- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- T-223-543/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nuteistasis
- R. V.
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 357-84 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistojo R. V. bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. liepos 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2022 m. kovo 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. balandžio 27 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-84 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis yra pripažintas pavojingu recidyvistu, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei daug profesinių kvalifikacijų, įgytų tiek laisvėje, tiek ir pataisos įstaigoje. Nuteistasis turi ir darbo patirties, bausmės atlikimo nuteistasis taip pat dirbo, jo darbo patirtis siekia 2 metus 4 mėnesius. Nuteistojo teigiama motyvacija darbui tiek būnant laisvėje, tiek ir atliekant bausmę pataisos namuose, gali būti vertinama kaip svarbi nuteistojo tolesnio integracijos proceso laisvėje prielaida lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su sutuoktine ir vaikais, jis yra lankomas trumpalaikių bei ilgalaikių pasimatymų metu. Nuteistasis nepalaiko socialinių ryšių su buvusiais draugais, stengiasi visą dėmesį skirti savo šeimai, todėl galima teigti, kad nuteistasis yra orientuotas į santykius su šeimos nariais bei jų puoselėjimą, o tai vertinama kaip apsauginis nusikalstamo elgesio veiksnys. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti ir vengia situacijų, kurios gali suteikti jam galimybę vėl nusikalsti, taip pat supranta, kad nusikaltimo įvykdymui turėjo reikšmės spontaniškumas bei konfliktas. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis lankė elgesį koreguojančias programas, susirinkimus, jis stengėsi koreguoti savo elgesį ir nekartoti klaidų. Nuteistasis neturi problemų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, todėl galima teigti, kad jo nusikalstamas elgesys nėra siejamas su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jo savivertė yra adekvati, jis geba įvardinti teigiamas savo savybes. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo išsilavinimą, o bendravimo įgūdžiai yra pakankami. Nuteistojo nusikalstama veika buvo įvykdyta impulsyviai, neplanuojant ir neapgalvojant galimų pasekmių. Nuteistasis stengiasi nekartoti klaidų ir mokosi iš patyrimo, kylančius sunkumus ar konfliktus jis linkęs spręsti derybų būdu, linkęs planuoti savo veiksmus, nesielgti spontaniškai. Nuteistasis šiuo metu yra susitvarkęs su buvusiomis problemomis, pataisos procesas pakoregavo jo elgesį ir jis pradėjo suvokti pasekmių atsiradimą. Nuteistasis geba įvardinti kylančius sunkumus, kuria jų sprendimo strategijas ir jų nuosekliai laikosi, taip pat nuteistasis turi išsikėlęs konkrečius tolimosios ateities tikslus, deda pastangas jų siekimui, todėl galima teigti, jog nusikalstamą riziką mažinantys veiksniai yra asmeninė motyvacija keisti elgesį ir konkretūs veiksmai tai darant. Bausmės vykdymo metu drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas 10 kartų, o paskatintas 7 kartus. Drausminės nuobaudos yra negaliojančios. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis atsižvelgė ir į ankstesnes Komisijos rekomendacijas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Šiuo metu dar yra išlikę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – įtakojamas grupės, būdingas impulsyvus, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys, tačiau yra ir apsauginiai veiksniai – problemų dėl alkoholio ar narkotikų nebuvimas, emocinė gerovė, ryšiai, gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti. Nuteistasis priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą, kuris nuteistajam padės integruotis visuomenėje. Visos šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja, jis daro akivaizdžią pažangą mąstyme bei elgesyje. Komisija nusprendė, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistasis R. V. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį bei padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o visa tai leidžia konstatuoti, jog šis nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga šiam nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 357-84 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis R. V. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo R. V. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 59 balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Pažymėtina, jog nuo pat pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, šios rizikos vertinimas iš esmės nepakito ir visada išliko vidutinė rizika. Ta aplinkybė, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis R. V. mokėsi, įgijo profesinių kvalifikacijų, vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir itin artimus socialinius ryšius. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės taip pat negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Visų pirma, iš 2022 m. balandžio 27 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-77 matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo R. V. lygtinio paleidimo klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, iš kurių 5 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 1 narys pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. V. Lietuvos Respublikoje yra teistas 6 kartus. Šiuo metu nuteistasis atlieka galutinę subendrintą 13 metų laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys). Pažymėtina, jog paskutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistasis yra pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2, 3 dalys). Realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Taigi vien jau tokios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl šis nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių ir laisvės atėmimas, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes. Juo labiau, kad ir šiuo metu dar išlieka nuteistajam būdingas dinaminis kriminogeninis veiksnys – būdingas impulsyvus, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei kelias profesines kvalifikacijas. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis mokėsi, kurį laiką dirbo, tačiau šiuo metu yra nedirbantis. Sodros duomenimis, laisvėje nuteistasis yra dirbęs apie 1 metus 8 mėnesius ir apie 2 metus 4 mėnesius yra dirbęs laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. (duomenys neskelbtini) yra pateikusi pažymą dėl nuteistojo R. V. įdarbinimo. Visos paminėtos aplinkybės lyg ir leidžia teigti tai, kad nuteistasis turi teigiamą nusiteikimą bei požiūrį į darbą, tačiau tokios aplinkybės visgi nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tuo tarpu minėtos bendrovės pateikta pažyma dėl galimo nuteistojo įdarbinimo yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio, o ir išduota beveik prieš metus – 2021 m. birželio 18 d.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis dar turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Jis tebeturi bendrą 32 397,60 Eur dydžio skolą pagal vykdomuosius dokumentus. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis turi ir nesumokėtą 145 Eur dydžio baudą. Pastebėtina, jog iki šiol nuteistasis net nėra pradėjęs vykdyti šių finansinių įsipareigojimų. Nors Komisija savo nutarime nurodė, kad nuteistasis atsižvelgė į visas ankstesnes Komisijos rekomendacijas bei jas vykdė, tačiau visgi tai nėra teisingas teiginys, kadangi nuteistasis iki šiol dar nepradėjo vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų. Vertinant nustatytas aplinkybes, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau ilgą laiką, yra darbingas, tačiau iki šiol net nepradėjo vykdyti savo turimų finansinių prievolių, tokia aplinkybė rodo nuteistojo visišką abejingumą turimiems kreditoriams bei nenorą kompensuoti padarytą žalą. Akivaizdu, jog laisvėje šio nuteistojo sėkmingą integraciją į visuomenę gali sunkinti jo turimi dar neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai, kurių egzistavimas gali paskatinti nuteistąjį vengti oficialių pajamų. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis neturi specialių finansinių planų kaip susidoroti su netikėtomis problemomis, o šiuo metu jis pragyvena iš artimųjų siunčiamų pinigų. Ši aplinkybė rodo, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas kitų asmenų. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, paskutinius nusikaltimus nuteistasis įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Akivaizdu, jog nuteistojo pasidavimas aplinkinių įtakai buvo tiesiogiai susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Šiuo metu nuteistasis teigia, jog nebepalaiko jokių socialinių ryšių su buvusiais draugais ir stengiasi visą dėmesį skirti tik savo šeimai. Tačiau šiuo metu visgi dar nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su neigiamą įtaką kuriančiais bei nusikalstamą gyvenimo būdą palaikančiais asmenimis.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti ir supranta, kad nusikaltimų įvykdymui turėjo įtakos spontaniškumas bei konfliktas. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, tačiau jis bendrauja pagrinde tik su šeimos nariais. Nuteistojo savivertė yra adekvati, tačiau jis sunkiai įvardija konkrečias neigiamas savo savybes, nors ir sutinka, kad tokių pats turi. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo išsilavinimą, o bendravimo įgūdžiai yra pakankami. Nusikalstama veika buvo įvykdyta impulsyviai, neplanuojant ir neapgalvojus galimų pasekmių. Pats nuteistasis pripažįsta, jog jo elgesyje dominuoja noras kontroliuoti, reikalauti savo tvarkos ir dėl to kiti nuteistieji gali jo bijoti. Nuteistajam gali kilti sunkumų dėl problemų sprendimo lankstumo, nes jis nėra linkęs nusileisti. Nuteistasis yra linkęs pasitikėti vien savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra valdoma, tačiau bausmę jis atlieka už smurtinius nusikaltimus, anksčiau taip buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, o jo asmenybėje dominuoja kontroliavimas. Nuteistasis teigia, jog jam nėra svarbios neformaliosios nuteistųjų tradicijos, tačiau pripažįsta, kad anksčiau pats jomis vadovavosi.
Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 7 kartus paskatintas ir 10 kartų nubaustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis jau neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau verta pažymėti ir tai, jog drausmine tvarka jis buvo nubaustas už itin šiurkštaus pobūdžio pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – pataisos įstaigos turto gadinimas, dienotvarkės pažeidimai, administracijos nurodymų nevykdymas, lokalizacijos pažeidimai, uždraustų daiktų laikymas ir kt. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi 7 paskatinimus, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių – grupuotės įtaka; būdingas impulsyvus, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis R. V., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 3 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo R. V. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis R. V. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 357-84 dėl nuteistojo R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 357-84 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. V. asmens bylą Nr. 17583 grąžinti Alytaus pataisos namams.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.