Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad Z. S. turtą 2014-11-09 nesugadinimo. Jis paaiškino, kad tą dieną atvažiavo pas S. į (duomenys neskelbtini) kaimą susigrąžinti sugyventinę į namus. Atvažiavęs nerado jų namuose, laukė. S., grįžo automobiliu, išsitraukė iš mašinos mečetę ir puolė. Į namą nebuvo įsibrovęs. Atvykus prie S. namų, gyvenamasis namas nebuvo apgadintas, S. laukė apie pusvalandį, į namo vidų nebuvo patekęs. Į (duomenys neskelbtini) kaimą nuvyko, nes suprato, kad R. norėjo iš S. pasiimti dokumentus, nes norėjo įsidarbinti, pati nuvyko pas S., bet jis gražiuoju dokumentų neatidavė. Kai atvyko pas S., R. atvažiavo kartu su S., o po to pabėgo pas kaimynus. Laukė S. prie namo, durys buvo užrakintos, mašinos nebuvo. Buvo paėmęs kopėčias, norėjo pažiūrėti per langą. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja klaidingai užrašė, to nebuvo, kad būtų užėjęs į namo vidų. Vonelės, šviestuvo, lango rėmo nesugadino. Pas S. atvežė kaimynas B., jis sustojo nuo namo 200- 300 m atstumu. B. negalėjo matyti, kur nuėjo, nes viską užstojo medžiai. Prie namo praleido apie pusvalandį, laukė, kol grįš S.. Į namą įeita nebuvo, akistatos metu jokios advokatės nebuvo. Neteisingai surašyta apie namo vidų, protokolo pilnai neskaičiau, pasitikėjau tyrėja, pasirašiau.

Nukentėjusysis Z. S. paaiškino, kad D. B. pažįsta, santykiai su juo blogi. R. pažįsta apie 1.5 metų, santykiai su ja buvo normalūs. D. B. jį visą vasarą terorizavo. 2014- 11- 09 grįžęs į namus pamatė prie savo namo pastatytas kopėčias.Tik pravažiavo pro namą, D. atbėgo prie mašinos. Įėjęs į namą pamatė, kad langai išdaužti, viduej viskas išvartyta. R. pasakė, kad bėga pas kaimyną, nes B. ją užmuš. Su B. susitiko nuo namo gal 20 m atstumu. B. puolė mane, bandė smaugti. Apžiūrėjęs namo vidų pamatė, kad sulaužyta plastikinė vonelė- 60 litų vertės, sudaužytas kambaryje kabojęs šviestuvas-60 litų vertės, išdaužtas langas su rėmu ir sudaužytas jo stiklas- 150 litų vertės, sudaužyti dviejų dvigubų langų stiklai-bendros 20 litų vertės, sulaužytas skalbimo mašinos dangtis-100 litų vertės, po kiek laiko pamatė, kad mašina veikianti ir su sulaužytu dangčiu, sulaužytas palėpės lango rėmas ir sudaužytas jo stiklas-50 litų vertės. Sugadinta turto už bendrą 440 litų sumą. Jis turi pretenzijų dėl turto sunaikinimo, prašo kaltą asmenį, kaip įtaria D. B. patraukti atsakomybėn už turto sunaikinimą.

Nukentėjusioji S. R. parodė, kad D. B. pažįsta, šiuo metu su juo kartu gyvena, santykiai geri. Z. S. pažįsta, santykiai su juo normalūs. 2014- 11- 09 viskas vyko prie S. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone. Kartu su S. jo mašina grįžo į namus ir pamatė prie namo pastatytas kopėčias. Buvo sudaužyti namo langai, kas tai padarė- nematė. Buvo sudaužyti langai, šviestuvas. Rėmas mėtėsi ant lovos. Buvo sudaužytas skalbimo mašinos dangtis.

Liudytojas V. B. parodė, kad D. B. pažįsta, yra kaimynai, santykiai normalūs. Z. S. nepažįsta. S. R. pažįsta, santykiai su ja normalūs. 2014- 11- 09 vežė D. B. į (duomenys neskelbtini) kaimą. D. B. buvo išgėręs, vyko VW Golf automobiliu. Vykome apie 16- 18 val. Važiavo parsivežti S., D. B. sakė, kad reikia važiuoti ir parsivežti. Prie namo nebuvo privažiavęs. B. liepė sustoti ant keliuko ir palaukti. D. B. nuėjo link to namo ir grįžo po valandos. Kitų asmenų aš nematė.

