Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, studijuojantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. Š. 2019 m. liepos 23 d., apie 21.00 val., gatvėje, ties parduotuve „Iki“, esančia Vilniuje, Antakalnio g. 42, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatyta 0.75 promilės etilo alkoholio) keturis kartus dujų balionėliu papurškė I. D. į akis, taip nežymiai sutrikdė I. D. sveikatą, padarydamas jam abiejų akių 1-ojo laipsnio ragenos ir junginės maišelio nudegimą. Taip B. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis B. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, netoli parduotuvės „Iki“, esančios Antakalnio mikrorajone, dėl galimai pamestų pinigų jis susikivirčijo su savo mergina U. M.. Jiems garsiai aiškinantis tarpusavio santykius prie jų priėjo vyras – nukentėjusysis I. D. ir kartu su juo buvusi moteris – I. D. sutuoktinė I. N.-D.. Prie jo prisiartinęs I. D. jam pareiškė priekaištus dėl netinkamo elgesio su šalia jo stovėjusia U. M.. Jam pasirodė, kad I. D. tuo metu buvo neblaivus ir susierzinęs. Jis I. D. atsakė, kad U. M. ne jo mergina. Pastaroji taip pat paprašė priėjusio I. D. nesikišti ne į savo reikalus. Pajutęs iš priėjusio I. D. grėsmę, nes I. D. buvo priėjęs visai šalia jo, iš kišenės išsitraukė pipirinių dujų balionėlį ir papurškė I. D. į veidą. Taip pasielgė siekdamas save apsaugoti, nes neseniai panašioje situacijoje buvo fiziškai nukentėjęs – gatvėje sumuštas. I. D. pabandžius iš jo rankos išmušti dujų balionėlį, jis antrą kartą papurškė dujų I. D. į veidą ir, siekdamas išvengti konflikto eskalavimo, kartu su U. M. pasišalino – nubėgo iš įvykio vietos link Šilo tilto, kur buvo sulaikyti policijos pareigūnų. I. D. smūgių į galvą nesudavė. Prieš įvykį buvo išgėręs kelias skardines alaus, tačiau apsvaigęs nesijautė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus ir pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais B. Š. visiškai pripažino pareikštus įtarimus, jis nurodė, kad apklausą atlikusi tyrėja jam patarė prisipažinti sakydama, jog taip bus geriau. Šioje apklausoje jo gynėjas nedalyvavo – tuo metu jo dar neturėjo, todėl paklausęs tyrėjos savo kaltę pripažino. Šioje apklausoje nenurodė, kad I. D. pabandė iš jo rankų išmušti dujų balionėlį, nes tuo metu tai buvo užmiršęs. Apklausos metu neneigė, kad galėjo suduoti I. D., tačiau iš tikrųjų jam nesudavė. Nukentėjusiojo civilinio ieškiniu nepripažino ir prašė jį atmesti, o jo veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį nuo, jo įsitikinimu, tuo metu agresyviai nusiteikusio I. D., kurios ribų jis savo veiksmais neperžengė. Savanoriškai atlygino I. D. gydymo išlaidas, tačiau tai padarė tik todėl, kad jaučiasi kaltas dėl dujų balionėlio panaudojimo.

