Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau 5 kartus teistas (visus kartus Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais):

1) 2013-05-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. – 1 m. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje ir per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudžiant lankytis motinos A. A. gyvenamojoje vietoje;

2) 2013-09-18 pagal BK 140 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., BK 65 str., paskirta bausmė subendrinta su 2013-05-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje bei uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusios A. A.. 2014-03-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi 2013-09-18 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir J. A. J. pasiųstas į Pravieniškių PN atlikti paskirtos bausmės;

3) 2014-05-22 pagal 145 str. 1 d. ir nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta, kad galutinė bausmė yra laisvės atėmimas 4 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-03-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;

4) 2015-06-04 pagal 140 str. 2 d.– 30 parų arešto, atliekant jį poilsio dienomis. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 20 parų arešto, atliekant jį poilsio dienomis;

5) 2015-10-27 pagal BK 145 str. 1 d. (2015-08-03 epizodas) – 40 parų arešto. Pagal BK 145 str. 1 d. (2015-10-08 epizodas) – 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto(bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. J. 2016-04-16 apie 9.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia vieną kartą delnu trenkė savo motinai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą, tuo nukentėjusiajai A. A. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. A. J. teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis gėrė namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvėje ir kai stūmė duris, gal ir sudavė mamai ranka. Šito neneigia. Kai mama įeidinėjo į virtuvę, durys dar buvo atidarytos, ji buvo koridoriuje, o jis jos neleido įeiti į virtuvę, sakė, kad išeitų. Jis darė duris, viena ranka buvo tarp durų ir staktos, todėl su kita ranka norėjo pastumti mamą. Nematė, į kurią vietą sudavė jai. Mama po to iškvietė policiją, atvyko pareigūnai, mama jiems papasakojo, kad jis jai smogė. Tačiau su delnu tyčia motinai į veidą netrenkė, o tik su ranka atstūmė. Po durų uždarymo nieko negirdėjo, mama nešaukė pagalbos, neverkė. Jis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kartais jis išgeria alkoholio, todėl po to dažniausiai būna tokie šeimyniniai konfliktai. Bandė atsiprašyti motinos po šio įvykio, tačiau ji neatleido. To įvykio metu jokių grasinimų mamai neišsakė. Anksčiau buvo konfliktų su mama, kai buvo kviečiama policija, buvo teistas dėl smurto naudojimo prieš motiną.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, kaltinamojo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiosios A. A. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad sūnus grįžo namo girtas, dar parsinešė alkoholio. Sūnui yra apribotas artinimasis prie jos, tačiau ji nusikalto, nes priėmė jį laikinai gyventi, kol jis užsiregistruos darbo biržoje. Ji atėjo pas sūnų ir pasakė, kad gerti turi už ką, o kambario išsinuomoti neturi už ką, kad ji jį išlaiko. Jis pradėjo ją keikti, tuomet ji ėjo į savo kambarį, ją sūnus pasivijo ir trenkė į veidą. Jis jai trenkė ne virtuvėje, o prie kambario. Ji iškvietė policiją, kad jį išvežtų girtą ir galėtų bent vieną naktį pamiegoti. Ji buvo į sūnų atsisukusi veidu, kai jis jai trenkė. Buvo tik vienas smūgis. Kai sūnus išsiblaivo, jos neatsiprašo ir nieko nesuvokia.

Liudytojo A. I. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-04-16 apie 9.20 val. patruliuojant kartu su Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio specialistu S. K. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš savo motiną. Atvykus į įvykio vietą duris atidarė moteris, kuri prisistatė A. A., aiškinantis įvykio aplinkybes moteris paaiškino, kad jos sūnus J. J. geria jau antrą dieną, konfliktuoja su ja, prieš 20 minučių piktybiškai nutraukė tualete bakelio žarną, dėl to ir kilo konfliktas, kurio metu sūnus trenkė pranešėjai į dešinės pusės galvos sritį. Dėl smurto artimoje aplinkoje buvo laikinai sulaikytas J. A. J., sulaikytasis būdamas namuose buvo agresyvus, šaukė ant mamos, kad ją užmuš. Sulaikytas J. A. J. buvo pristatytas į Kauno VPK tolimesniam įvykio aplinkybių aiškinimuisi (b. l. 16).

2016-04-16 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad A. A. paaiškino, jog jos sūnus J. A. J. geria jau antrą dieną, konfliktuoja su ja, prieš 20 minučių piktybiškai nutraukė tualete bakelio žarną, dėl to ir kilo konfliktas, kurio metu sūnus trenkė pranešėjai į dešinės pusės galvos sritį 2016-04-16 apie 9.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose(duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 6-7).

2016-04-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad A. A. paaiškino, jog jos sūnus J. A. J. 2016-04-16 apie 9.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia vieną kartą delnu trenkė į veidą, tuo sukėlė fizinį skausmą (b. l. 10-11).

2016-04-16 09:47 val. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 549, kuriame nurodyta, kad Juliui A. J. nustatytas 2,15 promilių girtumas (b. l. 17).