Liudytojas J. S. parodė, kad D. B. pažįstu, Z. S. pažįstu, taip pat ir S. R.. Nuo S. gyvena 200- 300 m atstumu. 2014- 11- 09 buvo atbėgusi S. R. ir pasakė, kad eitų padėti surišti vagį- B.. Kai ji pasakė, nuėjo ir pamatė, kad B. su Z. barėsi, abu buvo kruvini,o kai priėjo arčiau, B. pradėjo bėgti. Prie namo buvo kopėčios, S. sakė, kad vagis kopėčiomis užlipo į namo viršų.

Liudytojas Marijus Petrauskas parodė, patrulis, parodė, kad D. B. pažįsta iš darbo. Z. S. pažįsta iš matymo. S. R. pažįsta iš darbo reikalų. Tą dieną dirbo su kolega Gauriu, buvo gautas pranešimas, kad į S. namus kažkas įsibrovė ir užpuolė. Nuvažiavus pirmiausia mus pasitiko senyvo amžiaus žmogus ir nurodė, kuris parodė, kur gyvena Z.. Dar neprivažiavus prie namų pasitiko Z. S., pasakė, kad D. B. dar jo namuose. Pastebėjo bėgantį D. B. link miško, pradėjo jį vytis ir sulaikė.Apžiūrėjo namus, buvo išdaužtas virtuvės langas, iškvietė operatyvinę grupę. Buvo užėjęs į S. namus. Ir S., ir R. sakė, kad daiktai buvo sugadinti B.. Buvo langas iškritęs su rėmu.

Liudytojas K. G., policijos pareigūnas, analogiškai, kaip ir liudytojas Marijus Petrauskas nurodė įvykio aplinkybių esmę.

Sigita Černienė, advokatė, dalyvavusi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo gynėja, parodė, kad kaltinamąjį teko ginti dvejose bylose. 2014 m. lapkričio mėn. buvau paskirta ginti B. Varėnos r. PK, vykusioje apklausoje jam buvo pareikšti įtarimai, vyko nuo 15 iki 18 val. Buvo sprendžiamas veiksmas dėl kardomųjų priemonių paskyrimo. 2014-11-28 buvo atliekami procesiniai veiksmai akistatoje, tai buvo 12:45 val., truko iki 14 ar kiek vėliau. Viskas vyko areštinėje. Procesinių pažeidimų nebuvo. Viskas protokoluose buvo fiksuota, jokių nušalinimų nebuvo.

Nukentėjusysis Z. S. patvirtino aplinkybę, kad atliekant akistatą su kaltinamuoju, gynėja adv.S.Černienė dalyvavo.

Liudytojas A. P., operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš tarnybos, Z. S. taip pat iš tarnybos. Šioje byloje teko priimti pareiškimą iš S. ir pradėti ikiteisminį tyrimą 2014 m. Aplinkybes nurodė nukentėjusysis S.. Kitus procesinius veiksmus atliko tik apklausdamas liudytoju, įvykio vietos apžiūrą atliko kitas pareigūnas. S. buvo apklausiamas savo namo viduje (duomenys neskelbtini) kaime. Apklausiant buvo jo sugyventinė, ji vaikščiojo tame name, tai buvo R.. Namo viduje vaikštinėjo, apžiūrinėjo. Pamena, kad viduje buvo išversti, išmėtyti daiktai, buvo viduje kažko ieškota tiek kambaryje, tiek virtuvėje. Dar stovėjo kažkokios kopėčios, lyg įtariamasis jomis į namą pateko, jos buvo ilgokos.

Liudytojas Modestas Zubkaitis, policijos tyrėjas, parodė, kad kaltinamąjį B. pažįsta iš tarnybos, Z. S., S. R. taip pat pažįstu iš tarnybos. Teko apklausinėti nukentėjusiuosius, kaltinamojo apklausą papildomą atlikti. Atliekant įtariamojo apklausą dalyvavo advokatė, apklausą atlikinėjo Varėnos PK areštinėje. Įtariamojo apklausų buvo ir daugiau, taip pat buvo papildomos apklausos ir S.. Atliekant ikiteisminį tyrimą pažeidimai BPK nebuvo padaryti.

Liudytojas Valdas Tamulevičius, tyrėjas, parodė, kad buvo įvykio vietoje ir surašė apžiūros protokolą, nurodė aplinkybes, kurias nustatė įvykio vietos apžiūros metu. Nustatyta, kad buvo patekta į namo vidų, daiktai išmėtyti, sugadinti. D. B. buvo sulaikytas.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais, bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

Nukentėjusiojo Z. S. pareiškimu dėl nusikalstamo veikos padarymo jo atžvilgiu (t.1, b.l. 13-14);

įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, t.y. Z. S. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) k., Kaniavos sen., Varėnos r. , nustačius, kad ant žemės guli sulaužyta vonelė, išdaužtas ir numestas lango rėmas, sudaužytas šviestuvas ir t.t. ( t.1, b.l. 15-24).

Liudytojo-nukentėjusiojo Z. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad Z. S. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje, per kur buvo patekta į namo vidų, kur ir kokie daiktai sugadinti (t.1., b.l. 44-53).

Liudytojos-nukentėjusiosios S. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad ji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu – kokie daiktai buvo sugadinti ir sunaikinti Z. S. gyv. name ( šviestuvas, lango rėmas su stiklais, skalbimo mašina ) - (t.1., b.l. 69-77).

Pagal BK 187 str. 3 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės (kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos) svetimą turtą. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. S. turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Kaltinamasis nebuvo bendraturtis su nukentėjusiuoju, neturėjo turto savininko leidimo elgtis su svetimu turtu, kaip su savo. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d., objektyviosios pusės požymis – pasekmes. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais įrodyta, kad buvo sugadintas ir sunaikintas Z. S. priklausantis turtas pagal kaltinimo apimtį.

Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Taigi stiklo išdaužimas, lango rėmo sulaužymas, šviestuvo sudaužymas, vonelės sudaužymas yra turto sunaikinimas. Skalbimo mašinos dangčio sulaužymas – yra skalbimo mašinos sugadinimas.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo Z. S.

Kaltinamasis D. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2014- 11- 09 atvažiavo pas S. į (duomenys neskelbtini) kaimą susigrąžinti sugyventinę į namus. Atvažiavęs nerado jų namuose, palaukė kol grįš. Buvo grumtynės su S.. Nematė, kad S. būtų sužalotas. Jo nesužalojo. Buvo sulaikytas prie S. namų. Kai atvyko pas S., R. atvažiavo kartu su S., o po to pabėgo pas kaimynus. Į kaimą atvežė V. B.. Jis su mašina laukė ant pagrindinio kelio. S. laukė prie namo. Konfliktas su S. vyko kieme. S. atlėkė su mačete, susigrūmė su S., R. pabėgo, atėjo gretimai gyvenantis kaimynas, tada atsitraukė iš S. kiemo. Buvo nustatytas girtumas. Prie namo praleido apie pusvalandį, laukė, kol grįš S.. Nematė ar S. bėgo kraujas. Kieme buvo du kartus.

Nukentėjusysis Z. S. parodė, kad kaltinamasis visą vasarą terorizavo. 2014- 11- 09 tik pravažiavus pro namą, D. pradėjo bėgti į mašinos pusę. Su B. susitiko nuo namo gal 20 m atstumu. B. puolė, bandė smaugti. Kai atbėgo kaimynas, B. pabėgo. Pas kaimyną nuėjo kruvinas. Nukentėjo nuo B., jis sumušė. D. B. veiksmu į policiją kreipėsi gal 10 kartų. Sužalojimus patyrė nuo B.. Grumtynių metu prarasdavo sąmonę, todėl tiksliai negali nurodyti aplinkybių.. Buvau parkritęs, B. jį laikė prispaudęs. Šio įvykio metu nebuvo jokios mačetės.Įvykio metu patyrė fizinį skausmą. Kokiu daiktu buvo sužalotas, negali pasakyti, nes buvo praradęs sąmonę.

Nukentėjusioji S. R. parodė, kad 2014- 11- 09 viskas vyko prie S. gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone. S. išlipo iš mašinos ir pradėjo bėgti link B., abu susigrūmė ant keliuko. Nubėgo pas kaimyną S. ir pasakė, kad gelbėtų, nes B. mušasi su S.. Kai kaimynas atėjo, D. pamatė ir pabėgo. Kai prasidėjo konfliktas, iš karto nubėgo pas kaimyną. Šiuo metu gyvena su kaltinamuoju D. B. kaip sugyventiniai, santykiai geri. Buvo iškviesta medicinos pagalba, kas iškvietė- nežinau. Buvo suteikta pagalba tiek B., tiek S.. S. aprišo pirštą, bėgo kraujas, nematė, kaip jie mušėsi.S. buvo sužalotas, kai susimušė su D. B..