2019 m. rugpjūčio 26 d. B. Š. įteikus pranešimą apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir apklausius įtariamuoju jis parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai ir pilnai pripažino savo kaltę. Sutiko, jog 2019 m. liepos 26 d. vakare, apie 21.00 val., jam būnant gatvėje, ties parduotuve „Iki“, esančia Vilniuje, Antakalnio g. 42, kilo žodinis barnis su panele U. M.. Jiems garsiai gatvėje besiaiškinant santykius prie jų priėjo vyras su moterimi, kurie vedėsi šunį. Vėliau paaiškėjo, kad priėjęs vyras buvo I. D.. Priėjęs I. D. jam pradėjo sakyti: „Kaip tu čia kalbi, ko tu čia rėki ant merginos“. Jis vyrui atsakė, kad „nesikištų į jų santykius, nes čia ne jūsų reikalas“. Tą patį pakartojo ir jo mergina U. M.. I. D. nereagavo į jo ir merginos žodžius ir priėjo dar arčiau. I. D. veidas buvo įraudęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis suprato, kad priėjęs I. D. yra neblaivus. Tuo metu ir jis pats buvo nedaug išgėręs alaus. I. D. priėjo dar arčiau ir pasakė: „Kaip tu man ar nori“. Grasinimų kažką padaryti I. D. neišsakė, bet jo kūno kalba rodė, kad yra nusiteikęs agresyviai. Todėl jis staigiai iš savo priekinės kelnių kišenės išsitraukė pipirinių dujų balionėlį ir papurškė I. D. į veidą. Kiek kartų papurškė, neskaičiavo. Galėjo būti įtarime nurodyti keturi kartai. Purkšdamas dujas I. D. nieko nesakė. Tokia staigi reakcija galėjo būti įtakota anksčiau kilusio įvykio, kai prie jo priėjęs nepažįstamas vyras be jokios priežasties išmušė jam dantį. Išgirdo, kaip U. M. suriko: „Ką tu darai?“. Po to jis galimai dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį I. D. į veidą prie kairės ausies. Daugiau tarp jų jokių grumtynių nebuvo. Po to jis staigiai atsitraukė nuo I. D., nes ir jam pačiam į akis kliuvo pipirinių dujų. Tuo metu jis norėjo kuo greičiau pabėgti nuo I. D., kad konfliktas kuo greičiau pasibaigtų. Jis nesiekė pirmas žaloti ar mušti I. D.. Tai gavosi suveikus savigynos instinktui, nes baiminosi, kad I. D. gali jam suduoti. Pamena, kad suriko: „Palikit mus ramybėje“, ir su U. M. nubėgo Šilo tiltu link Žirmūnų gatvės. Bėgdamas išmetė dujų balionėlį, kurio su policijos pareigūnais nerado. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Gavęs progą atsiprašytų I. D. ir atlygintų jam padarytą žalą (b. l. 80). Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. liepos 23 d. 22.38 val. B. Š. nustatytas 0.75 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 88).

Nukentėjusysis I. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. liepos 23 d., apie 20.40 val., kartu su žmona pavedžioję šunį ėjo link savo namų. Eidami atkreipė dėmesį į vaikiną – kaltinamąjį B. Š., kuris stovėjo ant šaligatvio ir buvo agresyviai nusiteikęs šalia jo stovėjusios merginos atžvilgiu. B. Š. garsiai rėkavo ir atrodė, kad tuoj pat suduos šalia stovėjusiai merginai. Akivaizdžiai matėsi, kad B. Š. buvo apsvaigęs. Kaip pilietis ir visuomenės narys jis negalėjo nereaguoti į agresyviai nusiteikusį B. Š., nes šalia jo stovėjusi mergina buvo susigūžusi ir akivaizdžiai matėsi, kad jai gresia pavojus. Priėjęs arčiau jis paklausė, kas atsitiko. B. Š. atsakė klausimu: „Ar čia tavo merga?“ Jis (I. D.) pasakė: „Nei tavo, nei mano, tačiau mergina yra žmogus ir ją reikia gerbti.“ Tada pastebėjo, kad B. Š. iš kišenės traukia kažkokį juodą daiktą. Išsigandęs, kad tai gali būti peilis, atsitraukė nuo B. Š.. Tuo pačiu metu B. Š. papurškė dujų jam į akis. Buvo purškiama kokius tris kartus ir suduotas smūgis jam į galvą. Šalia B. Š. buvusi mergina šaukė: „B., B., ką tu darai? Baik.“ Mergina bandė B. Š. raminti, tačiau jis nenurimo. Paskui jie pradėjo bėgti. Jo žmona telefonu iškvietė policijos pareigūnus ir nusekė B. Š. bei su juo buvusiai merginai iš paskos. Dėl nudegintų akių jis tą patį vakarą kreipėsi į gydymo įstaigą. Jausdamas sužalotų akių skausmą buvo priverstas atšaukti suplanuotą kelionę. Dėl šio įvykio patyrė apie 30 Eur turtinę žalą – pirko medikamentus, tačiau tai patvirtinančių rašytinių duomenų pateikti negali. Neturtinę žalą vertina 970 Eur dydžio suma. Pirmą kartą gyvenime buvo užpultas ir jaučia šio užpuolimo pasekmes. Dingo saugumo jausmas, pergyvena dėl savęs ir vaikų, nes tokia situacija gali vėl pasikartoti.

Nukentėjusysis I. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 23 d. jam einant su žmona ties parduotuve „Iki“, esančia Vilniuje, Antakalnio g. 42, pamatė vos ant kojų pastovintį vaikiną su mergina. Jam pasirodė, kad vaikinas merginos atžvilgiu yra agresyvus. Jis priėjo ir paklausė: „Ką čia darai?“ Vaikinas pasakė, „ar čia jo merga?“. Jis atsakė, kad reikia merginą gerbti. Po šių žodžių pamatė kaip vaikinas iš kišenės išsitraukė kažkokį juodos spalvos daiktą. Jis išsigando, kad tai peilis ir atsitraukė. Tuo metu vaikinas dujų balionėliu papurškė jam į akis. Jam atrodo, kad papurškė kokius keturis kartus. Po pirmo dujų purškimo pajuto smūgį į galvos sritį prie kairės ausies. Po šių veiksmų vaikinas atsitraukė. Jis liepė žmonai kviesti policiją. Po šių žodžių vaikinas su savo drauge nubėgo. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas tiek dėl dujų panaudojimo, tiek dėl smūgio į galvą. Kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo diagnozuotas akių nudegimas (b. l. 11). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 20-21).

Specialisto išvadoje Nr. G 2656/2019 (01) nurodyta, kad I. D. kliniškai nustatyta abiejų akių I laipsnio ragenos ir junginės maišelio nudegimas, kuris galėjo būti padarytas vienmomentiškai paveikus akių sritis chemine medžiaga prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19).

Liudytoja I. N.-D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vėlyvą vakarą su vyru pavedžiojo šunį ir ėjo namo. Netoli parduotuvės jau iš tolo matė, kaip kaltinamasis, mosikuodamas rankomis, pakeltu balso tonu bendravo su šalia stovinčia merginą. Iš pirmo žvilgsnio neatrodė, kad jie pažįstami. Mergina stovėjo susigūžusi, nuleidusi galvą, o kaltinamasis atrodė agresyvus ir grėsmingas. Jai su sutuoktiniu priartėjus prie stovėjusių asmenų matyta situacija nesikeitė, netgi, galima sakyti, didėjo. Kaltinamasis, būdamas akivaizdžiai neblaivus, toliau mosikavosi, kažką aiškino, rėkė. Mergina jam nieko nesakė. Jiems priėjus arčiau, jos vyras paklausė, kas čia vyksta. Jaunuolis atsakė „nesikišk“, pasakydamas, „ar čia tavo merga“. Tuomet jos vyras pakomentavo, kad čia visų pirma yra žmogus, ne kažkieno merga. Gal ir ji tą patį pakartojo, pasakydama kaltinamajam „gerbk, čia visų pirma yra mergina“. Tuo metu ji (liudytoja) stovėjo šone ir laikė už pavadėlio šunį. Ji pamatė, kaip staigiu judesiu kaltinamasis išsitraukė dujų balionėlį, o jos vyras užsidengė akis, staigiai susigūžė ir atsitraukęs nusisuko. Iš garso suprato, jog kaltinamasis jos vyrui papurškė dujų. Jos vyrui nusisukus, kaltinamas, pilnas agresijos, kumščiu trenkė jos vyrui į pakaušio sritį. Jai net pasirodė, jog kaltinamasis ketino vyrui spirti. Ji pradėjo šaukti, jog kviečia policiją. Mergina, kurią jos vyras norėjo apginti, ėmė šaukti: „B., tu durnas.