Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-01 · Administracinė byla Nr. I-2175-394/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-01
Bylos Nr.
I-2175-394/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01497-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
E. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2175-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01497-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 20.4.; 55.1.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 1 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Jarūnė Sedalienė,sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui E. S.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2014-09-01 iki skundo padavimo dienos (t.y. 2017-08-31), pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (pelėsis, atsilupę dažai, nėra ventiliacijos, per mažai natūralios šviesos), neatitverti tualetai, trūko privatumo, laikino sulaikymo kameroje Nr. 6 surūdijusios lovos, buvo vandens, tamsu, drėgna, užkištas tualetas, duše nebuvo pertvarų. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (96 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (83-90 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2014-09-01 iki 2017-08-18 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,64 iki 23,5 kv. m. Šiaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet iki 2016 m. turėjo galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, kuris teismų pripažįstamas tinkamu, bet tokia situacija nebuvo pastovi ir priklausė ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį į asmenų, laikomų kardomojo kalinimo įstaigose specifiką – toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje. Asmenys taip pat nebūna kameroje pasivaikščiojimo laiku, medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl galima preziumuoti, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, nuo likusio kameros ploto atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2016-11-07 patikrinimo akto matyti, jog kameroje Nr. 86 matomas pelėsis, oro temperatūra, dirbtinė apšvieta, oro drėgmė atitinka reikalavimus, iš 2017-02-20 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 44 dirbtinė apšvieta per žema, oro temperatūra, oro drėgmė nevertinti, kadangi tikrinimo metu buvo praverti langai. Kitos kameros pareiškėjo laikymo laikotarpiu dėl jų atitikimo higienos normos reikalavimams nebuvo tikrintos, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Atsakovas nurodo, kad higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas bei suimtieji (nuteistieji) iš paskirstymo kamerų į gyvenamąsias kameras perkeliami tą pačią dieną.

Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dušai 2014 metais pradėjus dušų remontą buvo atskirti pertvara, todėl pareiškėjo argumentai dėl privatumo pažeidimo atmestini.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas E. S. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki 2017-08-31, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2017-09-28 pažymos Nr. 60/09-35776 (24-26 b. l.) matyti, kad pareiškėjas E. S. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2014-09-01 iki 2014-12-12, nuo 2015-10-06 iki 2015-12-30, nuo 2016-01-12 iki 2016-02-26, nuo 2016-11-24 iki 2017-02-22 ir nuo 2017-08-16 iki 2017-08-18, viso 93 dienas, skirtingose kamerose, vienas arba su dar 1-6 asmenimis ir jam teko nuo 1,64 iki 23,46 kv. m. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (nuo 6,45 iki 23,46 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 7) teismas nustatė, kad 79 dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 12 dienų (nuo 2014-09-01 iki 2014-09-08 bei 2014-09-23, 2014-10-01 ir 2014-10-02 kameroje Nr. 77, 2014-09-13 kameroje Nr. 44) pareiškėjui pastoviai teko mažiau, negu 3,6 kv. m., o 2 dienas (2014-09-12 ir 2014-09-22) kamerose Nr. 44 ir 77 pareiškėjui tenkantis kameros plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus, tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas šias dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovas pateikė duomenis tik kamerose buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., todėl 2017-09-28 pažymos turinys vertintinas pareiškėjo naudai ir konstatuotina, jog laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiškėjas 14 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius (24-26 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (28-29 b. l.) ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kameroje Nr. 77, kai joje buvo laikomi 4 asmenys, iš kameros ploto (6,56 kv. m.) atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,743 kv. m.), pareiškėjui teko 1,45 kv. m., o kai šioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys – 1,94 kv. m. Kameroje Nr. 44, kai joje buvo laikomi 7 asmenys, iš kameros ploto (17,92 kv. m.) atėmus sanitarinio mazgo plotą (1,155 kv. m.), pareiškėjui teko 2,39 kv. m., t.y. šiose kamerose tuo metu, kai buvo pažeistas minimalus reikalavimas kamerų plotui (3,6 kv. m.), įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko mažiau kaip 3 kv. m. Pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 45 ir 43 kai jose buvo laikomi 5 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui taip pat teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kitose pareiškėjo laikymo kamerose, kai jis buvo laikomas vienas, arba kai jose buvo laikomi 2-4 asmenys, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus atsakovo pateiktus duomenis, kokį plotą pareiškėjo laikymo kamerose užėmė baldai (30-33 b. l.), laikytina, jog pareiškėjo galimybė judėti buvo suvaržyta kamerose Nr. 77 ir 44.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, pelėsis, atsilupę dažai, nebuvo ventiliacijos, per mažai natūralios šviesos. Iš atsakovo į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad atliktų patikrinimų metu buvo tikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 70, 78, 104, 8, 44, 86. Kameros Nr. 70, 78 ir 104 patikrintos 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu, patikrinimo akte (52-54 b. l.) užfiksuota, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinis apšvietimas kamerose Nr. 70 ir 104, o dirbtinė apšvieta ir kameroje Nr. 78 atitiko higienos normos reikalavimus, visos kameros vėdinamos per langus, tačiau kamerose Nr. 70 ir 104 nustatytas pelėsis. 