- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-08
- Bylos Nr.
- N-756-7-08
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarties K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. balandžio 14 d. K. B. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142² straipsnio 3 dalį už tai, kad K. B. 2006 m. balandžio 14 d. apie 10 val. 40 min., Vilniuje, Panerių gatvėje, keleivine transporto priemone VW Caravelle, v. n. BFT 668, vežė ne iš anksto suformuotą keleivių grupę iš Geležinkelio gatvės Vilniuje į Kauno miestą už atlygį, nepateikė keleivių vežimo sutarties, keleivių vežimo lapo, keleivių vežimo lapų blankų įregistravimą liudijančio dokumento. Tuo K. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.12.6, 3.12.7 ir 3.12.5 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2006 m. balandžio 24 d. Institucijos nutarimu K. B. pagal ATPK 142² straipsnio 3 dalį paskirta 75 Lt bauda, pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį – 750 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinai K. B. paskirta administracinė nuobauda – 800 Lt bauda.
II.
Pareiškėjas K. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo 2006 m. balandžio 24 d. nutarimą.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad Kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 18 straipsnio 4 dalis yra bendro pobūdžio teisės norma, nenustatanti konkrečios vykdomos veiklos turinio. Jokio teisės akto, detalizuojančio užsakomųjų reisų vykdymo tvarką, kol kas nėra priimta. Pareiškėjo nuomone, ATPK 142² straipsnis yra speciali sudėtis ATPK 172 straipsnio atžvilgiu, todėl jis negalėjo būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnį. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jis yra tik samdomas darbuotojas, o ne komercinių ar ūkinių santykių dalyvis, todėl negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį. Taip pat pareiškėjo nuomone, nuobaudos jam paskirtos nesilaikant ATPK 33 straipsnio nuostatų.
K. B. taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl KTK 18 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo 2006 m. balandžio 24 d. nutarimą panaikino ir K. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino Institucijai, įpareigojant ją atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ATPK 284 straipsniu, konstatavo, kad skundžiamo nutarimo išvada, jog K. B. padarė ATPK 142² straipsnio 3 dalyje ir ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, nėra pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškino, ar pareiškėjas buvo ir ar galėjo būti atsakingas už teisės aktų, nurodytų administracinio teisės pažeidimo protokole, nesilaikymą.
Taip pat teismas pažymėjo, kad ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektu laikytinas asmuo, užsiimantis ūkine ir komercine veikla. Remdamasis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, teismas konstatavo, kad pareiškėjas IĮ „Maksrenos paslaugos“ dirba vairuotoju, su juo sudaryta darbo sutartis ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad K. B. yra atsakingas už įmonės veiklą.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi teismui nekilo abejonių dėl KTK 18 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai.
IV.
Apeliaciniu skundu Valstybinė kelių transporto inspekcija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartį, o Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2006 m. balandžio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad pareiškėjas nėra tinkamas ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas. Institucija atkreipia dėmesį, kad komercinę ar ūkinę veiklą vykdo įmonės per savo darbuotojus, kuriems įstatymai yra privalomi. Minėtame straipsnyje nėra nuorodos, kad už šį pažeidimą atsako tik įmonių vadovai, atsakingi asmenys ar kiti specialūs subjektai (Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 900-03). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kai už licencijuojamos kelių transporto veiklos tvarkos pažeidimus baudžiami tiesioginiai ūkinės komercinės veiklos vykdytojai (2004 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1255-04, 2005 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-29-05).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. B. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti 2006 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 172 straipsnio 1 dalis, už kurioje numatytos veikos padarymą nubaustas K. B. , numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas. Ši norma blanketinė, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą, o šiuo atveju tokia nuostata įtvirtinta Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad užsakomieji reisai – reisai, kai vežamos iš anksto sudarytos bendrą kelionės tikslą turinčios keleivių grupės. K. B. administracinis kaltinimas suformuluotas pagal minėtą normą nurodžius, jog pastarasis 2006 m. balandžio 14 d. vežė ne iš anksto sudarytą keleivių grupę iš šalia Vilniaus autobusų stoties esančios aikštelės.
Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t. y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektais gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių (amžius, pakaltinamumas), kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pavyzdžiui, būti vairuotoju, įmonės vadovu ir pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje arba sankcijoje, todėl tai atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. Šiuo atveju analizuojamoje teisės normoje (ATPK 172 str. 1 d.) nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius turintis subjektas, todėl Institucijai kaltinant asmenį – konkrečios įmonės samdomą darbuotoją (vairuotoją) - betarpiškai atlikus ATPK 172 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr.N3-1001-06, Nr.N5–1717/2006). Pagal Kelių transporto kodekso 10 straipsnio 1, 2 dalis vairuotojas laikytinas transporto priemonės ekipažo nariu, kuris turi jam šio kodekso bei Susisiekimo ministerijos patvirtintų tam tikrų keleivių ir krovinių vežimo taisyklių priskirtas teises ir pareigas. Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies draudimas adresuojamas ne tik vežėjams, bet ir ekipažo nariams, todėl jį pažeidęs ekipažo narys pripažintinas tinkamu pažeidimo subjektu.
Tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas klaidingai apibrėžė subjektą, galintį atsakyti pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, lėmė ir neteisėtos bei nepagrįstos nutarties priėmimą, grąžinant Institucijai administracinio teisės pažeidimo bylą atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Kolegijos vertinimu, nustačius, kad konkrečios transporto priemonės vairuojas gali būti administracinės atsakomybės subjektas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, įvertinus byloje esančią Institucijos surinktą medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas į ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus klausimus (ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu ir t.t.) gali atsakyti pats, todėl byla perduotina Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, dėl ko neteisingai išspręsta byla, taip pažeidžiant ir ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nors Institucijos apeliaciniame skunde dėl ATPK 142² straipsnio taikymo nepateikta jokių argumentų, kolegijos vertinimu, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį gali kilti tiems asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka vykdydami komercinę keleivių vežimo veiklą pažeidžia tam tikras jos vykdymo taisykles. Ši aplinkybė bylą nagrinėjant iš naujo taip pat turi būti įvertinta.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 5 d. nutarimu pripažino, jog Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad užsakomųjų reisų vežėjams draudžiama rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir kurių ribas nustato savivaldybių institucijos, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.