Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro atstovei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai ir viešajai įstaigai Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2012 m. sausio 10 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-54 Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nurodė, jog ji pavedė Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjui teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Kauno maisto pramonės mokyklos panaudos teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir patikrinti, ar visa minėtai mokyklai perduota žemė naudojama pagal paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Be to, tuo pačiu raštu pareiškėja buvo informuota, jog nustačius, kad perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius teisės aktų nustatyta tvarka galės spręsti klausimą dėl panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą tikslingumo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu mokymo centro stadiono statyba jau prasidėjo, tik visiškai kitoje vietoje, dėl ko nenaudojama dalis žemės sklypo, liko neužstatyta ir nebus užstatyta, tai yra gali būti grąžinta natūra.

2018 m. kovo 29 d. prašymu ji kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimą, bei naujos sutarties sudarymą, perduodant Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui mažesnio dydžio žemės sklypą, pakankamą esamų pastatų eksploatavimui. Nutraukus valstybinės žemės panaudos sutartį, realiai nenaudojamą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį panaudoti nuosavybės teisių į žemę atstatymui natūra.

Skundžiamu 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 8SD-2049-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT Kauno miesto skyrius informavo, kad ginčo žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir, kad tokia žemė iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Taip pat skundžiamame 2018 m. balandžio 25 d. sprendime nurodyta, kad profesinio mokymo įstaigų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1312 „Dėl profesinio mokymo įstaigų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio sąrašo patvirtinimo“.

Pareiškėja šį sprendimą apskundė NŽT direktoriui, tačiau jos skundas buvo atmestas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1 SS-1290-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Pareiškėjos manymu, skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti.

Pareiškėja nurodė, kad Kauno maisto pramonės mokyklos direktorius 2008 m. sausio 29 raštu Nr. R2-l 34 pranešė, jog užstatyta teritorija sudaro 1,1 ha, nuo mokyklos link (duomenys neskelbtini) numatoma įrengti sporto aikštelę, prie mokyklos planuojama statyti duonos - konditerijos sektorinį praktinio mokymo centrą, o link (duomenys neskelbtini) suprojektuota 22 automobilių stovėjimo vietos.

2017 m. gegužės 23 d. raštu Nr. Rl-147 Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro direktorius vėl informavo, kad šio mokymo centro realiai nenaudojamoje žemės sklypo dalyje ateityje vis dar tik planuojama įrengti mokiniams sporto aikštelę. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios nuotraukos, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro stadiono statyba šuo metu jau prasidėjo, tik visiškai kitoje vietoje. Taigi, ta nenaudojama dalis žemės sklypo, kurioje buvo planuojama statyti stadioną, liko neužstatyta ir nebus užstatyta, tai yra gali būti grąžinta natūra.

Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad nei 2011 metais, nei 2012 metais dar nebuvo žinoma aplinkybė, jog Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro stadionas bus statomas visiškai kitoje vietoje. Taigi, situacijai pasikeitus iš esmės, akivaizdu, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyrius turi iš naujo spręsti dėl panaudos sutarties su Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru nutraukimo prieš terminą tikslingumo, išnuomojant šiam centrui mažesnį žemės sklypą, pakankamą turimiems pastatams eksploatuoti.

Pareiškėjos teigimu, atsakovas skundžiamais sprendimais iš esmės neišnagrinėjo jos 2018 m. kovo 29 d. prašymo dėl panaudos sutarties nutraukimo, todėl šie sprendimai turi būti panaikinti kaip nepagrįsti ir neteisėti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu (b. l. 47-50) bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos reikalavimais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