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Kaip nustatyta ištyrus įrodymus, kaltinamasis nors ir parodė, kad jis, kai stūmė virtuvės duris, gal ir sudavė mamai ranka, tačiau iš esmės neigė tai, kad tai padarė tyčia. Jis nurodė, kad net nematė, kur sudavė ir tai galėjo padaryti netyčia. Nors teismo vertinimu, objektyviai kaltinamajam galėjo būti sunku prisiminti tiksliai visas įvykio aplinkybes, nes jam po įvykio buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas, tačiau iš esmės tai rodo, jog kaltinamasis faktiškai neprisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, nes šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia. Dėl šio priežasties konstatuotina, kad pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra

Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje ne tik kaltinamojo parodymus, bet ir kitus surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2016-04-16 apie 9.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, vieną kartą delnu trenkė savo motinai A. A. į veidą tyčia ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tai, kad J. A. J. veikė tiesiogine tyčia nagrinėjamu atveju, matyti iš to, kad kaltinamasis aiškiai matė ir suprato, kad jo motina nori patekti į virtuvę, kur jis tuo metu buvo, jis tam aktyviai priešinosi ir jėga norėjo uždaryti duris bei viena ranka stumdamas duris tuo pačiu metu kita ranka trenkė ne bet kur, o į veidą kitapus durų buvusiai motinai. Tai rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą ne tik neįleisti savo motinos A. A. į virtuvę, kur jis buvo, bet ir smurtauti jos atžvilgiu, kas reiškia, kad tuo metu suvokė, kad taip veikdamas gali ją sužaloti ar bent jau sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai, kas ir yra nustatyta šiuo atveju. Tai įrodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė.

Kaltinamojo iškelta versija apie tai, kad jis motinai delnu trenkė netyčia yra paneigta tiek nukentėjusiosios parodymais, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad J. A. J. be to, kad sudavė minėtą smūgį, dar ir pagrasino žodžiu savo motinai ją užmušti. Tai tik patvirtina, kad smūgis buvo suduotas suvokiant jau minėtas galimas pasekmes ir norint taip veikti, kas eliminuoja bet kokią galimybę tokią kaltinamojo veika vertinti kaip neatsargią.

Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji A. A., kuriai kaltinamojo veika buvo sukeltas fizinis skausmas, yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

J. A. J. kaltinime be viso kito buvo nurodyta, kad jis kaltinamas, jog A. A. sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus išgyvenimus. Tačiau BK 140 str. 2 d. dispozicija nenumato dar ir atsakomybės už neigiamų išgyvenimų sukėlimą. Todėl minėta aplinkybė apie neigiamų išgyvenimų nukentėjusiajai sukėlimą iš kaltinimo šalintina.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą J. A. J. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo J. A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

J. A. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas 5 kartus už nusikaltimus prieš tą pačią nukentėjusiąją, kas rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų, nesulaikė jo nuo naujų analogiškų nusikalstamų veikų darymo. Tuo pačiu tai rodo, kad J. A. J. yra linkęs nusikalsti, o ne taisytis ir gyventi pagal visuomenėje priimtinas taisykles asmuo. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta vieną atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nėra, į tai, kad jis yra nedirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas tokios rūšies bausmės vidurkiui. Pagal įstatymą už nusikaltimą gali būti nustatyta nuo 15 iki 90 parų arešto bausmė (BK 49 str. 3 d.). Kadangi nukentėjusioji patyrė smurtą nuo savo sūnaus J. A. J. jau ne pirmą kartą, siekiant papildomai apsaugoti nukentėjusiosios interesus, J. A. J. kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

Be to, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str., paskirtina J. A. J. baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu J. A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-04-16 9.30 val. iki 2016-04-18 8 val. (b. l. 18, 29). Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros prilyginamos 2 arešto paroms.

J. A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 30). Teismo vertinimu ši kardomoji priemonė yra nepakankama apsaugoti nukentėjusiosios interesus iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Pagal įstatymą įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, jeigu pagrįstai manoma, kad jis bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Būste, kuriame nuolat gyveno įtariamasis ir nukentėjusysis, gyventi lieka nukentėjusysis (BPK 132¹ str. 1 d.). Šios kardomosios priemonės paskirtis – apsaugoti nukentėjusįjį nuo galimo neigiamo įtariamojo poveikio.

Kadangi J. A. J. BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką įvykdė prieš nukentėjusiąją – savo motiną, todėl siekiant papildomai apsaugoti nuo galimo neigiamo J. A. J. poveikio nukentėjusiąją, siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, J. A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistina į kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant J. A. J. bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. A., nesilankyti vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji adresu E. Ožeškienės g. 4-11, Kaunas, ir nesiartinti prie A. A. arčiau nei 100 metrų atstumu, šią kardomąją priemonę nustatant galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 str. į Juliui A. J. paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-04-16 iki 2016-04-18 (iš viso 2 dienos), šias dvi dienas laikinojo sulaikymo prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 6 d., 72¹ str., 72² str., paskirti J. A. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1) Įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant J. A. J. bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. A., nesilankyti vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir nesiartinti prie A. A. arčiau nei 100 metrų atstumu, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2) Dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant J. A. J. bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. A., nesilankyti vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir nesiartinti prie A. A. arčiau nei 100 metrų atstumu, šią kardomąją priemonę nustatant galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Įspėti J. A. J., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nesilaikymą jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.