Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolitos Rasiukevičienės,

dalyvaujant pareiškėjos L. M. atstovui advokato padėjėjui M. V., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2017 m. balandžio 10 d., ir prašo:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 68-167;

2) įpareigoti VMI prie FM atnaujinti terminą skundui pateikti dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)FR0682-477 ir išnagrinėti pareiškėjos skundą (el. bylos t. 1, l. 1-7).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus AVMI atliko jos mokestinį patikrinimą, kuris buvo baigtas 2016 m. birželio 14 d. surašius patikrinimo aktą Nr. (4.65) FR0680-427 (toliau - Patikrinimo aktas). Teigia, kad Patikrinimo aktas jai buvo įteiktas tik 2017 m. liepos 26 d., po to, kai jos atstovė kreipėsi į VMI su prašymu pateikti dokumentus, kuriais remiantis sudaryta prievolių ataskaita, pateikta antstoliams dėl įsiskolinimo išieškojimo. Pabrėžė, kad su Patikrinimo aktu jai nebuvo atsiųstas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65) FR0682-477. Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė VMI prie FM skundą dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą. VMI prie FM, išnagrinėjusi prašymą, 2017 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 68-167 skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai.

Nesutikdama su VMI prie FM 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 68-167 argumentais, pareiškėja teigia, kad jos prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą buvo nagrinėjamas tik formaliai ir šališkai, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, ko pasekoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Pareiškėja remiasi Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) įtvirtintais lygiateisiškumo ir teisingumo principais, bei šio įstatymo 152 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Tvirtina, kad skundo padavimo VMI prie FM termino praleidimą lėmė tai, kad ji yra senyvo amžiaus ir prastos sveikatos. Mokestinio patikrinimo metu dažnai sirgo ir dažnai gulėjo ligoninėse, tai patvirtina prie skundo pateikiamos jos ligos istorijos kopijos. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad ji beveik nekalba lietuviškai, o iki 2015 metų su mokesčių administratoriumi padėdavo bendrauti jos sūnus, kuris jai išversdavo visus tekstus ir padėdavo naudojantis kompiuteriu bei elektroniniu paštu, tačiau nuo 2016 m. sausio mėnesio jis atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Dėl šios priežasties ir dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ji prarado galimybę kontaktuoti su mokesčių administratoriumi ir dalyvauti mokestiniame patikrinime, negalėjo pasinaudoti savo teise būti išklausytai. Antstoliams pradėjus įsiskolinimo išieškojimą, buvo kreiptasi į advokatus dėl savo teisių gynimo, ko pasekoje, jos atstovai kreipėsi į mokesčių administratorių dėl dokumentų pateikimo, taip siekiant realizuoti jos teises, įtvirtintas MAĮ. Pabrėžė, kad aukščiau aptartas mokesčių mokėtojos teisių nerealizavimas susijęs ne su jos piktnaudžiavimu ar nesąžiningumu, o su susiklosčiusiomis gyvenimiškomis aplinkybėmis: bloga sveikata ir pastoviu lankymusi pas gydytojus bei nuolatiniu gulėjimu gydymosi įstaigose, sūnaus įkalinimu. Pažymi, kad ji kito artimo ir patikimo žmogaus, kuris galėtų jai pagelbėti neturėjo ir neturi.

Pareiškėja paminėjo ir tai, kad siekdama apskųsti patį procesą, o ne konkretų dokumentą, vietos mokesčių administratoriui pateikė rašytines pastabas. Iš rašytinių pastabų turinio matyti, jog yra skundžiamas ne konkretus dokumentas (patikrinimo aktas ar sprendimas tvirtinti patikrinimo aktą), o visa neteisėta procedūra, t. y. mokestinio patikrinimo užbaigimas, nesuteikus mokesčių mokėtojai teisės būti išklausytai.

Nustatant sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikimo jai datą, pareiškėja prašo vadovautis MAĮ 164 straipsnio 2 dalimi, kurioje imperatyviai įtvirtinta, jog tiesioginio dokumento įteikimo mokesčių mokėtojai diena laikoma ta diena, kai mokesčių mokėtoja (jo atstovas) savo parašu patvirtina mokesčių administratoriui liekančiuose dokumentuose apie dokumento gavimą arba kai mokesčių administratoriaus pareigūnas pažymi apie mokesčių mokėtojos (jo atstovo) atsisakymą priimti dokumentą ar patvirtinti jo gavimą. Pareiškėja skundą taip pat grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bylose, kuriose pasisakoma dėl mokesčių administratoriaus dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui momento.

