.
Policijos pareigūnas - Gal norėjot apsiginti?
A.P. - Nu taip.
Policijos pareigūnas - O tai kaip čia pataikėt, tokia žaizda, kas čia buvo. Čia gal buvo
A.P. - Jisai man davė, aš jam va taip daviau ir jisai nukrito.
Policijos pareigūnas - Su žirklėm ar su kuo?
A.P - Ne, ne.
Policijos pareigūnas - Ponia, jis pasakys vis tiek tiesą, kas buvo, tai nėra prasmės dabar meluoti. Jis gi matė su kuo dūrėt ar ką. Tai geriau dabar gražiai aiškinamės visas aplinkybes, kaip buvo, negu dabar važiuosim į komisariatą. Į komisariatą ir ten.
A.P. - Važiuojam kur norit, aš jums sakau, va taip jisai gulėjo. Va taip, gulėjo jisai, davė man.
Policijos pareigūnas - Davė, su kumščiu, nemeluokit, netikiu, netikiu. Su kuo, su žirklėm, nu normaliai, aš gi normaliai klausiu.
A.P. - Jisai man davė.
Policijos pareigūnas - Nu.
2. Body cam įrašas, kurio pavadinimas „2022_0207_224917_008“, kuriame užfiksuotas laikas 22:49:17 ir vaizdo įrašo trukmė yra 5 min. Vaizdo įraše tęsiamas pokalbis tarp policijos pareigūno ir A. P.:
A.P. - Aš jam cink ir jisai nukrito, cink, aš jam šitą, jisai, daviau jam.
Policijos pareigūnas - Žiūrėkit, ar čia panašus į peilį kažkokį, kad gali būti tokia žaizda.
A.P. - Ne, ne.
Policijos pareigūnas - Ne, o tai kaip jis taip krito. Gerai, dėl ko pas jį tokia?
A.P. - Jisai nukrito. Aš va taip. Jisai man davė, aš jam nu ir viskas. Jisai, aš jam.
Policijos pareigūnas - O dėl ko tokia žaizda pas jį, paaiškinkit prašau. Atsirado gili žaizda. Kaip čia gali būti, kaip paaiškinsit tokį dalyką, dėl, nu.
A.P. - Aš daviau jam.
Policijos pareigūnas - Su kuo davėt? Su kumščiu?
A.P. - Taip.
Policijos pareigūnas - Nepasakokit pasakų man, dar kartą kartoju. Kad nukrito, gali būti, visko gali būti, bet dėl ko tokia žaizda?
A.P. - Nu aš daviau jam.
Policijos pareigūnas - Kaip? Tai su kuo davėt?
A.P. - Su kumščiu.
Policijos pareigūnas - Su kumščiu negalėjot duoti, tokia žaizda nuo kumščio negalėjo būti, nepasakokit. Sakykit tiesą, norėjot apsiginti, taip? Jis sumušė jus?
A.P. - Man davė.
Policijos pareigūnas - Norėjot apsiginti?
A.P. - Taip.
Policijos pareigūnas - Tai normalu, vyras stipresnis už jus, norėjot apsiginti. Nu, ir jūs su kumščiu negalėtumėt duoti. Pagal logiką pamastykite, taip?
A.P. - Ne, aš daviau.
Policijos pareigūnas - Ne, tai ne su kumščiu davėt. Kažkas gal buvo po ranka, kad kažką norėjot apsiginti ir pataikėt į pilvą?
A.P. - Nu aš daviau į pilvą.
Policijos pareigūnas - Su kuo? Nemeluokit.
A.P. - Aš nemeluoju.
Policijos pareigūnas - Žirklės, peilis, nu tai paaiškinkit kaip buvo?
A.P. - Ne, peilio nebuvo.
Policijos pareigūnas - O kas buvo?
A.P. - Sąžiningai aš jum pasakysiu, nu žinot ką. Palaukit, kas čia buvo.
Policijos pareigūnas - Nu kaip buvo, paaiškinkit, kaip buvo tenai, kaip įvyko, sąžiningai. Aš gi su jumis gražiai bendrauju.
A.P. - Palaukit, kas čia buvo.
Policijos pareigūnas - Nu, prisiminkit.
A.P. - Ne, peilio.
Policijos pareigūnas - Peilio nebuvo, gerai, žirklės?
