Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-70-290-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-10
Bylos Nr.
1A-70-290-2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis
E. M.
Nuteistasis
T. P.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis
Kategorijos
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudž. byla Nr. 1A-70-290/2014Teisėjas Raimundas Mikšta Proceso Nr. 1-20-1-00823-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai E. M., nuteistajam T. P., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį autoįvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. M. sveikata ir nuteistas 15 MGL dydžio, t.y. 1950 litų bauda.

E. M. civilinis ieškinys dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Priteista E. M. iš T. P. 2000 litų teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už tai, kad 2012-12-17 7.40 val., vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Studentų g. nuo A. B. g. link Taikos pr., Kaune, Studentų g. ir Taikos pr. sankirtoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 p. reikalavimus tuo, kad šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę, iš Studentų g. į Taikos pr., degant leidžiamajam važiuoti šviesoforo signalui, parbloškė ir sužalojo Taikos prospektu per šviesoforo reguliuojamą pėsčiųjų perėją, degant leidžiamajam šviesoforo signalui, iš kairės pusės, pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją E. M., tuo padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuosprendį apskundė nukentėjusioji E. M., kuri prašė pakeisti šį Kauno apylinkės teismo 2013-09-30 nuosprendį ir T. P. paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams bei priteisti jai iš nuteistojo 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, nes tokių duomenų byloje nėra, o tik veiklos aplinkybių pripažinimas nelaikytinas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis T. P. dėl autoįvykio kaltino nukentėjusiąją ir tai verčia abejoti jo parodymų nuoširdumu.

Nukentėjusioji savo skunde taip pat nurodė, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi kuo daugiau taikyti šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų, o taip pat kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos dydis gali būti mažesnis.

Savo skunde ji teigė, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų gydėsi Kauno klinikų stacionare nuo 2012-12-17 iki 2013-01-25, ilgą laiką ištisai jautė skausmą nugaros srityje, negalėjo sėdėti, vaikščioti bei savarankiškai apsitarnauti, turi vaikščioti su specialiu juosmens įtvaru ir nebegali dirbti, nes patirtos traumos pasekmes jaučia iki šiol. Teismas neįvertino patirtų sužalojimų pobūdžio, neatsižvelgė į padarytus turtinius ir neturtinius padarinius, jų įtaką ateičiai, tai, kad neteko 60 % darbingumo, negali dirbti norimo darbo, patyrė stiprią emocinę depresiją ir dvasinį sukrėtimą, taip pat neįvertino gydymosi trukmės, pragyvenimo šaltinio netekimo ir negalėjimo gyventi visaverčio gyvenimo.

Jos nuomone, kadangi padaryta neturtinė žala didesnė nei atlygino draudimo bendrovė, ji pareiškė ieškinį kaltininkui, kuris teismo posėdžio metu ieškinį iš dalies pripažino ir sutiko atlyginti 3000 litų, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

Be to ji atkreipė dėmesį į tai, kad apylinkės teismas padarytus kūno sužalojimus ir dabartinę sveikatos būklę nepagrįstai įvertino kaip nesusijusius su patirta trauma eismo įvykio metu, remdamasis vien draudimo bendrovės žodiniu paaiškinimu.

Kauno apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) SE filialo atstovo atsikirtimas į nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o apylinkė teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios prašymą jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo, jo gynėjo ir prokurorės prašymus nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 3 d. numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas, nenukrypta ir nuo susiformavusios teismų praktikos.

Byloje nustatyta, kad nuteistasis T. P. padarė Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiosios E. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusiajai atsirado neigiami liekamieji reiškiniai – po sužalojimo iki 2014-12-14 jai nustatytas 50 % netekto darbingumo lygis.

Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalą padariusio asmens – nuteistojo – interesų, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patirta neturtinė žala yra 2500 eurų, t. y. 8632 litai. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad draudiko (duomenys neskelbtini) SE filialas nukentėjusiajai išmokėjo 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti, todėl papildomos sumos iš nuteistojo neturtinės žalos atlyginimui nepriteisė.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nukentėjusiosios skundo argumentais dėl nuteistojo T. P. pozicijos įvykio vertinimo atžvilgiu, kadangi Kelių eismo taisyklių 51 p.-53 p., numatantys pėsčiųjų pareigas, kategoriškai nurodo, kad pėsčiasis, važiuojamojoje dalyje turi visada vertinti savo situaciją saugumo aspektu, o ne būti pasyviu eismo dalyviu. Taip pat atmestinas skundo argumentas, jog nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo nesigailėjo. T. P. dar apklausiamas įtariamuoju 2013-02-06, išsakė savo poziciją ir nurodė, kad dėl įvykio kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, ką patvirtino ir teisiamojo pasėdžio metu.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo argumentus dėl 20000 litų civilinio ieškinio priteisimo neturtinei žalai atlyginti kaip nepagrįstus, kadangi apylinkės teismas, nepriteisdamas nukentėjusiosios prašomos sumos, tinkamai įvertino visus duomenis, atsižvelgė į teismui praktiką analogiškose bylose ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde nurodė dalį teismą klaidinančių duomenų, t. y. kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 65,66) Kauno klinikose ji buvo gydoma nuo 2012-12-17 iki 2012-12-21 (4 lovadieniai), o ne nuo 2012-12-17 iki 2013-01-25, kaip nurodė savo apeliaciniame skunde bei jai nustatytas 50 % netekto darbingumo lygis (b. l. 89), o ne 60%, kaip teigiama skunde, tačiau tai teismas vertina kaip rašymo apsirikimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, neturi jokio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo priimtu nuosprendžiu, todėl daro išvadą, kad jis paliktinas galioti nepakeistas, nes jį keisti nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nukentėjusiosios E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Giedrius EndriukaitisAlgirdas Jaliniauskas