Liudytojas V. B. parodė, kad 2014- 11- 09 atvežė D. B. į (duomenys neskelbtini) kaimą. D. B. buvo išgėręs. Važiavome parsivežti S., D. B. sakė, kad reikia važiuoti ir parsivežti. Po valandos 1 val. grįžo B. kruvina ranka ir nieko neaiškino. Dar matė Z. einantį link kito namo.Ant B. veido gal ir buvo keli lašai kraujo- gerai neprisimena.

Liudytojas J. S. parodė, kad 2014- 11- 09 buvo atbėgusi S. R. ir pasakė, kad ateitų padėti surišti vagį- B.. Jis nuėjo ir matė, kaip B. su Z. barėsi, abu buvo kruvini, o kai priėjo arčiau, B. pradėjo bėgti. S. buvo apdraskytas, buvo kruvinas, ir B. buvo kruvinas. Nematė, kai mušėsi S. su B.. Kai atėjo B. pabėgo. B. ir S. rankose nieko neturėjo. S. buvo kruvinas veidas.

Liudytojas Marijus Petrauskas, patrulis, parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad į S. namus kažkas įsibrovė ir užpuolė. Dar neprivažiavus prie namų pasitiko Z. S., pasakė, kad D. B. dar jo namuose. D. buvo sužalotas rankos pirštas, o Z. buvo sužalotas veidas ir iš rankos bėgo kraujas, pagalba buvo suteikta abiems.

Liudytojas K. G., policijos pareigūnas, davė analogiškus parodymus savo esme, kaip ir liudytojas Marijus Petrauskas.

Liudytojas A. P., policijos pareigūnas, šioje byloje teko priimti pareiškimą iš S. ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Aplinkybes nurodė nukentėjusysis S.. Kitus veiksmus procesinius atlikau tik apklausdamas liudytoju, įvykio vietos apžiūrą atliko kitas pareigūnas. S. buvo apklausiamas savo namo viduje (duomenys neskelbtini) kaime.

Liudytojas Modestas Zubkaitis, policijos pareigūnas, nurodė, kad atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teko apklausinėti nukentėjusiuosius, kaltinamąjį. Atliekant ikiteisminį tyrimą pažeidimai BPK nebuvo padaryti.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, t.y. Z. S. sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) k., Kaniavos sen., Varėnos r. (b.l. 15-24).

Liudytojo-nukentėjusiojo Z. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad Z. S. savo parodymus patvirtino įvykio vietoje, nurodė vietą iš kur atbėgo D. B., kurioje vietoje prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas (t.1., b.l. 44-53).

Nukentėjusiosios S. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad ji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu – kokioje vietoje prieš Z. S. kaltinamasis D. B. panaudojo fizinį smurtą (t.1., b.l. 69-77).

Specialisto išvadoje Nr. G 1065/14(06) nurodyta, kad Z. S. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešiniame antakyje, tarpuakyje, gleivinės nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, smakro srityje, juosmens - kryžmens srities sumušimas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Pjautinės žaizdeles dešinės plaštakos delniniame paviršiuje V delnakaulio projekcijoje, III piršto pamatinės falangos projekcijoje delniniame paviršiuje padaryta aštraus pjaunančio daikto poveikyje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. ( t.1., b.l. 27).

Kaltinamasis nurodo, kad jis buvo užpultas nukentėjusiojo ir jo veiksmais sužalotas, tačiau nustatytos surinktais įrodymais faktinis aplinkybės nurodo, kad kaltinamasis užpuolė ir sužalojo nukentėjusįjį.

Į nukentėjusiojo sodybą atvyko kaltinamasis, atvyko turėdamas savanaudiškus tikslus. Jau vien faktas, kad atvykęs automobiliu juo neprivažiavo prie nukentėjusiojo sodybos atvirai, o slėpė, rodo, kad kaltinamojo atvykimo tikslai nebuvo geranoriški.

Kaltinamasis eiti, brautis į svetimas patalpas svetimoje sodybos turi teisę tik turėdamas sodybos savininko, valdytotojo ar disponuotojo sutikimą. Kaltinamasis žinojo iš anksčiau susiklosčiusių tarpusavio santykių su nukentėjusiuoju, kad jis Z. S. sodyboje yra nepageidaujamas asmuo. Kaltinamojo aiškinimas, kad jis vyko parsivežti S. R. laikydamas, kad ji tuo metu yra jo sugyventinė ( sutuoktinės padėtimi) ir tokią teisę turi, buvo jo išsivaizduojama (tariama) pozicija.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 1 d. kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

Byloje neginčijamai surinktais ir ištirtais teisiamajame posėdyje liudytojų, teismo medicinos specialisto išvadomis, nukentėjusiojo pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis nustatyta, kad Z. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata dėl kaltinamojo D. B. tyčinių veiksmų.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Kaltinamasis D. B. pirmiausia nukentėjusiojo Z. S. atžvilgiu sunaikino ir sugadino nedidelės vertės nukentėjusiojo turtą, o vėliau padarė nežymų sveikatos sutrikdymą Z. S., veikdamas tiesiogine tyčia – smurtavo siekdamas savo tariamų tikslų dėl S. R. parsivežimo gyventi su juo.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad kaltinamasis D. B. yra gimęs 1981 m., o nukentėjusysis Z. S. – (duomenys neskelbtini), t.y. kaltinamasis fiziškai žymiai stipresnis už nukentėjusįjį, kai nukentėjusysis skundžiasi sveikatos negalavimais, o kaltinamasis darbingas asmuo ir nenurodo sveikatos problemų.

Byloje nustatytos nežymaus sveikatos sutrikdymo Z. S. aplinkybės: kaltinamasis slaptai atvyksta į Z. S. sodybą, nukentėjusioji S. R. vengia tiesioginio kontakto su kaltinamuoju, bėga pas Z. S. kaimyną S. ne tik pasislėpti nuo kaltinamojo, bet ir prašyti pagalbos apginti Z. S., nukentėjusiems suvokiant, kad savo jėgomis neįveiks kaltinamojo. Tiek pagal kaltinamojo, tiek pagal S. R. parodymus nukentėjusysis Z. S. iki kontakto su D. B. nebuvo sužalotas. Pagal S. R. prašymą bėgti gelbėti Z. S., atbėgęs kaimynas J. S. surado Z. S. kruvinu veidu, o D. B. jam artėjant pabėgo. Tokios aplinkybės rodo, kad pagalbos reikėjo Z. S., o ne kaltinamajam. Iš byloje apklaustų liudytojais policijos pareigūnų apklausų matyti, kad jie vyko į iškvietimą, kad užpultas Z. S. ir šios aplinkybės pasitvirtino, nes policijos reikalavimams sustoti ir pasiaiškinti dėl įvykių nepakluso kaltinamasis. Kaltinamasis D. B. nukentėjusiojo sodyboje elgėsi tarsi savoje. Panaudojęs smurtinius veiksmus, padaręs nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, jis vėl grįžo atgal į sodybą ir iš nukentėjusiojo Z. S. kieme stovinčio automobilio pagrobė svetimus daiktus ir dokumentus.

D. B. mažintina kaltinimo apimtis dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo Z. S., kad jis nukentėjusiajam aštriu pjaunančiu daiktu padarė pjautines žaizdeles dešinės plaštakos delniniame paviršiuje V delnakaulio projekcijoje, III piršto pamatinės falangos projekcijoje dešiniame paviršiuje bei nežymų sveikatos sutrikdymą padarė spiriant koja, kadangi :

-teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad Z. S. nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, dešiniame antakyje, tarpuakyje, gleivinės nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, smakro srityje, juosmens - kryžmens srities sumušimas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, suduodant smūgius kumščiais;

-įvykio vietoje ir vėliau nėra surastas ir paimtas, nustatytas konkretus nusikaltimo padarymo įrankis - aštrus pjaunantis daiktas ( peilis, „mečetė“). Šios aplinkybės nurodomos skirtingai: padaryta peiliu arba „mečete“, metaliniu, pjaunančiu daiktu. Tokie daiktai nesurasti ir nepaimti įvykio metu, tuoj po įvykio ar vėliau tyrimo eigoje. Visos abejonės yra traktuojamos kaltinamojo naudai, kaip neįrodyta kaltinamojo kaltė. Kaltinamojo, nukentėjusios S. R. aiškinimai, kad Z. S. užpuolė D. B. su „mečete“ nėra patikimi ir pagrįsti įrodymais. Pagal policijos pareigūnų parodymus pirminiu įvykio tyrimo metu nebuvo informacijos ir tyrimo, kad sužalojimai asmenims padaryti konkrečiu pjaunančiu daiktu. Nėra kitų patikimų įrodymų, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo turėtu pjaunančiu daiktu.

Kaltinamasis D. B. paaiškino, kad 2014- 11- 09 atvažiavo pas S. į (duomenys neskelbtini) kaimą susigrąžinti sugyventinę į namus. Iš mašinos paėmė piniginę, dokumentus, S. mašinos dokumentus, R. pasą, nuolaidų korteles. Norėjo paimti R. pasą, todėl paėmė visą piniginę, kurioje buvo dokumentai. Buvo sulaikytas prie S. namų ir rasta S. piniginė, telefonas, akiniai, kortelės, mašinos dokumentai, R. pasas. Šie daiktai buvo paimti iš mašinos. Piniginėje buvo dokumentai, pripažįsta kaltinimą dėl dokumentų vagystės, tikslas buvo surasti ir paimti S. R. dokumentus.

Nukentėjusysis Z. S. parodė, kad 2014-11-09 nukentėjo nuo B., jis paėmė dokumentus. R. gyveno visą vasarą , jos dokumentas buvo kartu su kitais dokumentais mašinoje, kadangi gyvena pasienio zonoje, pastoviai reikia rodyti dokumentus.

Nukentėjusioji S. R. parodė, kad 2014- 11- 09 jos asmens tapatybės kortelė buvo S. mašinoje ir buvo pagrobti.

Liudytojas Marijus Petrauskas, patrulis parodė, kad 2014-11-09 dirbo. Buvo gautas pranešimas, kad į S. namus kažkas įsibrovė ir užpuolė. Atvykus pastebėjo bėgantį D. B. link miško, pradėjo jį vytis ir sulaikė. Apžirint pas D. B. rado Z. S. daiktų: kišenėse ir striukės rankovėje rado telefonus, asmens dokumentus, automobilio dokumentus, rankinę su diržu, nešiojamą per petį, akinius.

Liudytojas K. G., policijos pareigūnas, analogiškai kaip ir liudytojas Marijus Petrauskas, patvirtino liudytojo Marijaus Petrausko duotus parodymus savo esme.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei ištirtais teisiamajame posėdyje įrodymais :

2014-11-09 patrulio Marijaus Petrausko tarnybiniu pranešimu, kad sulaikius D. B. (duomenys neskelbtini) k.Varėnos r., jo kišenėse ir striukės rankovėje surado ir paėmė Z.sakavičiaus piniginę su dokumentais, S. R. asmens tapatybės kortelę ir kt.daiktus.

Daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai, kurie buvo paimti iš įtariamojo D. B. jį sulaikant. (b.l. 86-89).

Z. S. 2014-11-11 pakvitavimu iš tyrėjo atsiėmė jam priklausančius dokumentus (t.1, b.l. 90).

Kaltinamasis pagrobė iš nukentėjusiojo Z. S. automobilio daiktus ir dokumentus, juos paslėpė savo drabužiuose. Kaltinamasis pripažino, kad paėmė S. R. asmens tapatybės kortelę, nes norėjo susigrąžinti S. R. gyventi pas save. Įvykio metu S. R. ir D. B. nebuvo sugyventiniai, t.y. nebuvo faktinės santuokos ar partnerystės ryšiuose. Todėl kaltinamasis neturėjo jokios teisės disponuoti ir užvaldyti kito asmens (S. R.) asmens dokumento.

Kaltinamasis D. B. kategoriškai neigia iš Z. S. namo pagrobęs jo turtą – rankinę, 50 Lt vertės(14.48 EUR).

Nukentėjusysis Z. S. nurodo, kad buvo pagrobtas jo krepšys, kurį jis vėliau rado už krūmų, bet nepateikė policijai.

Nukentėjusioji S. R. parodė, kad apie krepšio vagystę nieko nežino. Kai tyrėja pradėjo kalbėti, jį parodė. Krepšį rado po lova Z. S. name.