A.P. - Nežinau.
Policijos pareigūnas - O su kuo, nu. Tiesiog parodykit, su kuo, su kuo. Gal su šituo peiliuku, ne, nebuvo su šituo?
A.P. - A vo.
Policijos pareigūnas - Nelyskit, su šiuo peiliuku pataikėt jam. Su šituo peiliuku jūs jam pataikėt į pilvą?
A.P. - Jo.
Policijos pareigūnas - Nelyskit prie . Bet tikrai su šituo pataikėt?
A.P. - Daugiau nieko nėra čia.
Policijos pareigūnas - Nu gal prisiminkit, nes nelabai čia.
A.P. - Daugiau čia nieko nėra. Turbūt, jo, oi.
Policijos pareigūnas - Su peiliu, šituo, pataikėt taip?
A.P. - Oi, vyrai tikrai.
Policijos pareigūnas - Nu tikrai. Gal prasieisim, gal kažkoks dar peilis buvo. Gal dar kažkoks peiliukas, tai žiūrėkit. Visą situaciją iš pradžių, kaip buvo. Jūs išgėrėt, kartu?
A.P. - Kartu, žinoma.
Policijos pareigūnas - Kartu išgėrėt ir kas buvo toliau?
A.P. - Aš atėjau iš darbo, atėjau.
Policijos pareigūnas - Apie kelintą atėjot iš darbo?
A.P. - Apie šeštą.
Policijos pareigūnas - Apie šeštą.
A.P. - Iki penkių aš dirbau.
Policijos pareigūnas - supratau.
A.P. - Jis buvo girtas ir pradėjo, tiu tiu tiu.
Policijos pareigūnas - Kas pradėjo?
A.P. - Nu.
Policijos pareigūnas - Nu tai aiškinkit, kaip buvo, mes gi su jumis normaliai kalbam.
A.P. - Girtas jisai buvo.
Policijos pareigūnas - išgėręs jau prieš jus, kai jūs atėjot?
A.P. - Aš atėjau ir mes biški išgėrėm dar kartu.
Policijos pareigūnas - Ką gėrėt?
A.P. - Degtinę.
Policijos pareigūnas - Degtinę. O kur gėrėt?
A.P. - Čia.
Policijos pareigūnas - Čia, šitoje vietoje?
A.P. - Nu tai va, ir viskas, ir jisai pradėjo.
Policijos pareigūnas - Jisai atsigulė, pradėjo jus kažkaip įžeidinėti?
A.P. - Jisai gulėjo girtas.
Policijos pareigūnas - O dėl ko kilo konfliktas, kad jūs pavyzdžiui gulėjot?
A.P. - Nu jisai labai.
Policijos pareigūnas - Įžeidinėjo?
A.P. - Jo. Atėjau iš darbo.
Policijos pareigūnas - Jums pasidarė pikta, ir kas buvo toliau?
A.P. - Nu jisai man davė.
Policijos pareigūnas - Peilį aš matau, nereikia. Kas buvo toliau, žiūrėkit, kas buvo toliau? Kas buvo toliau, jūs paėmėt tą peilį iš pykčio to, taip?
A.P. - Jisai man davė į snukį.
Policijos pareigūnas - Atsistojęs kažkaip tai?
A.P. - Jo.
Policijos pareigūnas - Ir kas buvo toliau?
A.P. - Aš sakau tylėk, viskas tvarkoj, nelysk prie manęs, aš iš darbo atėjau.
Policijos pareigūnas - Supratau, o kada jūs paėmėt peilį? Dėl ko paėmėt peilį?
A.P. - Už tai, kad jis man davė į snukį. Į snukį davė man, aš.
Policijos pareigūnas - O kur tas peilis gulėjo, čia ir gulėjo?
A.P. - Čia, jo.
Policijos pareigūnas - Iš čia ir paėmėt?
A.P. - Taip.
Policijos pareigūnas - Priėjot ir dūrėt?
A.P.- Taip.
Policijos pareigūnas - O kaip dūrėt?
A.P. - Labai greitai, va taip.
Policijos pareigūnai - o kur sudavė? Nesimato mėlynių, stipriai sudavė? Jums, kur sudavė? Nes sakėt į veidą. Tai va, o po krito, čia jau smulkmena. Bet tikrai čia šitas peilis buvo, kitokio nebuvo?