L. M. nesutinka su VMI prie FM sprendimo argumentais, kad jos ligos nekliudė jai sudaryti sandorių. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo sprendime paminėti sandoriai buvo atlikti dar 2013 m., o ne 2014, 2015, 2016 metais, todėl jie negali įtakoti priimamo sprendimo dėl termino atnaujinimo. Tai, kad ji 2010-2011 metais savo pusseserei pervedė pinigus, taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog jai buvo tinkamai pranešta apie mokestinio patikrinimo eigą, juo labiau, jog pavedimai buvo atliekami 2010-2011 metais, o patikrinimas pabaigtas 2016 metais.

Pareiškėja taip pat akcentuoja, jog esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga - turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Be to, su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, mano, jog atsakovė priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

Atsakovė VMI prie FM atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. bylos t. 2, l. 1-8). Nurodė, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Vilniaus AVMI (toliau ir Inspekcija) 2016 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (4.65) FR0682-477, kuriuo nurodyta jai sumokėti į valstybės biudžetą 448310,06 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 362429,12 Eur GPM delspinigių, 30 proc. 134493 Eur GPM baudą, 346,39 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSDĮ), 235,70 Eur PSDĮ delspinigių, 30 proc. 104 Eur PSDĮ baudą. Atsakovė 2017 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 68-167 prašymo netenkino, nes pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis skundo padavimo terminui atnaujinti.

Atsakovė atsiliepime remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl procesinių terminų atnaujinimo ir nurodo, kad: 1) asmuo privalo aktyviai ginti savo pažeistas teises, t. y. domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius administracinius sprendimus, 2) svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios ribojo asmens teisę į skundą, 3) nepakankamas atidumas, rūpestingumas nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą paduoti skundą. Pažymi, kad terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, jog ji apribojo pareiškėjo galimybės pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis į teismą nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011). Šiuo atveju VMI prie FM, atlikusi pareiškėjos mokestinio proceso tyrimą nustatė, jog pareiškėja 2007 ir 2008 m. aktyviai dalyvavo mokestiniame patikrinime: išdavė įgaliojimus savo atstovams, atsiėmė dokumentus, skundė Inspekcijos sprendimą, t. y. kaip atidus, rūpestingas asmuo suvokė šio proceso reikšmę, galimas neigiamas pasekmes jai. Pareiškėja ir 2013 m. aktyviai dalyvavo mokestiniame procese: teikė prašymus, rinko dokumentus, pateikė paaiškinimą, prašė dokumentus siųsti jos nurodytu el. pašto adresu. Atsakovės nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai taip pat leido daryti išvadą, kad pareiškėjos sveikatos būklė ir nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas neribojo galimybės jai pačiai arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis dėl galimai pažeistų teisių gynimo. Akcentuoja, kad pareiškėja, kuri, kaip minėta, suvokė dalyvavimo mokestiniame procese svarbą, neinformavo mokesčių administratoriaus, jog jai kilo kliūčių dėl jos dalyvavimo (atstovavimo) šiame procese, neatliko jokių veiksmų, jog išsiaiškintų kontrolės veiksmų rezultatą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pripažino, jog mokestinio patikrinimo rezultatais ji pradėjo domėtis tik 2017 m., kai jos atžvilgiu mokesčių administratorius pritaikė priverstinio išieškojimo priemones, t. y. beveik po 4 metų nuo mokestinio patikrinimo pradžios, nors dalyvavo mokestiniame procese. Paaiškino, kad Inspekcijai dalies dokumentų mokestinio patikrinimo metu nepavyko įteikti pareiškėjai, todėl jie buvo paskelbti viešai, nors pareiškėja žinojo, kad mokesčių administratorius privalo užbaigti patikrinimą ir priimti administracinį aktą jos atžvilgiu. VMI prie FM mano, kad nesidomėjimas Inspekcijos atliekamu mokestiniu patikrinimu beveik 4 metus, nepakankamas valstybinės kalbos žinojimas, ligos nesudaro pagrindo pripažinti, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, nurodo, kad pareiškėja galėjo kontaktuoti su artimu asmeniu (pussesere).

Mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pagrįstas, nes jame atsakovė išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, argumentus, įrodymus ir kt. sprendimo elementus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka ir laiku.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ginčijamame sprendime nurodyta pareiškėjos pusseserė gyvena Klaipėdoje, su ja pareiškėja retkarčiais bendrauja telefonu. Paaiškino, kad pareiškėja sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo gavo 2017 m. liepos mėnesį, tikslios datos nurodyti negali.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remiantis atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad mokesčių administratorius pareiškėjai sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteikė viešo paskelbimo būdu, nepavykus šį sprendimą įteikti atsakovei žinomos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat mokesčių mokėtojos pageidavimu sprendimas buvo siunčiamas elektroniniu paštu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nustatyta, kad Vilniaus AVMI atliko pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir privalomojo draudimo įmokų (toliau – PSDĮ) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, kurio rezultatus įformino 2016 m. birželio 14 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)FR0680-427 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo aktu už 2008 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpį pareiškėjai papildomai apskaičiuota 448 656,45 Eur mokesčių: 448 310,06 Eur GPM ir 346,39 Eur PSDĮ (el. byla, t. 2, l. 153-175).

Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 26 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)FR0682-477 patvirtino Patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotas GPM, PSDĮ bei su jais susijusias sumas (el. bylos t. 2, l. 138-147).

Pareiškėja atstovo pagalba 2017 m. rugsėjo 11 d. skundu kreipėsi į VMI prie FM (skundas institucijoje gautas 2017 m rugsėjo 14 d.), prašydama panaikinti Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 26 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)FR0682-477. Skunde pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundo dėl šio Vilniaus AVMI sprendimo pateikimui (el. byla, t. 2, l. 72-84).

VMI prie FM 2017 m. spalio 17 d. sprendimu „Dėl L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 11 d. prašymo atnaujinti terminą paduoti skundą) Nr. 68-167 nusprendė pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 11 d. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjai (el. byla, t. 2, l. 11-15).

MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui (MAĮ 152 straipsnio 5 dalis).

MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais:1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. Pagal MAĮ 164 straipsnio 2 dalį tiesioginio dokumento įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma ta diena, kai mokesčių mokėtojas (jo atstovas) savo parašu patvirtina mokesčių administratoriui liekančiuose dokumentuose apie dokumento gavimą arba kai mokesčių administratoriaus pareigūnas pažymi apie mokesčių mokėtojo (jo atstovo) atsisakymą priimti dokumentą ar patvirtinti jo gavimą. Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (MAĮ 164 straipsnio 3 dalį). Telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka. Dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarime gali būti numatytos kitokios šio dokumentų įteikimo būdo sąlygos (MAĮ 164 straipsnio 4 dalį). Tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti, jeigu mokesčių mokėtojui įteiktinas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo (MAĮ 164 str. 5 d.).

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad skundžiamas Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. (4.65)FR0682-477 pareiškėjai nebuvo įteikiamas tiesiogiai, o 2016 m. liepos 28 d. buvo siunčiamas registruotu laišku adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat el. paštu: (duomenys neskelbtini), prašant patvirtinti jo gavimą (el. byla, t. 2, l. 134). Pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) grįžo neįteikta, nes netikslus adresas (el. byla, t. 2, l. 135). Vilniaus AVMI 2016 m. rugpjūčio 2 d. paskelbė viešai kvietimą atvykti atsiimti Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (4.65)FR0682-477 (kvietimo galiojimo pabaiga - 2016-08-11) (el. byla, t. 2, l. 133).

Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamas Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. (4.65)FR0682-477 pareiškėjai buvo siunčiamas trimis MAĮ 164 straipsnyje numatytais būdais: registruotąja pašto siunta, kuri paštui perduota 2016 m. liepos 29 d., tačiau pašto įstaiga siuntos pareiškėjai neįteikė ir grąžino ją VMI, kadangi buvo netikslus gavėjo adresas; elektroniniu laišku adresu (duomenys neskelbtini), tačiau patvirtinimo apie laiško įteikimą mokesčių administratorius negavo; apie priimto sprendimo atsiėmimą informuojant viešai per „Mano VMI“ skiltyje „Vieši skelbimai“. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad vietos mokesčių administratorius išnaudojo visus įmanomus priimto sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojai būdus.

Pažymėtina, kad atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių administratorius visą korespondenciją siuntė jam žinomu pareiškėjos adresu: Justiniškių g. 56-15, 05244 Vilnius (pvz., el. bylos t. 2, b. l. 266-267). Bylos duomenys taip pat rodo, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėja 2013 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu informavo mokesčių administratorių, kad dėl užimtumo negali atvykti, todėl mokesčių administratoriaus prašė visus jai skirtus dokumentus siųsti į nurodytą elektroninį paštą ((duomenys neskelbtini)), nes ši bendravimo forma priimtiniausia ir užtikrina operatyvumą (el. bylos t. 2, b. l. 274). Pareiškėja mokesčių administratoriaus apie savo adreso pasikeitimą neinformavo.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojama MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimo praktika, byloje nesant duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui, nustatant skundžiamo VMI sprendimo įteikimo pareiškėjui momentą, turi būti vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvaus pobūdžio nuostata ir preziumuojama, jog pareiškėjui aptariamas VMI sprendimas buvo įteiktas penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Byloje duomenų apie tikslią Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 26 d. sprendimo įteikimo pareiškėjai datą nėra. Pareiškėja nei skunde VMI prie FM, nei skunde teismui tikslios ginčijamo Vilniaus AVMI sprendimo įteikimo datos taip pat neįvardino. Jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad tai galėjo būti 2017 m. liepos mėnesį, akcentuodamas, kad su Patikrinimo aktu 2017 m. birželio 26 d. pareiškėjai ginčijamas Vilniaus AVMI sprendimas atsiųstas nebuvo. Taigi, šiuo atveju nesant objektyvių įrodymų apie skundžiamo Vilniaus AVMI sprendimo įteikimą pareiškėjai, yra pagrindas taikyti MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatas.

