Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

J. M. nuteistas už tai, kad 1995 m. sausio 19 d., antroje dienos pusėje, tiksliai nenustatytu laiku, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Nemano r., netoli Gorino gyvenvietės, laukuose, turėdamas tikslą užvaldyti J. N. ir L. A. turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su J. L., užpuolė J. N. ir L. A. bei dėl savanaudiškų paskatų tyčia J. N. sudavė du kartus kietu buku daiktu į galvą, kuo galėjo būti pistoletas ČZ 75 Compact Nr. (duomenys neskelbtini), prakirsdamas galvos odą, tuo padarydamas lengvą kūno sužalojimą, ir dviem pistoleto šūviais į galvą ją nužudė bei iš jos pagrobė 3 950 JAV dolerių ir 115 Lt. Taip pat J. M. tyčia sudavė L. A. į galvą tris smūgius kietu buku daiktu, kuo galėjo būti tas pats pistoletas, prakirsdamas galvos odą ir sulaužydamas kaukolės kaulus žaizdos projekcijoje, tuo padarydamas sunkų kūno sužalojimą, ir vienu pistoleto šūviu į galvą ją nužudė bei pagrobė iš jos 3 100 JAV dolerių. Būdamas nusikaltęs dėl dviejų asmenų nužudymo, turėdamas tikslą nuslėpti ką tik padarytą nusikaltimą, ten pat, tuo pačiu laiku, J. M. pistoletu ČZ 75 Compact Nr. (duomenys neskelbtini) šūviu į sėdmenis ir dviem šūviais į galvą tyčia nužudė J. L.. Po to J. M., būdamas nusikaltęs dėl šių žmonių nužudymo, tą pačią dieną, apie 20.00 val., Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, Sovetsko m., Turgenovo g., prie gaisrinės pastato, būdamas įsitikinęs, kad R. Š. žino apie jo ir J. L. ruošiamą J. N. ir L. A. plėšimą, siekdamas pašalinti padaryto nusikaltimo liudytoją, tai yra turėdamas tikslą paslėpti padarytą kitą sunkų nusikaltimą, dviem pistoleto ČZ 75 Compact Nr. (duomenys neskelbtini) šūviais į galvą ir nugarą tyčia nužudė R. Š..

J. M. nuteistas ir už tai, kad po 1994 m. lapkričio 14 d., nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas atitinkamo leidimo įgijo, nešiojo ir laikė šaunamąjį ginklą, tai yra 9 mm kalibro pistoletą ČZ 75 Compact Nr. (duomenys neskelbtini), ir ne mažiau kaip 8 vnt. šovinių.

6. Kauno apygardos teisme 2024 m. liepos 24 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Nuteistasis J. M. skundu prašo jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvo galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog 30 metų atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurio nėra padaręs. Apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas prielaidomis, jis priimtas nesant jo kaltės įrodymų. Tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo padaryta daugybė pažeidimų. Buvo pažeistos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, 6 straipsnio 1, 2 dalių, 3 dalies a punkto nuostatos. Byla nebuvo išnagrinėta nešališkai. Nuteistasis skunde nurodo ir apie pataisos įstaigos darbuotojų daromus pažeidimus.

8.2. Skunde nurodoma ir tai, kad visą bausmės atlikimo laiką J. M. elgėsi nepriekaištingai, nebuvo gavęs nuobaudų. Nuteistasis nesutinka su pataisos įstaigos atliktu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, kuris jau keletą metų nesikeičia. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis ne kartą kreipėsi dėl darbo, tačiau jokio darbo negavo, o šiuo metu jis jau yra pensininkas. Jis nepriklauso rizikos grupei, psichologo pagalba jam nėra reikalinga. Nuteistasis taip pat nurodo, kad būdamas laisvėje dirbo, buvo charakterizuojamas teigiamai.

9. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo J. M. skundas atmetamas ir paliekama galioti skundžiama teismo nutartis.