A.P. - nematosi.
Toliau vykstantis trumpas pokalbis ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturi.
3. Body cam įrašas, kurio pavadinimas „2022_0207_225416_009", kuriame užfiksuotas laikas 22:54:16 ir vaizdo įrašo trukmė yra 1 min. 23 s. Vaizdo įraše tęsiamas pokalbis tarp policijos pareigūno ir A. P.:
Policijos pareigūnas - O dažnai jūs taip pykstatės?
A.P. - Dažnai.
Policijos pareigūnas - O kodėl, dėl ko čia? Kas čia gyvenime pas jus nutiko? Seniai su juo gyvenat?
A.P. - (duomenys neskelbtini) metai.
Policijos pareigūnas - Tai gal gert nereikia taip?
A.P. - Nu taip nereikia.
Policijos pareigūnas - Gal kaltas alkoholis?
A.P. - Žinau. Atėjau iš darbo.
Policijos pareigūnas - Atnešėt alaus. Ai, čia jis atnešė.
Toliau vystantis pokalbis neturi reikšmės ikiteisminiame tyrime. (t. 1, b. l. 43-48)
Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) gautos centro informacinėje sistemoje 2022 m. vasario 7 d. užregistruotų skambučių dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini), skaitmeninės garso įrašų kopijos bei jos stenogramos nustatytas šis į BPC skambinusio asmens ir BPC operatoriaus pokalbio turinys:
BPC - 112. 112 klausau.
A. P. - Labas vakaras.
BPC - Labas vakaras. (Toliau pokalbis vyksta ir rusų kalba, pateikiamas vertimas)
A. P. - Jeigu galima, ojetus, nukrito mano vyras ir žarnos lenda, žarnos, įsivaizduojat.
BPC - Kaip tai atsitiko?
Šalies argumentai
A.P. - Jeigu galima. Prašau.
Žemesnės instancijos teismas
BPC - Kaip tai atsitiko? Kas ten atsitiko pas jus?
A. P. - Na tai jis nukrito, įsivaizduojate, susidaužė ir žarnos lenda pas jį.
BPC - Kaip lenda, iš kur?
A.P. - Na taip, iš pilvo, na, dieve.
BPC - Tai jis įsipjovė ar kaip, aš nesuprantu.
A.P. - Ne, ne, jis nukrito, ir va.
BPC - Tai jis sąmoningas ar ne?
A.P. - Sąmoningas jis, va guli, va, lenda.
BPC - Koks adresas?
A.P. - O jietus, (duomenys neskelbtini).
BPC - (duomenys neskelbtini)?
A.P. - Taip, taip, taip, (duomenys neskelbtini).
BPC - Koks miestas?
A.P. - Taip, (duomenys neskelbtini).
BPC - Koks miestas?
A.P. - (duomenys neskelbtini), o viešpatie, žarnos lenda, įsivaizduojate, oi, oi.
BPC - Kaip jie iš ten lenda, aš nesuprantu.
A.P. - Ne, ne, oi, viešpatie.
BPC - Nusiraminkite moterie. Aš greitai su greitąja jus sujungsiu, tai (duomenys neskelbtini) bus?
A.P. - Taip, taip, taip.
BPC - Tuoj su greitąja sujungsiu, nedėkite ragelio. Ten kraujas teka ar ne?
A.P. - Nu taip. Taip.
GMP - Labas vakaras, (duomenys neskelbtini)?
A.P. - Taip.
GMP - Durų kodas yra? Alio.
A.P. - Taip, klausau.
GMP - Yra durų kodas?
A.P. - Klausau Jūsų.
GMP - Koks durų kodas, ponia?
A.P. - Oi, aš išeinu.
GMP - Ar yra durų kodas, nereikia niekur išeiti.
A.P. - (duomenys neskelbtini).
GMP - (duomenys neskelbtini) spausti, vyras kokio amžiaus, kur nukrito?
A.P. - Nukrito, va čia šalia, mane, name, name, name.
GMP - Kiek metų vyrui?
A.P. - (duomenys neskelbtini). Oi, kraujas bėga.
GMP - Jisai sąmoningas, kvėpuoja, iš kur bėga kraujas?
A.P. - Oi, jetus.