LVAT praktika prioritetą teikti faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam įteikimo momentui, yra taikoma tais atvejais, kai VMI sprendimas įteikiamas siunčiant registruotu laišku. Todėl mokesčių mokėtojo faktinio sužinojimo apie VMI sprendimą momentas, kai sprendimas jau anksčiau buvo siunčiamas mokesčių mokėtojui registruotu laišku ir nebuvo jam įteiktas, neturi teisinės reikšmės nustatant termino skundui paduoti eigos pradžią. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, ta aplinkybė, kad pareiškėja, 2017 m. birželio mėn. 26 d. gavusi iš antstolių raštą dėl išieškojimo, atstovo pagalba kreipėsi į Vilniaus AVMI ir faktiškai sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo gavo tik 2017 m. liepos mėn., sprendžiamam klausimui teisinės reikšmės neturi.

Remiantis bylos duomenimis, registruota pašto korespondencija pašto įstaigai buvo įteikta 2016 m. liepos 29 d., todėl sprendimo įteikimo pareiškėjai data laikytina 2016 m. rugpjūčio 5 d. Vadinasi, pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį (ginčui aktuali redakcija), skundas VMI prie FM dėl Vilniaus AVMI sprendimo galėjo būti paduotas iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. Kadangi pareiškėja skundą VMI prie FM padavė (išsiuntė paštu) 2017 m. rugsėjo 11 d., t. y. praėjus daugiau ne metams nuo termino skundui paduoti pasibaigimo dienos, VMI prie FM pagrįstai sprendė, kad pareiškėja praleido skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminą.

Kaip minėta, mokesčių administratorius šiuo atveju pasirinko ir kitus alternatyvius dokumentų mokesčių mokėtojai įteikimo būdus. Atsižvelgiant į pareiškėjos pageidavimą, išreikštą raštu 2013 m. lapkričio mėnesį, ginčijamas sprendimas buvo siunčiamas 2016 m. liepos 28 d. pareiškėjos nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Pagal MAĮ 164 straipsnio 4 dalį šio sprendimo įteikimo pareiškėjai data laikytina elektroninio laiško išsiuntimo diena, t. y. 2016 m. liepos 28 d. Mokesčių administratoriui Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbus pranešimą, kuriame pareiškėjai per nustatytą terminą pasiūlyta atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti sprendimą MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, tačiau jo per nustatytą terminą neatsiėmus, sprendimas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 2 d. Kaip jau minėta pareiškėja su skundu į centrinį mokesčių administratorių kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 11 d., taigi ir šiais abiem atvejais praleido kreipimosi į VMI prie FM terminą. Pareiškėja iš esmės pripažįsta šią aplinkybę, todėl kartu su skundu dėl Vilniaus AVMI sprendimo 2017 m. rugsėjo 11 d. VMI prie FM pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

MAĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo. LVAT savo praktikoje yra nustatęs, kad MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (LVAT 2010-11-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A554-1154/2010).

Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. LVAT 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007). Taip pat mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais pripažįstant termino praleidimo priežastis svarbiomis. Nurodytų kriterijų taikymas mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr. LVAT 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-891/2011; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2255/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia tuo, kad yra senyvo amžiaus, prastos sveikatos, beveik nekalba lietuviškai, iki 2015 m. su mokesčių administratoriumi padėdavo bendrauti jos sūnus, kuris išversdavo visus tekstus, padėjo naudotis kompiuteriu, tačiau nuo 2016 m. sausio mėn. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl ji prarado galimybę kontaktuoti su mokesčių administratoriumi elektroniniu paštu. Be to, ji neturi kito artimo ir patikimo žmogaus, kuris galėtų jai pagelbėti. Šias priežastis pareiškėja laiko svarbiomis ir objektyviomis.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui centriniam mokesčių administratoriui paduoti argumentus, sprendžia, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl nurodytos termino praleidimo priežastys pagrįstai centrinio mokesčių administratoriaus nevertintinos kaip svarbios.

Pažymėtina, kad asmenys, inicijuodami ginčą, turi ne tik teises, bet ir pareigas sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti įrodymus ir argumentus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos mokestinis patikrinimas atliekamas nebe pirmą kartą. Realizuodama savo teises į galimai pažeistų teisių gynybą, ji iniciavo mokestinį ginčą, tuo tikslu 2007-2008 metais suteikė įgaliojimus paimti patikrinimo aktą, pasirašyti ir atlikti visus kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus kitiems asmenims. Mokestinis patikrinimas, kurio rezultatus pareiškėja siekia užginčyti šiuo atveju, buvo atliekamas nuo 2013 m. Atsakovės surinkti įrodymai patvirtina, kad šio mokestinio patikrinimo metu iki 2015 m. pabaigos pareiškėja aktyviai jame dalyvavo, teikė prašymus, paaiškinimus (el. bylos t. 2, l. 358, 359, 361-362, 369) . Atitinkamai Vilniaus AVMI pareiškėjai siuntė informaciją apie mokestinio patikrinimo eigą (el. byla, t. 4, b. l. 153, 276, 285, 286, 288, 290, 292), šiuose raštuose buvo nurodyti kontaktiniai telefono numeriai, kuriais, iškilus klausimams, pareiškėja galėjo kreiptis į vietos mokesčių administratoriaus pareigūnus. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjai buvo žinoma mokestinių patikrinimo procedūra. Nepaisant to, pareiškėja skunde pripažino, jog ginčo mokestinio patikrinimo rezultatais ji pradėjo domėtis tik 2017 m., kai jos atžvilgiu mokesčių administratorius pritaikė priverstinio išieškojimo priemones, t. y. beveik po 4 metų nuo mokestinio patikrinimo. Akivaizdu, kad pareiškėja, būdama rūpestinga, sąžininga ir atidi mokesčių mokėtoja, Vilniaus AVMI sprendimu privalėjo pasidomėti gerokai anksčiau.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja yra senyvo amžiaus ir turi sveikatos problemų, tačiau šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat nelaikytinos svarbiomis, dėl kurių kreipimosi su skundu dėl Vilniaus AVMI sprendimo terminas galėtų būti atnaujintas.

LVAT savo praktikoje (žr. 2007-04-05 nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-151/2007; 2007-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-269/2007) yra išaiškinęs, kad vertinant ligą kaip termino skundui paduoti praleidimo priežastį, ji pripažintina svarbia tik tuomet, kai dėl šios ligos asmens galimybės įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą buvo realiai apribotos. Tokiu atveju būtina įvertinti, kiek liga galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti skundą. Tik jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba liga ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, ji gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi (žr. 2010-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. ASB5B - 213/2010).

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, VMI prie FM išsamiai išanalizavo pareiškėjos pateiktus duomenis, patvirtinančius jos sveikatos būklę. Byloje esantys medicininiai dokumentai (el. byla, t. 2, l. 35-43) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos sveikatos būklė nebuvo tokio pobūdžio, kad dėl jos pareiškėja apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jos fizines galias tokiu laipsniu, jog ji pati ar per įgaliotus atstovus negalėjo surašyti skundo centriniam mokesčių administratoriui ir laiku realizuoti savo teisę į galimai pažeistų teisių gynybą. Pažymėtina, kad nei pareiškėjos sveikatos būklė, nei amžius, nei jos nurodytas nepakankamas lietuvių kalbos žinojimas nesutrukdė jai vėliau (kai 2017 m. ji gavo pranešimą iš antstolių kontoros apie pradėtą išieškojimo procesą) imtis veiksmų ginant savo pažeistas teises ir sudaryti sutartį su kvalifikuotu teisininku.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl jos teisės būti išklausytai mokestinio patikrinimo procese pažeidimo nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi, jos galėtų būti vertinamos sprendžiant Vilniaus AVMI sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo teisėtumo klausimą.

Taigi, įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino atnaujinimą sąlygojančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjai laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į centrinį mokesčių administratorių pateikiant skundą dėl Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (4.65)FR0682-477 panaikinimo.

Atsakovė ginčijamame sprendime išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, argumentus, įrodymus, pateikė jų analizę ir teisinį vertinimą, todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl šio sprendimo nepagrįstumo yra atmestini.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad VMI prie FM 2017 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. 68-167 yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ir įpareigoti centrinį mokesčių administratorių atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus AVMI 2016 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (4.65)FR0682-477 paduoti nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.