Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas E. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. organizavo miško kirtimą be leidimo privačioje K. J. B. priklausančioje miško valdoje, kurio metu buvo iškirstas 1,7 ha dydžio miško plotas. Savavališkai iškirstos medienos kiekis sudaro 440,26 m³. Nuo 2005 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. sausio 30 d. mediena buvo išgabenta iš miško. Tuo E. V. pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir aplinkos ministro 2002 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 237 patvirtinto Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62¹ straipsnio 4 dalyje ir 62² straipsnio 4 dalyje.

Kauno rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant E. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucija apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 5 d. nutartimi apeliacinį skundą patenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir bylą grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant E. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucija apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi apeliacinį skundą patenkino, pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir bylą grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant E. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Institucija apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikino ir bylą grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo.

II.

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 2 d. nutarimu E. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 62¹ straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė 6000 litų baudą; už pažeidimo, numatyto ATPK 62² straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė 6000 litų baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 6000 litų baudą.

Nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta objektyvioji ATPK 62¹ straipsnio 4 dalyje ir 62² straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų pusė. Nustatė, kad šiuos veiksmus atliko UAB „Ekomediena“ darbuotojai, kurie tai padarė atlikdami bendrovės vykdomą gamybos funkciją. Konstatavo, kad E. V., kaip minėtos bendrovės direktoriaus pavaduotojas (bendrovės veiklą administruojantis asmuo), yra atsakingas už bendrovės veiklą prieš trečiuosius asmenis, taip pat ir prieš valstybę. Nurodė, kad jis pagal pareiginių nuostatų 2.21 punktą yra atsakingas už bendrovės vykdomą gamybinę-ūkinę veiklą, taip pat atsakingas už jo vadovaujamų darbuotojų tinkamą savo pareigų vykdymą, sprendžiant bendrovės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis klausimus. Nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog mediena buvo iškirsta ir išvežta (ištraukta) neteisėtai, be specialaus aplinkos apsaugos pareigūnų leidimo. Konstatavo, kad E. V. kalti veiksmai įrodyti byloje surinkta medžiaga – rašytiniais ir žodiniais įrodymais, pažeidimo sudėties elementas – kaltė (neatsargumas) – įrodyta, nes E. V. galėjo suvokti veikos pavojingumą, tačiau vis tiek tą veiką darė. Pabrėžė, kad E. V. atitinka visus administracinio teisės pažeidimo subjektui keliamus reikalavimus ir yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas. Konstatavo, kad ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai nepasibaigę, nes pradedami skaičiuoti iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias (padaryta žala atlyginta) aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, nuo pažeidimo padarymo momento praėjo ilgas laiko tarpas.

III.

E. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Paaiškina, kad pagal vidinį UAB „Ekomediena“ esantį darbuotojų kompetencijos pasiskirstymą miško sklypus pirkimui suranda, juos apžiūri, pažymi ribas ir pamatuoja prekybos vadybininkai. Nurodo, kad šiuo atveju tai atliko R. C.. Pažymi, kad jis, remdamasis R. C. sudarytu miško valdos brėžiniu, sudarė viržės brėžinį, jį pateikė Institucijai bei, gavęs leidimą kirsti mišką, organizavo jo kirtimą bei iškirsto miško ištraukimą. Nurodo, jog natūroje pažymėto sklypo išmatavimai sutapo su plane nurodytais išmatavimais, todėl, nuvykus į vietą, nekilo poreikio dar kartą tikrinti kertamo miško sklypo ribų. Pabrėžia, kad jam nepriklausė kontroliuoti vadybininkų darbo. Prieina prie išvados, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nėra jo kaltės. Mano, kad kaltės klausimas galėtų būti svarstomas dėl R. C. veiksmų. Atkreipia dėmesį, kad Institucija, išduodama leidimą miško kirtimui, tikrino pateikiamą dokumentaciją, miško sklypą natūroje. Pabrėžia, kad išvežant medieną tinkamai atliko savo pareigas, t. y. įsitikino, jog yra išvežama būtent UAB „Ekomediena“ iškirstoji, o ne kita mediena. Mano, kad buvo praleistas administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pabrėžia, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog E. V., vykdydamas savo darbines funkcijas, organizavo miško kirtimo ir medienos ištraukimo darbus, neįsitikinęs ir nepatikrinęs, kad darbai bus atlikti UAB „Ekomediena“ priklausančioje valdoje. Nurodo, kad UAB „Ekomediena“ yra juridinis asmuo, į šios bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas be kitų organizacinių paslaugų įeina ir vadovavimas visai gamybinei-ūkinei veiklai, E. V. pagal vidinį darbuotojų kompetencijos pasiskirstymą priklauso miško kirtimo ir iškirsto miško organizaciniai darbai ir suderinimai. Prieina prie išvados, kad E. V., būdamas įmonėje atsakingu už gamybinę-ūkinę veiklą bei miško kirtimo ir iškirsto miško ištraukimo organizacinius darbus ir suderinimus, neužtikrino miško kirtimo darbų teisėtumo. Prieš pateikdamas Institucijai paties pasirašytą kirstinos biržės brėžinį, neįsitikino jo teisingumu, neatsižvelgė į žemės sklypo Nr. 507 planą ir jame nurodytus matavimus, atstumus. Akcentuoja, jog galutinį biržės brėžinį paruošė E. V., biržės brėžinys yra būtina sąlyga gauti leidimą miškui kirsti, todėl E. V. galėjo ir turėjo įsitikinti, kad medžiaga paruošta tinkamai ir galima ruošti galutinį biržės brėžinį. Teigia, kad leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo reikalavimai nenustato pareigūnui pareigos prieš kiekvieną leidimo kirsti mišką išdavimą tikrinti miško sklypą natūroje, todėl miško valda nebuvo patikrinta. Mano, kad terminas administracinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas.

Motyvuojamoji dalis

konstatu o j a:

IV.

Administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis Nr. N17-240/2006, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. N575-1434/2008 ir kt.). Žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.

Analizuojamu atveju E. V. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2005 m. gruodžio 15 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. buvo iškirstas 1,7 ha miško plotas be leidimo ir nuo 2005 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. sausio 30 d. ši mediena iš miško išgabenta. Taigi, nuo inkriminuojamų pažeidimų padarymo pabaigos iki Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarimo, kuriuo E. V. pirmą kartą buvo paskirta administracinė nuobauda už Institucijos 2006 m. vasario 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų pažeidimų padarymą, priėmimo dienos jau buvo praėjęs maksimalus dvejų metų nuobaudos skyrimo terminas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (Baudžiamojo kodekso 95 str. 3 ir 4 d.), todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu – pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui. Nutraukiant bylą paminėtu pagrindu, E. V. kaltės klausimas šiame procese netenka prasmės, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.