GMP - Nusiraminkit, kalbam, rusiškai kalbate, lietuviškai? (toliau pokalbis vyksta rusų kalba, pateikiamas vertimas)
A.P. - Taip.
GMP - Iš kur kraujas teka?
A.P. - Iš pilvo.
GMP - Jis sąmoningas, kvėpuoja?
A.P. - Sąmoningas.
GMP - Paguldykite ant šono. Jis kur, bute?
A.P. - Ne, jis.
GMP - Kur, lauke, ant laiptų?
A.P. - Ne, ne, namuose, namuose.
GMP - Nukrito, ar kas ten atsitiko?
A.P. - Nukrito, taip, nukrito, ir va.
GMP - Sąmoningas dabar, kalba?
A.P. - Sąmoningas, taip.
GMP - Ką skauda, kas blogai?
A.P. - Taip, sąmoningas.
GMP - Kas jam blogai?
A.P. - Kraujas teka, žarnos, jis nukrito ir žarnos lenda.
GMP - Kaip žarnos lenda?
A.P. - Nu iš pilvo, iš pilvo.
GMP - Perduokite jam ragelį, prašau. Perduokite jam ragelį.
Šalies argumentai
A.P. - Prašau.
Žemesnės instancijos teismas
S.G. - Alio, alio, nieko negirdžiu.
GMP - Kas Jums blogai?
A.P. - Negali šnekėt nieko.
GMP - Kas jam blogai?
A.P. - Nu.
GMP - Jūs girdite?
A.P. - Alio.
GMP - Kas jam blogai, nesupratau?
A.P. - Kraujas teka, iš pilvo teka kraujas ir žarnos lenda.
GMP - Kokios žarnos lenda, ką jūs kalbate?
A.P. - Nu va. Nieko, atvažiuokit greičiau.
GMP - Ponia, kuo jisai serga? Kuo serga?
A.P. - Oi.
GMP - Neaiškūs žodžiai
A.P. - Tai ką man daryti dabar?
GMP - Ant šoko paverskite, paverskite ant šono. Alkoholį gėrė?
A.P. - Atidarysiu aš duris. Atvažiuokite greičiau.
GMP - Ar gėrė alkoholį, girdite mane ar ne?
A.P. - Taip, taip, jis buvo, jo, jo.
GMP - Gėrė alkoholį? Alio, nieko nesuprantu.
A.P. - Klausau. Kraujas bėga.
GMP - Pavalėte iš burnos, ar pavalėte?
A.P. - Atvažiuokite.
GMP - Girdite, ko aš klausiu, ar nelabai suprantate?
A.P. - Atvažiuokite.
GMP - Ponia, registruotas kvietimas, laukite, atidarykite duris, nežinau, ką patarti, nes nelabai susikalbame, laukite medikų, stebite, jeigu pablogėtų, 112. (t. 1, b. l. 32-38).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. D. 2022 m. gegužės 13 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog Policijos registruojamų įvykių registre laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. A. P. ir S. G. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuoti du įvykiai: 1) 2020 m. birželio 14 d. A. P. pranešė, kad ją namuose sumušė sugyventinis S. G., dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu); 2) 2022 m. vasario 7 d. įvykis, nagrinėjamas šioje baudžiamojoje byloje. Policijos registruojamų įvykių registre laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 13 d. kitų įvykių, susijusių nei su A. P., nei su S. G., neužfiksuota (t. 1, b. l. 168 – 170).
Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės K. M. 2020 m. liepos 9 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl to, kad S. G. 2020 m. birželio 14 d. sudavė į viršugalvį savo sugyventinei A. P.) buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių S. G. kaltę (t. 2, b. l. 49 – 54).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės Vytis 3-iosios kuopos vyriausiojo patrulio V. G. 2022 m. vasario 7 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2022 m. vasario 7 d. apie 22.29 val. buvo gautas pranešimas, kad greitosios medicinos pagalbos brigada atvykusi į kvietimą rado sužalotą vyrą S. G., kuris teigia, kad nukrito ir susižalojo pats, tačiau greitosios medicinos pagalbos brigados darbuotojai įtaria tyčinį sužalojimą. Atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko greitosios medicinos pagalbos brigada, kurios darbuotojai paaiškino, kad nukentėjęs vyras išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę kitu greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Medicinos darbuotojai paaiškino, kad užėjus į butą, juos pasitiko nukentėjusiojo žmona A. P., kuri teigė, jog S. G. gulėjo ir griuvo, dėl to pradėjo kraujuoti iš pilvo ir buvo atvira žaizda. Bet medikai paaiškino, kad nuo kritimo taip susižeisti neįmanoma, dėl to jie ir iškvietė policiją. Policijos pareigūnams nuėjus į butą, juos pasitiko A. P., kuri, paklausus kas atsitiko, pradėjo aiškinti, kad ji grįžo po darbo namo ir kartu su vyru S. G. vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau vyras nukrito ir susižeidė. Policijos pareigūnui paaiškinus, kad nuo kritimų negalima taip susižeisti, moteris nurodė, jog ji buvo užpulta savo vyro ir ji jam sudavė su kumščiu. Vėliau moteris prisipažino, kad atėjusi po darbo, apie 18 val., kartu su vyru vartojo alkoholinius gėrimus, vyras ją pradėjo įžeidinėti, sudavė jai į galvos sritį ir veidą, dėl to moteris paėmė peilį, kuris gulėjo ant stalo, ir dūrė jam į pilvą. Moteris parodė peilį, su kuriuo dūrė, jis buvo kambaryje ant stalo. Moteris paaiškino, kad konfliktai su vyru vyksta dažnai. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, patikrinus jos blaivumą, A. P. nustatytas 2.59 promilių neblaivumas. Namuose daugiau asmenų nebuvo (t. 1, b. l. 40 – 41).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir A. P. veikos kvalifikavimo motyvai
BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis yra kaltinamosios šeimos narys, tai yra, S. G. ir A. P. įvykio metu bendrai gyveno neįregistravę santuokos (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra). Kaltinamoji apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodama parodymus teismo posėdyje pripažino, kad 2022 m. vasario 7 d. apie 22.20 val., bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventiniu S. G. metu, dūrė jam peiliu į pilvą. Šias kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo S. G., liudytojo V. G. duoti parodymai, garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad S. G. nustatytos dvi durtinės - pjautinės, tikėtina, abi kiauryminės pilvo sienos žaizdos su plonosios žarnos sienelės ir jos pasaito sužalojimais bei plonosios žarnos dalies (kilpos) iškritimu, padarytos duriančiai pjaunančių savybių daiktu, įrankiu, galimai peiliu, atskirai ir kartu atitinkančios sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1. b. l. 81-82). Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis teigė, kad jiems atrodo, jog kaltinamoji peiliu nukentėjusiajam dūrė ne du, o vieną kartą. Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog S. G. nustatytos dvi durtinės – pjautinės žaizdos, padarytos dviem trauminiais poveikiais. Netikėti Valstybinės teismo medicinos tarybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) teismas neturi jokio pagrindo. Be to, (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. vasario 8 d. Chirurginės operacijos protokole nurodyta, kad S. G. pilvo sienos dešinėje pusėje, aukščiau bambos, nustatytos dvi 1,5 cm ir 3 cm žaizdos (b. t. 1, b. l. 67). Teismo medicinos ekspertas V. K., apžiūrėjęs (duomenys neskelbtini) ligoninės S. G. medicininių dokumentų išrašus, taip pat pateikė išvadą, jog S. G. buvo nustatytos dvi dviem trauminiais poveikiais padarytos durtinės – pjautinės žaizdos. Vertinant kaltinamosios bei nukentėjusiojo parodymus dėl kaltinamosios atliktų dūrių peiliu skaičiaus, pažymėtina, kad tiek A. P., tiek S. G. teisme patvirtino, jog kaltinamajai grįžus į namus, nukentėjusysis sužalotas nebuvo, jokie kiti asmenys įvykio metu nedalyvavo ir sužaloti nukentėjusiojo negalėjo, be to, kaltinamoji bei nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, todėl tiek dėl neblaivumo, tiek dėl padaryto sužalojimo patirto streso gali nevisiškai tiksliai atsiminti įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, jų parodymai nepaneigia Valstybinės teismo medicinos tarybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kituose bylos dokumentuose konstatuoto S. G. patirtų sužalojimų pobūdžio, šiuos