“ Tada kaltinamasis dar kartą papurškė dujų ir su mergina leidosi bėgti. Tai pamačiusi ji nubėgo jiems iš paskos, nes jos vyras, susigūžęs ir nieko nematantis, stovėjo šalikėlyje. Nubėgęs kaltinamasis ir mergina bandė įlipti į troleibusą, tačiau ji atsistojo prieš troleibusą ir paprašė jo vairuotojo nevažiuoti. Tada kaltinamasis su mergina iššoko iš troleibuso ir nubėgo Šilo tilto link. Bėgančius asmenis ji vijosi apie pusę kilometro, nuolat telefonu bendraudama su policijos pareigūnais, kol bėgliai buvo sulaikyti. Po šio įvykio jos vyras buvo labai sukrėstas. Ilgą laiką buvo kaip nesavas, sunkiai bendravo. Matėsi, kad jo mintys nuolat apie tai. Jie tarpusavyje daug kalbėjo apie šį įvykį. Atsirado stiprus neteisybės pojūtis, net depresyvios nuotaikos. Jie augina vaikus, kurie kiekvieną dieną vaikšto tokioje aplinkoje, todėl ji ir vyras pasijuto labai nesaugūs. Patirtas įvykis jos vyrui buvo didžiulė trauma, nes jis pirmą kartą susidūrė su tokiu reiškiniu.

Liudytoja I. N.-D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 23 d. su vyru I. D. vedžiojant šunį Vilniuje, Antakalnio g. 42, pamatė merginos atžvilgiu agresyviai nusiteikusį asmenį. Asmuo mojavo rankomis, rėkė. Jiems priėjus arčiau, jos vyras paklausė, kas atsitiko. Agresyvus asmuo atsakė, koks jo reikalas ir ištraukęs dujų balionėlį pradėjo purkšti jos vyrui į veidą. Po dujų papurškimo jos vyras nusisuko ir susigūžė. Tuo metu minėtas asmuo priėjo ir kumščiu vieną kartą trenkė jos vyrui į galvos sritį ir dar kartą papurškė dujų. Minėto asmens draugė bandė ji raminti, tačiau asmuo tapo dar agresyvesnis ir dar kartą papurškė dujų. Jai kviečiant policiją, agresyvus asmuo su mergina pabėgo link Šilo tilto. Ji kviesdama policiją bėgo iš paskos. Jos vyrui dujų purškęs asmuo atrodė akivaizdžiai apsvaigęs (b. l. 24).

Liudytoja U. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju B. Š. yra pora. Jie draugauja apie metus, tačiau kartu negyvena. Dėl 2019 m. liepos 23 d. įvykio gali paaiškinti, kad gatvėje prie parduotuvės ji su B. Š. garsiai pykosi ir labai ginčijosi. Priėję žmonės galvojo, kad jai reikia pagalbos. Jiems pasirodė, kad B. Š. jai grasina kažką padaryti ar padarys, bet nieko panašaus nebuvo. Jie tiesiog garsiai ginčijosi. Priėjusiems žmonėms ji sakė, kad viskas gerai, kad tai yra įprasta. B. Š. lyg ir tylėjo ir nieko nesakė, bet, kažkaip nukentėjusiajam priartėjus labai arti, B. Š. jam papurškė pipirinių dujų iš reflekso. Kai pirmą kartą papurškė, nukentėjusysis atsitraukė ir užsidengė akis. Tačiau nukentėjusysis atsigavo ir vėl priartėjo prie B. Š.. Tuo metu tikrai atrodė, kad gali kilti muštynės. Nukentėjusysis ranka bandė numušti dujų balionėlį, bet B. Š. jam vėl papurškė ir tada jie nubėgo. Fizinio kontakto tarp B. Š. ir nukentėjusiojo nebuvo. B. Š. smūgio į galvą jam nesudavė. Priėjęs nukentėjusysis atrodė agresyvus. Ji galvojo, kad jis galėtų kažką padaryti B. Š. ir todėl jam reikėjo gintis nuo nukentėjusiojo. Tą vakarą B. Š. vartojo alkoholinius gėrimus.