11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, daro išvadą, kad paduotame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį. Apygardos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant kalėjimo administracijos teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme šiuo metu nėra pagrindo.

12. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

13. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme būtina įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, t. y. nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad toks asmuo, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Nuteistasis J. M. bausmę atlieka nuo 1995 m. sausio 22 d., taigi jis atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, nes yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Tačiau atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

15. Skundžiamoje nutartyje, sprendžiant bausmės pakeitimo klausimą, įvertinta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Pagal 2024 m. liepos 9 d. atliktą nusikalstamo elgesio rizikos vertimą (OASys metodika) nustatyta vidutinė nuteistojo J. M. pakartotinio nuteisimo rizika (42 balai). Pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu 2016 m. lapkričio 14 d. pagal OASys metodiką buvo nustatyta vidutinė (58 balai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pakartotinių vertinimų metu 2019 m. birželio 5 d., 2020 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. kovo 29 d. rizika išliko vidutinė (45 balai). Taigi nors stebimas teigiamas nuteistojo elgesio pokytis per paskutiniuosius vienerius metus (pakartotinio nuteisimo rizika sumažėjo 3 balais), tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė. 2024 m. liepos 9 d. pakartotinio vertinimo metu nustatytas teigiamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokytis šiose srityse – „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ ir „lėšų tvarkymas“. Rizikos pokytis nustatytas, nes asmuo yra pensininkas, gauna pensiją, kurios pakanka esamiems poreikiams patenkinti, įkalinimo įstaigoje teisės pažeidėjo vardu nėra gauta vykdomųjų dokumentų. Tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai didelis dinaminių veiksnių skaičius (22 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti, t. y. išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 balai), gyvenimo stilius ir draugai (5 balai), emocinė gerovė (6 balai), mąstymas ir elgesys (4 balai), nuostatos (5 balai). Iš nustatytų kriminogeninių veiksnių vienas yra statinis (informacija apie teisės pažeidimus, 20 balų), tai yra nekintantis, o likusieji – dinaminiai, tai yra tokie, kurių įtaka pakartotiniam nusikalstamam elgesiui gali būti panaikinta arba bent jau reikšmingai sumažinta, priklausomai nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų koreguoti savo elgesį, mąstymą. Nuteistajam dedant pastangas ir atitinkamai koreguojant savo elgesį, paminėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai gali būti pakoreguoti ir taip iki minimumo sumažinta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi nors per paskutinius vienerius metus stebimas nežymus teigiamas nuteistojo elgesio pokytis, ši aplinkybė savaime nepaneigia būtinybės J. M. ir toliau taikyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Tokia bausmė skiriama asmenims, nuteistiems už pačius sunkiausius ir pavojingiausius nusikaltimus. Asmuo, siekiantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo švelnesne, privalo iš esmės pakeisti savo elgesį ir asmenybės nuostatas, jog patvirtintų iki minimumo sumažėjusį asmenybės pavojingumą. Įvertinusi nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, teisėjų kolegija šiuo metu negali daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

16. Sprendžiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vertinama BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta aplinkybė, susijusi su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Iš nuteistojo J. M. asmens bylos matyti, kad bausmės atlikimo metu jis buvo 10 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, galiojančių nuobaudų neturi (1997-1999 m. kardomojo kalinimo metu 4 kartus pažeidė vidaus drausmės taisykles, drausmine tvarka buvo baustas 3 kartus). J. M. įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi dvi specialybes, iki įkalinimo dirbo, visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo stebima aukšta darbinė motyvacija. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo 12 tęstinių pozityvaus užimtumo veiklų, vengia destruktyvių grupių, vengia konfliktinių situacijų, tinkamai bendrauja su įkalinimo įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Užsiima kūrybine veikla – lanksto dirbinius iš popieriaus. Stebimas teigiamas požiūris į įstatymus ir auklėjamąsias priemones, nuteistasis orientuotas į savęs realizavimą socialiai priimtinais būdais. Tai rodo teigiamus nuteistojo J. M. elgesio pokyčius. Tačiau šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, jas būtina vertinti kartu su nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nepriklauso rizikos grupei, todėl psichologo pagalba jam nėra reikalinga, vis tik būtina atsižvelgti į tai, kad 2024 m. liepos 9 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į Resocializacijos skyriaus psichologų rengiamus užsiėmimus.