sužalojimus sukėlusių trauminių poveikių skaičiaus bei aplinkybės, kad A. P. S. G. peiliu į pilvą dūrė du kartus. Taigi, tarp kaltinamosios veiksmų ir sukeltų padarinių yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo aplinkybės bei jo masto nustatymas abejonių nekelia, todėl A. P. S. G. padaryti sužalojimas pagrįstai kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu aiškindama nukentėjusiajam nustatyto kūno sužalojimo padarymo aplinkybes, nurodė, kad peiliu S. G. dūrė gindamasi nuo jo, tai yra, jam paėmus kaltinamajai už plaukų, nutempus ją į kambarį ir pradėjus mušti (mušė visaip, daugiausia į galvą su kojomis, rankomis), kaltinamoji, gulėdama ant grindų, nustūmė nukentėjusįjį, šiek tiek pasikėlė, pasiėmė nuo šalia stovinčio nedidelio staliuko peiliuką ir įdūrė juo tuo metu prie jos buvusiam S. G.. S. G. tesime nurodė, kad dėl neblaivumo prastai atsimena įvykio aplinkybes, tačiau patvirtino, jog jis iniciavo tarp jo bei kaltinamosios įvykusį konfliktą, nurodė, jog gal ir paėmė kaltinamąją už plaukų, gal sudavė jai smūgį į ranką, gal ir į galvą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. vasario 8 d. apžiūros metu A. P. nustatytos padarytos muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, kairėje blauzdoje, odos įbrėžimas kairiame dilbyje, padaryti 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros, poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje, dešinėje krūtyje, padarytos prieš 6-9 paras iki apžiūros, taip pat poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, dešinėje šlaunyje, padarytos 3-6 paros iki apžiūros, nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip devyniais trauminiais poveikiais bei tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 166-167).
Kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį, šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1 dalis). BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K- 205- 719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 194- 387/2021). BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas. Įstatymas numato tris sąlygas, kurioms esant padaryta veika vertinama kaip būtinosios ginties ribų peržengimas: 1) gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo; 2) užpuolikas nužudytas arba jam sunkiai sutrikdyta sveikata; 3) tai padaryta tiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje numatytos dvi išimtys, kai net ir nustačius aiškų gynybos neatitikimą kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nepripažįstama, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos: kai tai padaryta dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, ir kai buvo ginamasi nuo įsibrovimo į būstą. Teismų praktikoje pasisakyta, kad išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą daroma nustačius, kad tiesiogine tyčia besikėsinančiajam padaryta aiškiai didesnė žala negu verti ginami teisės ir (ar) interesai, į kuriuos buvo kėsinamasi, kai panaudotos gynybos priemonės nebuvo būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K568-139/2015, 2K-13-507/2017). Būtinosios ginties ribas peržengęs asmuo neatleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Įstatymų leidėjas, pripažindamas socialinį būtinosios ginties vertingumą, palieka teismui teisę asmeniui, peržengusiam būtinosios ginties ribas, skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę arba skiriant bausmę pripažinti tokią situaciją atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog 2022 m. vasario 7 d. nukentėjusiajam ir kaltinamajai esant savo namuose, bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo konfliktas, šio konflikto ir fizinio smurto naudojimo iniciatoriumi buvo nukentėjusysis S. G.. Iš nuoseklių kaltinamosios parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, jai nustatytų sužalojimų, iš dalies S. G. parodymų teisme matyti, jog S. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo fizinį smurtą kaltinamosios atžvilgiu, nugriovęs ją ant grindų, sudavė smūgius akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai į galvos sritį, kitas kūno vietas, todėl, teismo vertinimu, S. G. kėsinimasis į A. P. sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, tai yra, buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija. Taigi, kaltinamoji įvykio metu gynėsi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus S. G. kėsinimosi du kartus peiliu durdama jam į pilvą ir tuo padarydama nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Sprendžiant klausimą, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos, svarbu tai, jog pagal kaltinamajai nustatytų sužalojimų pobūdį, nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo kėsinimasis į A. P. sveikatą buvo labai intensyvus ar keliantis grėsmę jos gyvybei. Vis tik kaltinamoji gindamasi nuo S. G. veiksmų net du kartus dūrė jam peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą. Būdama daug gyvenimiškos patirties turinčiu ir savo veiksmus bei dėl jų galinčias kilti pasekmes gebančiu suvokti asmeniu, taikydama nukentėjusiajam į pilvą, A. P. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, daro išvadą, kad A. P. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, o jos gynyba – du tyčiniai dūriai peiliu nukentėjusiajam į pilvą, sukėlę nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl padarydama nukentėjusiajam – savo šeimos nariui – sugyventiniui sunkų sveikatos sutrikdymą, ji peržengė būtinosios ginties ribas. Esant nustatytoms aplinkybėms kaltinamosios A. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kaltinamosios gynėjas teisiamajame posėdyje prašė teismo apsvarstyti būtinybę kaltinamosios veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį, numatantį atsakomybę už sunkaus sveikatos sutrikdymą labai susijaudinus. Teismas pažymi, kad staigus didelis susijaudinimas BK 136 straipsnio prasme reiškia kaltininko fiziologinio afekto būseną, tai yra, situaciją, kai dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau jis nepraranda gebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Sunkus sveikatos sutrikdymas pripažįstamas padarytu staiga labai susijaudinus, kai šis įvyko tuoj po neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, kaip greitas atsakas į tai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-942/2017, Nr. 2K-200-648/2016). Iš kaltinamosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, matyti, kad ji pakankamai detaliai papasakojo tiek apie patį įvykį, tiek ir apie savo savijautą įvykio metu (dėl nukentėjusiojo prieš ją vartojamo fizinio smurto jautė fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų iš 10). Pati A. P. nukentėjusiojo sužalojimą siejo ne su savo susilpnėjusia savitvarda, staiga kilusiu susijaudinimu, o gynyba nuo jo suduotų smūgių. Be to tiek iš kaltinamosios, tiek iš nukentėjusiojo parodymų bei kitų byloje surinktų duomenų matyti, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilęs konfliktas, atsižvelgiant į jų gyvenimo būdą, susiklosčiusią situaciją šeimoje bei besikartojančius panašaus pobūdžio konfliktus, nebuvo išskirtinis, todėl tai, kad tarp neblaivaus nukentėjusiojo ir neblaivios kaltinamosios kilo konfliktas, kurio metu buvo pavartotas fizinis smurtas nebuvo visiškai netikėta, nelaukta situacija kaltinamajai, kuri jai galėjo sukelti staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną. Teismo vertinimu, tai, kas išdėstyta, pagrindžia, kad A. P. sužalodama nukentėjusįjį nebuvo staiga labai susijaudinusi, todėl nėra pagrindo jos padarytą nusikaltimą perkvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai).
Skirdamas kaltinamajai A. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji, veikdama tiesiogine tyčia, peržengdama būtinosios ginties ribas padarė vieną baigtą labai sunkų nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nustatyta viena kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą vieką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – (duomenys neskelbtini) amžiaus, neteista, praeityje baustas administracine tvarka už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 156 – 158), Všį Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale, VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras nesigydė (t. 1, b. l. 161 – 163).
Už BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas (nuo dvejų iki dvylikos metų).
Vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tuomet, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik aiškiai per švelnios, bet ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimas. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017, 2K-151-489/2019).
Pažymėtina, kad BK 62 straipsnio 1 dalis taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju kaltinamoji net iš dalies nėra atlyginusi civiliniu ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos, todėl taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Nagrinėjamu atveju, A. P. asmenybės ir jos padarytos veikos vertinimas leidžia teismui daryti išvadą, jog net minimalios BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų neteisingas. Darydamas tokią išvadą teismas, visų pirma, įvertina padaryto nusikaltimo aplinkybes, faktą, jog nukentėjusysis naudojo fizinį smurtą prieš kaltinamąją ir ji, gindamasi nuo nukentėjusiojo veiksmų, padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors S. G. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o kaltinamosios veiksmai duriant peiliu į pavojingą kūno vietą yra neabejotinai pavojingi, tačiau jos padaryti sužalojimai rimtesnių sveikatos sutrikimų nukentėjusiajam nesukėlė. Pažymėtina, kad BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, įstatymo leidėjo įvertinas kaip labai sunkus nusikaltimas, nukentėjusiajam gali sukelti labai skirtingas pasekmes – tiek visišką neįgalumą, tiek ir nežymius liekamuosius reiškinius (kaip yra nagrinėjamu atveju). Akivaizdu, kad aptartais atvejais skiriasi padaryto nusikaltimo pavojingumas, ir į šią aplinkybę būtina atsižvelgti skiriant bausmę.