Liudytoja U. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, vakare, apie 17.00 val., ji ir jos draugas B. Š. išėjo iš Antakalnyje esančios parduotuvės „Iki“. Jie apsipyko dėl pamestų 10 Eur, todėl ginčijosi ir garsiai barėsi. Tuo metu prie jų priėjo šunį vedžioję vyras su moterimi. Priėjęs vyras buvo sunerimęs ir klausė, kodėl B. Š. taip kalbasi su mergina. Ji dar atsakė priėjusiam vyrui, kad šis nekreiptų į juos dėmesio. Priėjęs vyras klausinėjo piktu tonu ir buvo priėjęs arti B. Š.. Matėsi, kad vyras agresyvus. Tada B. Š. du kartus papurškė ašarinių dujų tam vyrui į veidą. Daugiau jokių susistumdymų tarp jų nebuvo. Suduotų smūgių nematė. Po incidento ji su B. Š. nubėgo link Šilo tilto. B. Š. buvo išgėręs, bet nestipriai. Jiems einant Šilo tiltu, juos sulaikė policijos pareigūnai. Besibardama su B. Š., iš jo pusės grėsmės nejautė. Iš to nepažįstamo vyro juto baimę, kad jis gali ką nors padaryti B. Š. (b. l. 35,36).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad B. Š. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį I. D., taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamasis B. Š. laikėsi gynybinės pozicijos teigdamas, jog būtent nukentėjusysis I. D. siekė sutrikdyti jo sveikatą, t. y. baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę, nurodytą BK 28 straipsnio 2 dalyje, todėl gindamasis nuo nukentėjusiojo galimo fizinio smurto jam į veidą papuškė pipirinių dujų. Taip elgdamasis būtinosios ginties ribų neperžengė, todėl jo veikmuose nėra kaltės. Kaltinamojo B. Š. poziciją iš esmės palaikė ir teisme apklausta jo mergina, liudytoja U. M.. Liudytoja akcentavo, kad jos ir B. Š. barniai yra įprastas dalykas. Kad prie jų prisiartinusiam I. D. ir su juo buvusiai moteriai liepė nesikišti į jos ir B. Š. sanktykių aiškinimąsį. Liudytoja stengėsi pabrėžti, kad nukentėjusysis per daug priartėjo prie jos vaikino, kaltinamojo B. Š., įžengė į jo asmeninę erdvę, todėl pastarasis, bijodamas galimų I. D. smurtinių veiksmų, jo atžvilgiu panaudojo ašarines dujas.