2016 m. spalio 5 d. patikrinimo metu patikrintos ir pareiškėjo laikymo kameros Nr. 8 ir 44, nustatyta, kad vizualiai matomų pelėsių nėra, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (55-57 b. l.). 2016 m. lapkričio 3 d. patikrinimo metu patikrintos kameros Nr. 86, 44, 78, 8 ir 104, kameroje Nr. 86 nustatytas pelėsis, oro temperatūra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus kamerose Nr. 44, 78, 86 ir 104, taip pat ir kameroje Nr. 8, tačiau šioje kameroje nevertinta oro temperatūra ir santykinė drėgmė, nes patikrinimo metu kameros buvo vėdinamos per langus (58-60 b. l.). Kamera Nr. 44 patikrinta ir 2017 m. vasario 13 d. patikrinimo metu, dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 44 buvo tik 99 lx, kai reglamentuojama 200 lx, oro temperatūra ir santykinė drėgmė nevertinta, nes buvo atidaryti langai, vizualiai matomo pelėsio šioje kameroje nebuvo, galimybė išvėdinti kamerą per langą sudaryta (61-64 b. l.). Iš byloje esančių Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2015-2016 metais atliktus remonto darbus (34-42 b. l.) matosi, kad 2015 metų lapkričio mėn. buvo suremontuota kamera Nr. 8, joje atlikti lubų, sienų valymo, lyginimo, glaistymo, dažymo darbai, sumontuotas klozetas, įrengtas aptvėrimas. 2016 metais buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 77, 104, 78 ir 70, kameroje Nr. 77 rugpjūčio – rugsėjo mėn. atliktas apšvietimo remontas, kameroje Nr. 104 rugsėjo mėn. buvo lyginamos ir izoliuojamos grindys, klijuojamos plytelės, tinkuojamos, glaistomos ir dažomos sienos, atlikti lubų hidroizoliacijos darbai, sumontuotas sanitarinių mazgų aptvėrimas, naujas klozetas ir kriauklė, kamerose Nr. 78 ir 70 rugsėjo – spalio mėn. šalinamas pelėsis, lyginamos ir perdažomos sienos ir lubos, montuojamas klozetas. Kameroje Nr. 77 pareiškėjas buvo laikomas 2014 m., o kamera suremontuota 2016 m., kamerose Nr. 104 ir 78 buvo laikomas 2017 m., o kameros suremontuotos 2016 m., kameroje Nr. 70 – laikomas 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje, o kamera suremontuota 2016 m. rugsėjo – spalio mėn. Taigi kamerose Nr. 77 ir 70 pareiškėjas buvo laikomas iki remonto, o kamerose Nr. 104 ir 78 – po remonto darbų. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų dėl visų pareiškėjo laikymo kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams, nors pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą, teismas laiko, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, ir konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 70, 104 ir 86, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, kamerose Nr. 77, 45, 43 ir 106, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 22 punkto, reglamentuojančio natūralų patalpų apšvietimą, 24 punkto, reglamentuojančio patalpų vėdinimą, 62 punkto, reglamentuojančio, kad patalpų remontas turi būti atliekamas pagal poreikį, ir 56 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, reikalavimus, bei kamerose Nr. 99 ir 95, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto, reglamentuojančio patalpų vėdinimą, ir 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI kamerose nebuvo tinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t.y., nebuvo izoliuoti nuo likusio kameros ploto, buvo pažeistas jo privatumas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose jo laikymo laikotarpiais buvo tinkamai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, užtikrinant privatumą, tinkamą ventiliaciją, nes iš sanitarinių mazgų kamerose lentelės matosi tik iš ko pagaminta sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija ir jos aukštis (28-29 b. l.). EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., LVAT 2016-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2865-624/2016 ir kt.), įvertinus, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo nedidelės, o lovos paprastai būna sustatytos šalia sanitarinio mazgo, pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo, kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad atvykęs į Šiaulių TI jis būdavo patalpinamas į laikino laikymo kamerą Nr. 6, kurioje surūdijusios lovos, buvo vandens, tamsu, drėgna, užkištas tualetas. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir švarinimas. Nuo 2015-11-01 galiojančios Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma. Iš byloje esančios Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus matosi, kad laikino laikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos - rugsėjo mėn. – atliktas sienų, lubų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (39-42 b. l.). Iš byloje esančios pažymos Nr. 60/09-35776 matosi, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu į laikino sulaikymo patalpą Nr. LSP-6 nuo 2014-09-01 iki 2015-11-01 buvo patalpintas 9 kartus, o laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2017-08-18 – taip pat 9 kartus (24-26 b. l.). Atsakovas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl laikino sulaikymo patalpos Nr. 6 būklės, todėl laikytina, kad pareiškėjas kameroje Nr. LSP-6 laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-11-01 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 punkto, reglamentuojančio patalpų apšvietimą, ir 26 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatūrą ir santykinę oro drėgmę, reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad duše nebuvo pertvarų. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, dušai 2014 metais buvo atskirti pertvara. Iš byloje esančių Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2015-2016 metais atliktus remonto darbus (34-42 b. l.) matosi, kad dušinės buvo remontuojamos 2015 m. rugsėjo mėn., tačiau to remonto metu buvo tik keičiamas šildymo vamzdynas, dokumentų, įrodančių, kad pertvaros dušuose buvo įrengtos dar iki pareiškėjo patalpinimo į Šiaulių TI, atsakovas nepateikė. Tačiau pareiškėjas nenurodo, ką Šiaulių TI pareigūnai pažeidė, neįrengdami dušuose pertvarų, kuo jam pasireiškė neturtinė žala dėl pertvarų dušuose nebuvimo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (85 dienos), tam tikrą laikotarpį (14 dienų) pažeidžiant reikalavimus minimaliam kameros plotui, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 3000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, nesiskundė (27 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, 2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 250 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė