Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. RV-23-8022 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. pagal Švedijos baudžiamojo kodekso (2000:1225) 3 straipsnio 1 punktą ir Švedijos baudžiamojo kodekso 6 straipsnio 3 punktą – paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Šis teismo sprendimas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m, gruodžio 5 d. nutartimi buvo suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 4 dalimi, subendrinus BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 27 d., pabaiga – 2025 m. spalio 5 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 22 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-8022 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Lyginant su ankstesniu vertinimu rizika išliko žema, tačiau tam tikrose srityse stebima neigiama, o tam tikrose – teigiama nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Nuostatų srityje stebima neigiama dinamika, nes nuteistasis padarė pažeidimą ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda, kuri šiuo metu yra galiojanti. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. RV-23-8022 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo dalyvavimą individualiose konsultacijose-terapijoje, pažyma apie dalyvavimą pozityvaus užimtumo veiklose, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. RV-23-8022 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, užsiima individualia veikla, kuri yra prilyginta darbinei veiklai, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas ir turės gyvenamą vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau šių duomenų kaip išskirtinių, leidžiančių taikyti lygtinį paleidimą, teismas nevertina. Teismas pažymi, kad nuteistasis pastovią gyvenamąją vietą turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, kaip ir pasižymėjo pastovia darbine veikla, tačiau šios aplinkybės nuo nusikalstamos veikos įvykdymo jo neapsaugojo, todėl negalima spęsti, kad veiktų kaip apsauginiai veiksniai ir galimo lygtinio paleidimo atveju. Tai, kad nuteistojo šeimos narys – sugyventinė šiuo metu susiduria su sveikatos problemomis, teismo neįpareigoja priimti nuteistąjį tenkinantį sprendimą, kadangi ši aplinkybė neturi nieko bendro su nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčių, kuris būtent ir yra vertinamas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Tuo tarpu nuteistojo elgesys, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuoseklumu nepasižymėjo, kas nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai jau yra įgyvendinti, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, ir tolimesnis pataisos procesas gali vykti nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės.

Sutinkamai su pataisos įstaigos pateikta pažyma apie nuteistojo E. M. paskatinimus ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, nustatyta, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nei karto nebuvo skatintas, tačiau vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, dėl ko jam buvo skirta drausminė nuobauda, kuri, teismo nutarties priėmimo metu, nors ir yra panaikinta, bet atitinkamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Pažymėtina, kad vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidė 2023 m. rugpjūčio 1 d., kai nuteistasis jau gana ilgą laiko tarpą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir buvo gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau jų nesilaikė taip demonstruodamas savo nihilistinį požiūrį taikomų ribojimų atžvilgiu, kas dabartiniame pataisos procese dar neleidžia teismui spręsti, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui, o šiuo atveju nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas visai neseniai ir negalima spęsti, jog nuteistasis savo nusikalstamą elgesį, šiuo metu, jau koreguoja išimtinai teigiamai, kas būtų pagrindu taikyti lygtinį paleidimą

Nors pagal „OASys“ metodiką E. M. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui ir turi būti koreguojami, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti, mažinant dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką nuteistojo elgesiui. Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; fiksuotas nustatytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Aptartų dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis kalbėdamas apie įvykdytą nusikalstamą veiką kaltę pripažįsta, tačiau yra linkęs ieškoti savo nusikalstamą elgesį pateisinančių aplinkybių, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, sprendžiant, jog asmuo dar negeba mokytis iš ankstesnio patyrimo vertindamas savo indėlį į nusikalstamos veikos padarymą.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. M. neatliktos bausmės dalis (2 metai 14 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, juo labiau, kad nuteistojo išvien teigiama nusikalstamo elgesio dinamika dar nestebima.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo E. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. RV-23-8022 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo E. M. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. RV-23-8022 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.