- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-129-436/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Arūnas Rudzinskas (pran.), Antanas Burdulis, Nijolia Indreikeinė
- Ieškovas
- E. A.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės Registrų centras, valstybinės įmonė „Registrų centras"
- Kategorijos
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Nijolios Indreikeinės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo E. A. atstovei advokatei R. U., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei D. Ž., trečiojo asmens Valstybės įmonės Registrų centras atstovui V. M., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tretysis asmuo byloje valstybinės įmonė „Registrų centras".
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. A. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti jam teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį Savanorių pr. 243-47, Kaune. Ieškovas nurodė, kad jo motina, mirusi 2006 m. birželio 14 d., kaip buto nuomininkė, savo teises privatizuoti butą pradėjo įgyvendinti galiojant Butų privatizavimo įstatymui (pateikė prašymą ir jo sutikimą, kad butas būtų privatizuotas mamos vardu), tačiau ne dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių, privatizavimo procedūra iki jos mirties nebuvo baigta, todėl procedūra turėtų būti baigta su ieškovu, kaip mamos teisių perėmėju, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pagrindu (3-4 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino ieškovo teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ginčo butą ir įpareigojo atsakovą sudaryti su ieškovu buto pirkimo-pardavimo sutartį (99-101 b.l.). Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo mama privatizavimo procedūrą pradėjo nustatytais terminais pareiškimu kreipdamasi į atitinkamą instituciją, t.y. valią privatizuoti ginčo butą išreiškė. Tai patvirtina byloje esantis ieškovo mamos 1992 m. spalio 14 d. pareiškimas Kauno miesto valdybai bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimai teismo posėdyje. Taigi, buto privatizavimo procedūra nebuvo baigta ne dėl ieškovo mamos valios, todėl jam, kaip jos teisių perėmėjui, kuris atitinka LR butų privatizavimo įstatyme nustatytas sąlygas, keliamas buto privatizavimo subjektui, pripažintina teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno miesto savivaldybė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (103-107 b.l.).
1. Byloje esantis ieškovo pateiktas 1992 m. spalio 14 d. pareiškimas dėl buto pirkimo nėra tinkamai užpildytas, jame nėra pareiškėjos parašo, nėra pareiškimo priėmimo registracijos žymos, pareiškimą priėmusios įstaigos antspaudo, todėl negalima daryti išvados, kad minėtas pareiškimas buvo pateiktas LR butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka atitinkamai institucijai. Be to, Kauno miesto savivaldybėje yra išlikę pareiškimų priėmimo registracijos knygos nuo 1992 m. spalio 8 d., tačiau jose ieškovo mamos 1992 m. spalio 14 d. pareiškimas nėra registruotas.
2. Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras" Kauno filialo 2007 m. liepos 9 d. raštas Nr. S-3 643 -2026 yra neišsamus, iš pateiktų duomenų negalima nustatyti kas, dėl ko ir kada pateikė prašymą, todėl jo negalima laikyti tinkamu įrodymu, vertinant ar buvo laiku kreiptasi dėl buto privatizavimo. Be to, iš trečiojo asmens atstovo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad VĮ „Registrų centras" pildyti pareiškimų žurnalai buvo laisvos formos, tinkamai neužpildyti dėl didelio darbo krūvio.
3. Neįrodžius, kad ieškovo mamos valia privatizuoti ginčo patalpas buvo tinkamai išreikšta ieškinys turėjo būti atmestas.
4. Be to, byloje nėra duomenų, kad buto nuomininkė ir jos šeimos nariai buvo susitarę dėl buto privatizavimo, ieškovas ir jo atstovė neneigė, kad tokio susitarimo nebuvo, todėl ir dėl šios priežasties ieškovas neturi teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti buto.
5. Ieškovas ieškinį pareiškė Kauno miesto savivaldybei, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus įpareigojo vykdyti Kauno miesto savivaldybės administraciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (110-113 b.l.).
1. Byloje esantys įrodymai (ieškovo mamos pareiškimas, trečiojo asmens raštas, liudytojos parodymai patvirtina, kad ieškovo mama laiku ir tinkamai išreiškė valią privatizuoti butą.
2. Ant pareiškimo yra registracijos Nr. 34691, todėl apelianto argumentas, kad pareiškimas neregistruotas, nepagrįstas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje Nr.3K-3-192/2008 išaiškino, kad dokumentas, išduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, neatitinka oficialiojo įrodymo turinio reikalavimų. Taigi, atsakovo struktūrinių padalinių raštai, kuriuose nurodoma, kad ieškovo mama nebuvo pateikusi dokumentų dėl buto privatizavimo, nelaikytini oficialiais įrodymais.
