- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-30
- Bylos Nr.
- 2-605-330/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02100-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 119.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5847-656/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams antstoliui V. Č. ir M. B. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. K. 2014-10-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti antstolio V. Č. 2014-09-08 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0116/14/00355 niekiniu bei negaliojančiu, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui nuosavybės teisę į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).
Ieškovas A. K. 2014-12-16 teismui pateikė prašymą atidėti 2014-12-17 paskirtą teismo posėdį ne anksčiau kaip 2015 m. sausio mėnesiui, motyvuodamas tuo, kad byloje sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, dėl to ieškovui būtinas advokatas.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu, siekia vilkinti bylą ir toliau gyvena ginčo bute nemokėdamas mokesčių. Ieškovas faktiškai naudojasi advokato pagalba, nes ieškovo advokatas dalyvavo ieškovo ir atsakovo derybose, ieškovas buvo pradėjęs kitą civilinę bylą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko Vilniaus miesto apylinkės teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo A. K. ieškinį atsakovams antstoliui V. Č. ir M. B. paliko nenagrinėtą; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi taikytą atsakovo turto, kurį sudaro butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą; priteisė atsakovui M. B. iš ieškovo A. K. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš ieškovo A. K. 4 543 Lt (1 315,74 eurų) žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad ieškovui apie posėdį buvo pranešta tinkamai, o ieškovo nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis nėra svarbi, nes ieškovas nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, kada ieškinys buvo paruoštas, turėjo galimybę susirasti advokatą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neatvyko dėl svarbių priežasčių. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesu požymiai, nes ieškovas tuo pačiu metu identišką ieškinį teikė Vilniaus miesto apylinkės teismo iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-34445-779/2014, kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (ieškovas) A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas iš ieškovo buvo gavęs prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo su svarbiomis neatvykimo priežastimis. Ieškovas, laikydamasis CPK 246 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pateikė teismui prašymą bei nurodė neatvykimo priežastis, dėl ko teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai, pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui. Net ir pripažinus šalies nedalyvavimo posėdyje priežastis nesvarbiomis, vien tai, kad ieškovas teismą informavo apie nedalyvavimą posėdyje ir pagrindė nedalyvavimą svarbiomis aplinkybėmis, turi būti laikoma ieškovo siekiu, kad procesas vyktų sąžiningai ir teisingai.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, kada ieškinys buvo paruoštas, turėjo galimybę susirasti advokatą. Ieškinio parengimo momentas ir poreikis turėti atstovą bylos nagrinėjime nėra reikšmingos aplinkybės, o tuo labiau vienas iš pagrindų palikti ieškinį nenagrinėtu. Be to, teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas identišką ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu būtent todėl, kad ieškinys buvo teismingas Vilniaus apygardos teismui, todėl ir šiuo atveju ieškovo veiksmus laikyti piktnaudžiavimu procesu nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas M. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas pats asmeniškai privalo dalyvauti teismo posėdžiuose, o pasirūpinti atstovavimu privalo iki teismo posėdžio pradžios. Nors, kaip nurodė ieškovas, teismo posėdžio metu jis neturėjo tinkamo atstovo, tačiau įstatymas neatleido nuo pareigos jam asmeniškai dalyvauti posėdyje. Be to, iki 2014-12-17 teismo posėdžio ir šiuo metu ieškovas faktiškai naudojasi teisine pagalba, o tai patvirtina teismui teikiamų procesinių dokumentų turinys bei aplinkybė, kad atsakovas M. B. dalyvavo derybose su ieškovu ir asmeniu, prisistačiusiu ieškovo advokatu. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas ieškiniu šioje byloje siekia tik vilkinti jo iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų. Tai patvirtina ieškovo pasyvus elgesys nedalyvaujant teismo posėdžiuose bei aktyvus elgesys siekiant gauti palankias teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).
Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalių neatvykimo į teismo posėdį padariniais, išdėstytais CPK 246 straipsnyje. Bylos šalis, kuri ketina asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, gavusi tinkamą teismo pranešimą, kuriame nurodyta teismo posėdžio vieta ir laikas, turi atvykti į teismo posėdį numatytu laiku, o tais atvejais, kai šalis pageidauja vesti bylą per atstovą, ji turi pasirūpinti atstovavimu (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, o dėl to nekilo ir ginčų, apeliantui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, vyksiantį 2014 m. gruodžio 17 d., teismo šaukime buvo išdėstytos ir neatvykimo į teismo posėdį pasekmės (b. l. 148), tačiau ieškovas į teismo posėdį neatvyko. Teisme 2014 m. gruodžio 16 d. buvo gautas ieškovo prašymas atidėti teismo posėdį, motyvuojant tuo, kad ieškovas nesuspėjo susirasti advokato, kuris jį atstovautų teisme.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašyme nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis jo neatvykimą į teismo posėdį ir sudarančiomis pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą, todėl, atsižvelgdamas į teismo posėdyje išreikštą atsakovų (atstovų) poziciją, ieškinį paliko nenagrinėtą.
Apeliantas skunde akcentuoja, kad teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, nes apeliantas, laikydamasis CPK 246 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pateikė teismui prašymą bei nurodė svarbias neatvykimo į teismą priežastis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.
Apeliantas, inicijavęs civilinės bylos iškėlimą, turi pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu jos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Įstatymas reikalauja ne tik sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, bet ir būti rūpestingam – rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, koncentruotu ir ekonomišku ginčo išsprendimo procesu (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos duomenų matyti, kad apelianto ieškinys teismui buvo pateiktas 2014-10-01. Taigi per laikotarpį nuo ieškinio teismui padavimo iki byloje paskirto teismo posėdžio (2014-12-17) apeliantas turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu jo atstovavimu teisme, kuria ir būtų pasinaudojęs, jeigu elgtųsi rūpestingai. Be to, apelianto nurodyta aplinkybė, kuria grindžiamas jo neatvykimas į teismo posėdį, negali pateisinti paties apelianto neatvykimo į teismo posėdį. Apeliantas byloje nepateikė duomenų, jog jo neatvykimas į paskirtą teismo posėdį yra objektyviai pateisinamas. Taigi šioje byloje apelianto veiksmai neatitiko nurodytų rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principų.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesu požymių, nes apeliantas tuo pačiu metu identišką ieškinį teikė Vilniaus miesto apylinkės teismo iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-34445-779/2014, kurioje ieškinys paliktas nenagrinėtas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodė, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-34445-779/2014, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2-5847-656/2014 reiškiamas tapatus ieškinys. Vilniaus apygardos teisme ieškinys gautas 2014-10-01, o Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškinys gautas 2014-10-23. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-34445-779/2014 identišką apelianto ieškinį paliko nenagrinėtą būtent todėl, kad ieškinys buvo teismingas Vilniaus apygardos teismui, tik patvirtina teismo išvadą dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes apeliantas, žinodamas, kad jau yra pareiškęs tapatų reikalavimą, tokį patį reikalavimą pakartotinai reiškė kitame teisme.
Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto neatvykimo į teismo posėdį pasekmių klausimą, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.