NŽT pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1312 „Dėl žemės ūkio mokyklų naudojamų žemės sklypų dydžių nustatymo“ patvirtino Kauno maisto pramonės mokyklos naudojamą 2,5 ha žemės sklypą. 2008 m. sausio 16 d. tuometis Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis“, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. A-4179 ir 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-1230 patvirtintus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliuosius planus, su Kauno maisto pramonės mokykla (šiuo metu Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras) sudarė 2,04 ha valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. M19-2008-1.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-01-11 pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-13 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste naudojimo valstybinės kontrolės atlikimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2012- 01-30 atliko valstybinio žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktą 8ŽN7. Patikrinimo metu pažeidimų dėl žemės sklypo naudojimo nenustatė.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 ir 6 dalių, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis buvusio savininko J. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės dalis, kuri patenka į Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro panaudos teise valdomą žemės sklypą, yra priskirta valstybės išperkamai, todėl atsakovas skundžiamais sprendimais pagrįstai ir teisingai informavo, kad inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties, sudarytos su Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru, nutraukimą bei grąžinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį natūra, pretendentams į J. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, neturi teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu (b. l. 83-86) prašė skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2,04 ha valstybinės žemės sklypas patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, o 2008-01-16 valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M19/2008-1 pagrindu naudojamas trečiojo suinteresuoto asmens Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro. Ginčo atveju teritorija, kurioje nuosavybės teisių atkūrimo siekia pareiškėja, Mokymo centrui priskirta Vyriausybės nutarimu, kuris priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės išperkamos žemės sąlygas, ir suplanuota detaliuoju planu. Minėtas teritorijų planavimo dokumentas yra galiojantis ir nenuginčytas. Įvertinus tai, darytina išvada, kad ginčo teritorija yra pagrįstai priskiriama valstybės išperkamai žemei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras atsiliepimu (b. l. 116,117) bei atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. sausio 11 d. pavedimu Nr. IPAV-(1.8)-13 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo valstybės kontrolės atlikimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2012 m. sausio 30 d. atliko valstybinio žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktą 8ŽN7. Patikrinimo metu pažeidimų dėl žemės sklypo naudojimo nenustatė. Buvusio savininko J. Z. iki 1940 m. turėtos žemės dalis, kuri patenka į Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui panaudos teise valdomą žemės sklypą yra priskirta valstybės išperkamai, todėl atsakovas skundžiamais sprendimais pagrįstai informavo, kad inicijuoti Valstybinės žemės panaudos sutarties su mokymu centru nutraukimą nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra pretendentė nuosavybės teisių atkūrimui į J. Z. nuosavybės teise turėtą žemę, adresu (duomenys neskelbtini). Buvusio savininko J. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės dalis patenka į Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro panaudos teise valdomą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 2,5 ha dydis buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1312 „Dėl žemės ūkio mokyklų naudojamų žemės sklypų dydžių nustatymo“. 2008 m. sausio 16 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, atsižvelgdamas į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. A-4179 ir 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. A-1230 patvirtintus žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliuosius planus, su Kauno maisto pramonės mokykla (šiuo metu Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras) sudarė 2,04 ha valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. M19-2008-1 (toliau – ir valstybinės žemės panaudos sutartis) (b. l. 127-129).

Pareiškėja 2018 m. kovo 29 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydama inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimą bei naujos sutarties sudarymą, perduodant Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centrui (toliau – ir Mokymo centras) mažesnio dydžio žemės sklypą, pakankamą esamų pastatų eksploatavimui. Nutraukus valstybinės žemės panaudos sutartį, realiai nenaudojamą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį panaudoti nuosavybės teisių į žemę atstatymui natūra (b. l. 26-28). Pareiškėja savo reikalavimus grindė tuo, kad Mokymo centras dalies ginčo žemės nenaudoja pagal paskirtį, t. y. nevykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygų.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius skundžiamu 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 8SD-2049-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėją, kad ginčo žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir, kad tokia žemė iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Taip pat skundžiamame 2018 m. balandžio 25 d. sprendime nurodyta, kad profesinio mokymo įstaigų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1312 „Dėl profesinio mokymo įstaigų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžio sąrašo patvirtinimo“. Dėl šios priežasties NŽT Kauno miesto skyrius atsisakė inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimą (b. l. 29,30).

Pareiškėja šį NŽT Kauno miesto skyriaus sprendimą apskundė NŽT direktoriui, tačiau jos skundas iš esmės analogiškais motyvais buvo atmestas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1SS-1290-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 38,39).

Ginčas byloje kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2018-04-25 sprendimo Nr. 8SD-2049-(14.8.94) ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2018-06-28 sprendimo Nr. 1SS-1290-(7.5.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja, prašydama panaikinti administracinius aktus, teigia, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, nes atsakovas iš esmės neišnagrinėjo jos 2018 m. kovo 29 d. prašymo dėl panaudos sutarties nutraukimo.

Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiami atsakovo sprendimai neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendimuose atsakovas tik informavo pareiškėją, kad ginčo žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir, kad tokia žemė iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, todėl inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimą nėra teisinio pagrindo. Iš minėtų sprendimų turinio matyti, kad šiuose individualiuose administraciniuose aktuose visiškai nėra pasisakyta dėl pareiškėjos 2018-03-29 prašyme išdėstytų motyvų apie tai, kad Mokymo centras dalies ginčo žemės nenaudoja pagal paskirtį, t. y. nevykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygų, dėl ko atsakovas turėtų spręsti klausimą dėl šios sutarties nutraukimo.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pareiškėja į atsakovą kreipėsi dėl, jos nuomone, netinkamo valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygų vykdymo, t. y. pareiškėja iš esmės prašė atsakovą patikrinti ir įvertinti prašyme išdėstytas aplinkybes apie tai, kad Mokymo centras dalies ginčo žemės nenaudoja pagal paskirtį ir tai nustačius, inicijuoti valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimą bei naujos sutarties sudarymą, perduodant Mokymo centrui mažesnio dydžio žemės sklypą, pakankamą esamų pastatų eksploatavimui. Ir tik tokiu atveju atsakovui nustačius, kad yra realiai nenaudojamo žemės sklypo dalis, ją panaudoti nuosavybės teisių atkūrimui.

Ginčo atvejui aktuali yra Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą. Analogiška nuostata numatyta ir 1995-11-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“ 2.2 punkte, kurioje nurodoma, kad valstybinės žemės patikėtiniai, sudarę valstybinės žemės panaudos sutartis, turi kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų panaudos gavėjai vykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygas, o nustatę pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti sutarties.

Pagal išvardintą teisinį reglamentavimą atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, kaip valstybinės žemės sklypų panaudos gavėjai vykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygas, o nustatęs pažeidimus – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti sutarties nutraukimą. Vadinasi šiuo atveju, atsakovas gavęs pareiškėjos prašymą apie tai, kad Mokymo centras nevykdo valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygų, privalėjo atlikti šių aplinkybių tyrimą ir apie jos rezultatus pranešti pareiškėjai.

Akivaizdu, kad atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus jokio papildomo tyrimo dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių neatliko ir jų nevertino (šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovas), o tik formaliai informavo pareiškėją apie tai, kad ginčo žemės sklypas yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, t. y. iš esmės priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, neatitinkančius pareiškėjos prašymo turinio. Pažymėtina, kad patikrinimas, kaip naudojamas ginčo žemės sklypas, buvo atliktas tik 2012-01-30 (Dokumentų bylos Nr. 392 kopija 2 dalis 326 l.), todėl atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos 2018-03-29 prašymą, šiuo patikrinimo aktu remtis negalėjo, be to, kaip nurodė pareiškėja, situacija po 2012 metų pasikeitė iš esmės, nes Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro stadionas pradėtas statyti visiškai kitoje vietoje.

Minėti sprendimų turinio trūkumai, t. y. tai, kad šie individualūs administraciniai aktai yra be motyvuojamosios dalies ir nėra nurodytas faktinis bei teisinis jų pagrindas, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovo 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. birželio 28 d. sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad sprendimai neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui), konstatuoja, kad tai yra pagrindas panaikinti šiuos administracinius aktus, nepasisakant dėl kitų skunde, atsiliepime bei teismo posėdžio metu šalių išdėstytų motyvų ir nevertinant atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas ir atsakovo 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. birželio 28 d. priimti sprendimai panaikintini (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), įpareigojant atsakovą pareiškėjos 2018 m. kovo 29 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. skundą patenkinti.

Panaikinti 2018 m. balandžio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimą Nr. 8SD-2049-(l4.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2018 m. birželio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo A. B. sprendimą Nr. lSS-1290-(7.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 29 d. prašymą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.