4. Tarp nuomininkės šeimos narių buvo susitarimas dėl buto privatizavimo, tai patvirtina ieškovo atstovės paaiškinimai.
5. Ieškovo mama laiku ir tinkamai išreiškė valią privatizuoti butą, todėl ieškovas, kaip jos teisių perėmėjas, įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis.
6. Nors ieškinys buvo pareikštas Kauno miesto savivaldybei, tačiau teismas įpareigodamas Kauno miesto savivaldybės administraciją sudaryti su ieškovu pirkimo-pardavimo sutartį procesinio pažeidimo nepadarė, nes būtent administracija ir įgyvendina savivaldybės funkcijas.
7. Teismas, tenkindamas ieškinį, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje Nr.3K-3-192/2008 suformuotos praktikos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovė apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovo apeliacinį skundą prašė atmesti.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo mama buto privatizavimą pradėjo galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numatė, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Taigi ketinimą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas nuomininkai turėjo išreikšti ne vėliau kaip iki 1992 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo mama į Kauno miesto valdybą dėl buto privatizavimo kreipėsi 1992 m. spalio 14 d. pareiškimu, kurį pagal tuo metu galiojusią tvarką pateikė Respublikiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui (93 b.l.). Pareiškime esantys asmens, tikrinusio jame nurodytus duomenis, rekvizitai ir registracijos numeris, patvirtina, kad pareiškimas buvo priimtas. Be to, pareiškimo registracijos numeris sutampa su trečiojo asmens VĮ Registrų centras 2007 m. liepos 9 d. rašte nurodomu prašymo sudaryti buto inventorinę bylą numeriu (36 b.l.). Kad ieškovo mama laiku ir tinkamai buvo išreiškusi norą privatizuoti butą patvirtina ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimai bei liudytojos, apklaustos pirmosios instancijos teisme, parodymai (96-97 b.l.). Taigi, aplinkybė, jog Kauno miesto savivaldybėje nėra išlikusių dokumentų apie ieškovo mamos kreipimąsi dėl buto privatizavimo, nepaneigia fakto, jog ieškovo mama kreipėsi dėl buto privatizavimo.
Nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą daryti išvadą, jog ieškovas įrodė faktą, jog jo mama laiku ir tinkamai išreiškė valią privatizuoti ginčo butą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovo mama ir kiti nuomininkai nebuvo sudarę susitarimo dėl buto privatizavimo, todėl ir dėl šios priežasties ieškovo mama nebuvo įgijusi teisės privatizuoti buto lengvatinėmis sąlygomis.
Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamąsias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Tai lėmė teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumas ir specifika. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendintos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008).
Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį nuomininkas ir jo šeimos nariai turėjo galimybę įsigyti bent vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo pareigūnai, gavę ieškovo mamos prašymą, neatliko visų veiksmų, kurie užtikrintų ieškovo mamos teises vykdant buto privatizavimą. Todėl šiuo atveju, kai nepateiktas notariškai patvirtintas susitarimas, o pagal bylos aplinkybes aišku, jog tarp buto pagrindinės nuomininkės ir jos šeimos narių, kurie viso butų privatizavimo proceso metu gyveno ginčo bute, niekada nebuvo ginčo dėl buto privatizavimo, tokia aplinkybė negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti ieškinį dėl buto privatizavimo. Toks įstatymo atskiros nuostatos formalus taikymas reikštų, kad neįgyvendintas realus teisingumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo mama įgijo subjektinę teisę privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Pažymėtina, kad, Butų privatizavimo įstatymui netekus galios, ieškovas, kaip mamos teisių perėmėjas, gali įgyvendinti nurodytą teisę pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, pagal kurias valstybės (savivaldybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą.
Kartu teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas ieškinį pareiškė Kauno miesto savivaldybei, o ne Kauno miesto savivaldybės administracijai, todėl ir sprendimo rezoliucinėje dalyje įpareigojimai turėjo būti numatyti Kauno miesto savivaldybei. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo, tačiau jie sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti nurodant, kad ne Kauno miesto savivaldybės administracija, o Kauno miesto savivaldybė įpareigojama su ieškovu E. A. sudaryti buto pirkimo pardavimo sutartį.