Kardinaliai priešingos pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme laikėsi nukentėjusysis I. D.. Jis nuosekliai tvirtino, kad pamatęs, kaip kaltinamasis B. Š. agresyviai ir grubiai bendrauja su šalia jo stovėjusia U. M., priėjo arčiau ir pareiškė jam pastabą. Savo išvaizda ir elgesiu jis nekėlė ir negalėjo kelti jokios grėsmės B. Š., kuris, jo nuomome, buvo nedeakvataus elgesio ir apsvaigęs. Pamatęs, kad B. Š. iš kelnių kišenės traukia kažkokį daiktą, bijodamas, kad tai gali būti peilis, nuo jo atsitraukė. Tuo metu B. Š. papurškė dujų jam į veidą ir sudavė smūgį jam į galvą. Purškiamoms dujoms pakliuvus į akis, dėl pažeistų akių skausmo negalėjo nieko matyti, todėl jo sutuoktinė telefonu apie incidentą pranešė policijai. Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo B. Š. agresyvų elgesį gatvėje bendraujant su liudytoja U. M., jo (nukentėjusiojo) pareikštą pastabą ir po to sekusius kaltinamojo veiksmus jo atžvilgiu – dujų purškimą ir smūgio sudavimą, patvirtino teisme apklausta kaltinamojo sutuoktinė I. N.-D.. Ji persekiojo fizinį smurtą jos sutuoktinio atžvilgiu panaudojusį kaltinamąjį ir su juo buvusią U. M., neleido jiems pasišalinti ir iškvietė policijos pareigūnus.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Vertindamas surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamajam B. Š. tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą ar gyvybę. Kaltinamasis ir jo mergina, liudytoja U. M. akcentavo, kad nukentėjusysis I. D. neva per arti prisiartino prie B. Š., kitaip tariant, įžengė į jo asmeninę erdvę. Tuo metu nukentėjusysis jiems atrodė neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, todėl B. Š. nukentėjusiojo atžvilgiu ir panaudojo dujų balionėlį. Akivaizdu, kad šiuo metu nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokiu atstumu nuo kaltinamojo stovėjo I. D., kuris pareiškė pastabą kaltinamajam dėl jo grubaus elgesio su U. M.. Ikiteisminio tyrimo metu šis atstumas nebuvo nustatinėjamas. Apklausiamas teisme nukentėjusysis teigė, kad tiksliai atstumo nurodyti negali. Atstumas galėjo sudaryti 50-70 cm. Liudytoja I. N.-D. nurodė, kad atstumas nuo jos vyro iki kaltinamojo sudarė apie 50 cm. Liudytoja U. M. negalėjo įvardinti atstumo, tačiau tvirtino, kad I. D. įžengė į jos vaikino, kaltinamojo B. Š. erdvę. Tokios pozicijos laikėsi ir kaltinamasis B. Š.. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis B. Š. atžvilgiu būtų užsimojęs ranka, bandęs jam spirti ar ketinęsis atlikti kitokius pavojingus veiksmus, kuriuos būtų galima vertinti kaip kaltinamajam kilusią grėsmę. Byloje nustatyta, kad B. Š. traukiant iš kišenės dujų balionėlį nukentėjusysis nuo jo atsitraukė, tačiau kaltinamais papurškė jam į akis dujų ir, matydamas, kad I. D. nusisuko ir susigūžė, tęsė nusikalstamus veiksmus – toliau jam purškė dujas. Akivaizdu, kad tokie B. Š. padaryti veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu negali būti pripažįstami kaip būtinoji gintis. Po to sekę kaltinamojo veiksmai – jo pabėgimas iš įvykio vietos, dujų balionėlio išmetimas, leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus kaip nusikalstamus ir stengėsi išvengti sulaikymo. Teismo aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis I. D., matydamas, jog kaltinamasis nedeakvačiai elgiasi šalia jo stovinčios merginos atžvilgiu, vykdydamas pilietinę pareigą paklausė B. Š., kodėl šis taip elgiasi, tačiau kaltinamasis į tai atsakė išaukiančiamos replikomis bei, neturėdamas jokio teisėto pagrindo, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo pipirines dujas, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad B. Š. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimas, padariniai – specialisto išvadoje nustatyti kūno sužalojimai (b. l. 19), priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių bei subjektyvieji požymiai – tiesioginė neapibrėžta tyčia – kaltinamasis purkšdamas į nukentėjusiojo veidą pipirines dujas suvokė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, nekonkretindamas juos numatė ir jų norėjo.

