Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-124-1020/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-20
Bylos Nr.
1S-124-1020/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47140-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-124-1020/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47140-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 2.5.11.4.; 2.5.16. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti D. G. prašymą dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Minėtu nuosprendžiu D. G. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam paskirta 50 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 parų arešto. 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atmetus D. G. apeliacinį skundą, minėtas nuosprendis įsiteisėjo.

2018 m. vasario 22 d. D. G., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsniu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas pakeisti jam paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarką, nustatant, kad arešto bausmę jis atliktų poilsio dienomis arba nustatant, kad šią bausmę atliktų tokiu būdu – nepertraukiamai 5 arešto bausmės dienas, o likusias 45 paras – poilsio dienomis. 2018 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė tenkinti šį prašymą, motyvuodamas, kad nuteistajam skirta didesnė nei 45 parų arešto bausmė, todėl, vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nėra pagrindo leisti D. G. arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Šį teismo sprendimą nuteistasis apskundė apygardos teismui.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas jo prašymą atmetė remdamasis formaliais pagrindais, kad įstatymas nenumato galimybės 50 parų arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Pasak nuteistojo, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas neįvertino jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, kad jis padarė nesunkų nusikalimą, jog turi du vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą, dirba, turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam būtų sudėtinga atlikti visą arešto bausmę vienu kartu. Apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis buvo nuteistas, jog siekė išvengti išlaikymo įsiskolinimo, todėl jam paskiriant 50 parų arešto bausmę, ją atliekant įprastine tvarka, dar pasunkės jo galimybės sumokėti įsiskolinimą už vaikų išlaikymą. D. G. teigia, jog neleidus bausmės atlikti poilsio dienomis, jis praras darbą. Nuteistojo įsitikinimu, teismas, atsisakydamas tenkinti jo prašymą, nedetalizavo, dėl kokių priežasčių priėmė tokį sprendimą, kai pagal įstatyminį reglamentavimą yra galimybė paskirtą arešto bausmę, sudarančią ne daugiau 45 parų, leisti atlikti poilsio dienomis – todėl jis turi galimybę atlikti 5 arešto parų bausmę įprastine tvarka, o likusią dalį – poilsio dienomis. Šiame kontekste nuteistasis pažymi, jog jis suvokia savo atliktos nusikalstamos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo veiksmus ir dėl jų gailisi. Remiantis minėtais argumentais prašoma panaikinti minėta nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo D. G. skundas tenkinamas, jam leidžiant 5 arešto paras atlikti įprastine tvarka, o 45 paras – savaitgaliais. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. skundas atmestinas.

BK 49 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu paskirta iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Nuteistojo manymu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje minėtas BK nuostatas taikė formaliai – nepagrįstai neleisdamas jam atlikti 5 arešto parų bausmės įprastine tvarka, o likusios 45 parų bausmės – poilsio dienomis. Visgi, apygardos teismo vertinimu, tiek BK 49 straipsnio 5 dalies lingvistinė išraiška, tiek teisminė praktika, rodo, jog nuteistojo nurodomas minėtos normos aiškinimas nėra pagrįstas.

Aukštesniojo teismo įsitikinimu, vien minėtos normos formuluotė („jeigu paskirta iki 45“) suponuoja tai, kad teismas asmeniui gali paskirti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, kai paskirta arešto bausmė yra ne didesnė nei 45 paros, t. y. minėtas parų skaičius yra šios normos būtinoji taikymo sąlyga. Taigi D. G. paskirtai arešto bausmei viršijant 45 paras, galimybės leisti D. G. jam paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis ar skaidyti šios bausmės atlikimo laikotarpius apylinkės teismas pagrįstai neįžvelgė. Lygiai taip pat įstatymų leidėjas nenumatė galimybės poilsio dienomis atlikti ne tik ilgesnės nei 45 parų arešto bausmės, bet ir laisvės atėmimo bausmės.

Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: „Nepagrįstas kasatoriaus skundo argumentas ir dėl BK 49 straipsnio 5 dalies netaikymo. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu teismas paskiria iki 45 parų arešto bausmę, jis gali (bet neprivalo) nustatyti atlikti ją poilsio dienomis. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas V. K. paskyrė 50 parų arešto bausmę, todėl šio įstatymo taikyti net negalėjo.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346/2008). Apygardos teismas pažymi, jog šioje byloje D. G. taip pat buvo paskirta 50 parų arešto bausmė, taigi jo atžvilgiu arešto bausmė, vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu turi būti atliekama įprastine tvarka, nes teisinės galimybės atlikti bausmę dalimis taikant mišrią šios bausmės atlikimo tvarką BK apskritai nenumato. Taigi naikinti ar keisti apylinkės teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

nuteistojo D. G. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ernestas Rimšelis