17. Iš nuteistojo asmens byloje esančių metinių charakteristikų matyti, kad bausmės vykdymo metu nuo 2002 m. iki 2012 m. J. M. ilgą laiką laisvės atėmimo iki gyvos galvos vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas tik patenkinamai. Metinėse charakteristikose buvo pažymima, jog nuteistasis apibūdinamas kaip mėgstantis bendrauti, tačiau mažai įsiklausantis į kitų nuomonę, palaikantis gerus santykius su kitais nuteistaisiais, dalyvauja įvairiose nuteistųjų socialinės reabilitacijos programose, į auklėjamąsias priemones reaguojantis patenkinamai, vengia pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą. 2013 m. metinėje charakteristikoje nuteistojo elgesys vertinamas gerai. 2018 m. metinėje charakteristikoje nurodyta, kad nuteistojo elgesys vertinamas teigiamai. Tokie duomenys rodo, kad per bausmės atlikimo laikotarpį J. M. elgesys nebuvo nepriekaištingas, net 10 metų bausmės laiko nuteistojo elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai, todėl darytina išvada, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli.

18. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme privaloma įvertinti duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

19. Nuteistasis J. M. atlieka bausmę už nusikaltimus žmogaus gyvybei – jis buvo pripažintas kaltu dėl keturių asmenų nužudymo, įvykdyto dėl savanaudiškų paskatų. Tokio pobūdžio nusikaltimas rodo itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat vertintina kitų, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atliktos bausmės poveikį nuteistajam atskleidžiančių aplinkybių kontekste. Be to, J. M. ir anksčiau buvo 2 kartus teistas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme ir šiuo metu nuteistasis J. M. savo kaltės dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo nepripažįsta. 2024 m. liepos 9 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis, kalbėdamas apie kai kurias įvykdytas nusikalstamas veikas, yra linkęs sumenkinti jų svarbą, o kalbėdamas apie paskutiniąją (keturių žmonių nužudymą) nurodo, kad yra nuteistas už tai, ko nepadarė. Apie tai, kad byla buvo sufabrikuota ir jis nuteistas nepagrįstai, nuteistasis J. M. nurodo ir paduotame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo J. M. padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus rodo žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, vis dar netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Taigi nuteistasis J. M. laikosi nesavikritiško požiūrio į savo nusikalstamus veiksmus, jų pavojingumą. Visa tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

20. Nuteistojo paduotame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas, nurodomi ir argumentai, susiję su, nuteistojo nuomone, baudžiamosios bylos tyrimo metu atliktų veiksmų trūkumais ir pažeidimais, teismų atliktu netinkamu įrodymų vertinimu bei teismų šališkumu. Tačiau teismo nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo stadijoje baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, todėl teisėjų kolegija dėl šių nuteistojo skunde nurodomų argumentų nepasisako. Teisėjų kolegija nagrinėja tik skundžiamos Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.

21. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nepaisant to, jog stebimi nežymūs, bet teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, t. y. nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, vis tik atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes – nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus ir sukeltus negatyvius padarinius (neigia kaltę dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo), į už juos kylančią atsakomybę, jo nusikalstamo elgesio riziką (nustatyta vidutinė pakartotinio nuteisimo rizika), elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, todėl šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pagrindo nuteistajam J. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme, nes pakeitus nuteistajam J. M. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme nebus pasiekti bausmės tikslai. Nuteistojo skunde nurodytais argumentais naikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.