Kaltinamasis B. Š. taip pat buvo kaltinamas kumščiu sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam I. D. į galvos sritį. Tačiau byloje apklaustų asmenų parodymai dėl to prieštaringi. Kaltinamasis B. Š. ir liudytoja U. M. neigė, tuo tarpu nukentėjusysis I. D. ir liudytoja I. N.-D. teigė, kad B. Š. kumščiu sudavė vieną smūgį I. D. į galvos sritį. Pastebėtina, kad liudytojas U. M. ir I. N.-D. sieja artimi santykiai su, atitinkamai, kaltinamuoju B. Š. ir nukentėjusiuoju I. D.. Galimas liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi menkina jų parodymų patikimumą. Pastebėtina ir tai, kad specialisto išvadoje nustatyta, jog nukentėjusiojo I. D. galvos plaukuotoje dalyje, veide išorinių sužalojimų nėra. Be to, Policijos registruojamų įvykių registro duomenys patvirtina, kad Bendrajam pagalbos centrui skambinusi liudytoja I. N.-D. pranešė tik apie dujų papurškimą nukentėjusiajam I. D. (b. l. 3). O ir nukentėjusysis I. D. nebuvo visiškai nuoseklus, kadangi netrukus po įvykio pareiškime nurodė apie smūgių ne tik rankomis, bet ir kojomis sudavimą (b. l. 5). Nors kaltinamasis B. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino galėjęs suduoti smūgį nukentėjusiajam I. D. į galvos sritį (b. l. 80), tačiau pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste negalima dėl to daryti kategoriškos išvados. Kitų įrodymų, pagrindžiančių aptariamų smūgių sudavimą, byloje nėra. Teismas sprendžia, kad šioms abejonėms pašalinti išnaudotos visos galimybės. Tai sudaro pagrindą abejones dėl vieno smūgio sudavimo kumščiu nukentėjusiajam I. D. į galvos sritį aiškinti kaltinamojo B. Š. naudai ir atitinkamas aplinkybes pašalinti iš jam pareikšto kaltinimo kaip neįrodytas.

Skirdamas B. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 ir 61 straipsnių nuostatas. B. Š. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. B. Š. teigė, kad mokosi (duomenys neskelbtini), tačiau tai pagrindžiančių oficialių duomenų teismui nepateikė. B. Š. anksčiau neteistas, tačiau byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad 2018 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja patvirtino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. birželio 28 d. nutarimą, kuriuo B. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo motiną. B. Š. baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą ir važiavimą visuomeniniu transportu be bilieto ir turi galiojančių nuobaudų. Teismas nenustatė B. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismui perduotame kaltinamajame akte prokuroras nenurodė B. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė neblaivus, tačiau B. Š. pateiktame kaltinime inkriminuota, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis padarė neblaivus, kai nustatytas 0.75 promilės girtumas. Todėl teismas B. Š. nustatytą girtumą pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad B. Š. girtumas turėjo įtakos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant B. Š. laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis turėtų būti mažesnis nei vidurkis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. D. pateikė 1 000 Eur civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu. Nagrinėjant bylą teisme I. D. patikslino civilinį ieškinį. Jis nurodė, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta 30 Eur turtinė žalą, tačiau ją patvirtinančių įrodymų teismui pateikti negali. Likusią 970 Eur sumą vertina kaip jam padarytos neturtinės-moralinės žalos kompensaciją.

Nukentėjusiojo I. D. civilinį ieškinį teismas tenkina iš dalies. Reikalavimas iš kaltinamojo priteisti 30 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kadangi teismui nepateikti šią žalą pagrindžiantys įrodymai.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas I. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuris sukėlė tam tikras pasekmes – abiejų akių 1-ojo laipsnio ragenos ir jungties maišelio nudegimus, I. D. jautė fizinį skausmą, diskomfortą ir atitinkamus nepatogumus. Kaltinamasis B. Š. sužalodamas I. D. jam sukėlė ne tik nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau ir moralinius išgyvenimus. I. D. reikalavimas iš B. Š. priteisti piniginę išmoką neturtinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama 970 Eur suma akivaizdžiai neadekvati padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina iki 600 Eur dydžio ir šią sumą priteisia iš B. Š.. Sumažindamas civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kilusias pasekmes. Teismas neturi duomenų, kad I. D. patirtos traumos sukėlė tam tikras ilgai išliekančias pasekmes ar pablogino jo sveikatos būklę. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo principais bei teismų praktika tokios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, B. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti B. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo I. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti I. D. iš B. Š. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje I. D. civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti B. Š., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.