Vertinat kaltinamosios asmenybę pažymėtina, kad ji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, neteista, praeityje bausta administracine tvarka, padaryti administraciniai pažeidimai nėra šiurkštūs, skirtos baudos yra sumokėtos, kas rodo, jog ji nėra linkusi nuolat ir piktybiškai pažeidinėti įstatymus. Nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Siekiant užtikrinti teisingumo pricipo įgyvendinimą, skiriant bausmę svarbu atsižvelgti ir į nukentėjusiojo poziciją dėl padaryto nusikaltimo. Šiuo atveju nukentėjusysis teismui nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajai neturi, jai atleido, pats jos atsiprašė dėl savo elgesio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. P. padarytas nusikaltimas, numatytas 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra tokio sunkumo, o kaltinamoji nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik jai skiriant laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. P. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, kurio dydis, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, nustatytinas maksimalus, numatytas BK 48 straipsnio 2 dalyje. Teismo manymu, laisvės apribojimo bausmė leis kontroliuoti kaltinamosios elgesį, tačiau neizoliuos jos nuo visuomenės, artimųjų ir taip skatins teigiamus jos gyvenimo pokyčius. Kaltinamajai nustatytinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas per laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholinius gėrimus. Be to, kaltinamajai skirtini ir įpareigojimai: 1) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, A. P. skirtina bausmė, atsižvelgiant į jos asmenybę, yra pakankamai griežta, efektyvi ir baudžianti, kad ji ne tik suvoktų savo neteisėtų veiksmų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, bet ir pajustų neigiamas tokių veiksmų pasekmes.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. buvo laikinai sulaikyta nuo 2022 m. vasario 7 d. 23.30 val. iki 2022 m. vasario 9 d. 14.51 val. (t. 1, b. l. 107 – 110).Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamosios laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į jai paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 4857,41 Eur turtinės žalos ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo (b. t. 1, b. l. 88 – 89). Civilinis ieškovas nurodė, kad S. G. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 4857,41 eurai. Šioje byloje yra įrodyta, kad kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį S. G.. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo gydytas ligoninėje, jam atliktos operacijos (b. t. 1, b. l. 81 – 82). Teismas, atsižvelgdamas į tai bei į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kad dėl nukentėjusiojo gydymo civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa patyrė 4857,41 Eur žalą (b. t. 1; b. l. 90), sprendžia, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamosios priteistini 4857,41 eurai turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškovo prašomų priteisti procesinių palūkanų priteisimo, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. plenarinės sesijos priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, jog teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad teismai gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Atsižvelgiant į tai, o taip pat vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamosios priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos turtinės žalos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Kaltinamajam A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimtas dokumentas - asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 148-152). Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, nuosprendį paskelbus – panaikintina – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina A. P. (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnio 1, 3 dalys, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, įrašytas CD skaitmeninę laikmeną ir saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje (t. 1, b. l. 39). Kiti daiktai – peilis, 2 vnt. nuoplovų, medžiaginis audeklas, A. P. DNR ėminys, Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. D. 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (pagal 2022 m. birželio 2 d. kvitą (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 27 – 29), sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), chalatas, Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. D. 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (pagal 2022 m. birželio 2 d. kvitą (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 27 – 29), grąžintinas A. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jai 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per dešimt mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant A. P. laisvės apribojimo laikotarpiu vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. P. skirtą bausmę įskaityti A. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 7 d. 23.30 val. iki 2022 m. vasario 9 d. 14.51 val.
A. P. bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. P. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – nuosprendį paskelbus – panaikinti ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti A. P..
A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš A. P. 4857,41 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, 2 vnt. nuoplovų, medžiaginį audeklą, A. P. DNR ėminį, Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. D. 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (pagal 2022 m. birželio 2 d. kvitą (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, chalatą, Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. D. 2022 m. gegužės 23 d. nutarimu perduotą saugoti į Vilniaus apskrities Vilniaus policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (pagal 2022 m. birželio 2 d. kvitą (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 27 – 29), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. P..
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, įrašytą į CD skaitmeninę laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Išaiškinti A. P., kad vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.