Liudytojas V. B. parodė, kad D. B. jokių daiktų į automobilį neatnešė.

Liudytojas J. S. parodė, kad jokio krepšio nematė.

Liudytojai Marijus Petrauskas, V. G. parodė, kad jokio krepšio neieškojo ir nesurado.

2015-03-17 tyrėjo M.Zubkaičio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal anksčiau duotus parodymus Z. S. turėjo pateikti mėlynos spalvos krepšį, kuris buvo pavogtas iš jo namo ir vėliau surastas, bet nepateikė, nes nurodė, kad neranda ( t.1, b.l. 36).

Nukentėjusysis Z. S. apie krepšio vagystę nurodė tik 2014-11-28 papildomai apklausiamas ( t.1, b.l. 32-33).

Tyrėja V. P. yra vaiko priežiūros atostogose, išvykusi gyventi į kitą veitovę, todėl jos apklausti teisiamojo posėdžio metu nepavyko.

Parodymų patikrinimo vietoje metu Z. S. parodė krepšį, kurį jis rado miško masyve apie 40 m. nuo namo ( t.1, b.l. 44-52).

Apie minimą krepšį nėra surinkta ir pateikta jokių individualių požymių, išskyrus nurodomą krepšio spalvą bei jo fotonuotauką parodymų patikrinimo vietoje metu. Nėra jokių įrodymų, kad nurodomas krepšys buvo nukentėjusiojo name, o po to buvo pagrobtas ir išneštas iš namo į lauką, ir tokius veiksmus atliko kaltinamasis D. B.. Visos abejonės dėl kaltės traktuojamos kaltinamojo naudai, kaip neįrodyta kaltė.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str. 1 d.9 p.). Kaltinamasis, būdamas vidutiniame girtumo laipsnyje, realizavo savo tariamą teisę – susigrąžinti buvusią sugyventinę gyventi į savo namus. Apsvaigęs nuo alkoholio netinkamai realizavo savo teises, pateko į nukentėjusiojo namo vidų ir ten sunaikino ir sugadino svetimą turtą, nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam ir pagrobė svetimus dokumentus.

Kaltinamasis teistas, teistumai neišnykęs ir nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka. Administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi. Neįrašytas į psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitas.

D. B. nurodo, kad dirba vykdydamas individualią veiklą, užsiima miško ruošos darbais.

Kaltinamojo padarytas baudžiamasis nusižengimas, nesunkus ir apysunkis nusikaltimai (BK 11 str.3,4 d., 12 str.)

Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta.

CK 6.249 str. 1 d. žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, dėl to ji grindžiama visiško nuostolių (žalos) atlyginimo principu (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.).

-vykimo išlaidos pas teismo medicinos ekspertą – 21.25 EUR;

-už specialisto išvadą – 15.06 EUR ;

-kelionės išlaidos pas tyrėją ir dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo ( pagal apklausų protokolus, vykimą į savivaldybę dėl antsrinės teisinės pagalbos suteikimo)- 6 kartai, 60.63 EUR.

Nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiojo turtui – 127.43 EUR. Nukentėjusysis turi teisę įvertinti savo turtą. Kai nėra ginčijama turto vertė, nėra pagrindo ir įrodinėti. Nurodomo sugadinto turto vertė nėra akivaizdžiai per didelė ar per maža, o civilinio ieškovo teisė savo nuožiūra įvertinti turtą.

Civilinis ieškovas prašo priteisti 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, ir prašo priteisti nežymaus sveikatos sužalojimo atveju.

-kaltinamojo turtinė padėtis laikoma normalia. Kaltinamasis vykdo darbinę veiklą, gali gauti pajamas, didesnes, negu minimalios.

-sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Kaltinamasis sukėlė nepatogumus nukentėjusiajam – sutrikdė sveikatą pagal teismo medicines specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Kaltinamajam pavartojus fizinį smurtą nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, kurį laiką gydėsi, išgyveno dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, kadangi nesitikėjo tokio kaltinamojo elgesio jo atžvilgiu, o kartu patyrė ir pažeminimą. Vis tik buvo užpultas savo sodybos kieme, žymiai amžiumi jaunesnio asmens, kuris ne pirmą kartą jo atžvilgiu pažeidžia baudžiamojo įstatymo reikalavimus.