Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, - skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 str. 1 d. 7 ir 8 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, jog nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. jis atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-Ak 1 sektoriaus 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje netinkamomis sąlygomis, t.y. neužtikrinant minimalaus teisės aktuose numatyto gyvenamojo ploto, neužtikrinant privatumo būrio prausykloje įrengtame duše bei higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis.

Atsakovo atstovas nurodo, kad visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjas atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių iš Vilniaus pataisos namų atvyko 2019 m. birželio 21 d. (b.l. 13), į laisvę paleistas 2019 m. rugpjūčio 2 d. (b.l. 33). Iš Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažymos Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad 2019 m. sausio 14 d. pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, 2019 m. liepos 15 d. pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 21 parai (b.l. 14–17). Pravieniškių PN-AK 2019 m. rugpjūčio 20 d. pažyma Nr. 661-3321 patvirtina, kad į Pravieniškių PN-AK 2019 m. birželio 21 d. atvykęs pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas tęsti nuobaudos atlikimo, 2019 m. birželio 26 d. įstaigos direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas į 3 būrio 1 gyvenamąją patalpą, tačiau iki pat bausmės pabaigos atliko nuobaudą kamerų tipo patalpose (b.l. 10).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nereiškia reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo dėl netinkamų sąlygų kamerų tipo patalpose. Kadangi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. negyveno 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinę žalą nėra, nes nenustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, t. y. neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.