Panevėžio apygardos teismo nutartis

Ieškovė (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovės UAB „Svalex“ 2014 m. sausio 22 d. pasirašytą Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugsėjo 9 d. pasirašytą Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę grąžinti pervestus 53688,59 Lt (15549,29 Eur); priteisti iš atsakovės 3146,88 Eur padarytų nuostolių atlyginimui bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2014 m. sausio 22 d. pasirašė Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 114311,33 Lt, o 2014 m. rugsėjo 9 d. - Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 21199,67 Lt dėl (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų stogo kapitalinio remonto, vidaus patalpų paprastojo remonto ir lauko pavėsinės (scenos) remonto darbų atlikimo. Atsakovė garantavo, kad atlikti statybos darbai atitinka norminių statybos dokumentų reikalavimus. Statiniui buvo suteiktas 5 metų, o paslėptiems statinio elementams - 10 metų garantinis laikas. Atsakovė pagal sutartis įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius, kurie atsiras dėl netinkamo darbų vykdymo. 2014 m. rugsėjo 23 d. šalys pasirašė darbų perdavimo priėmimo aktus 21199,67 Lt ir 93400,03 Lt. Ieškovė atliktiems darbams pretenzijų neturėjo. Vykdydama sutartis, atsakovė pamūrijo 2 vienetus krosnių (pečių). 2014 m. lapkričio 28 d. suremontuotame bendruomenės name kilo gaisras. Buvo nustatyta, jog gaisras kilo dėl degių medžiagų (ūkio patalpos medinės sienos) užsidegimo nuo kieto kuro krosnies šilumos poveikio, kadangi ją įrengiant nebuvo išlaikyti atstumai tarp kieto kuro krosnies ir statinio medinių konstrukcijų (medinės rąstinės sienos) bei statybos metu paliktų nesandarių siūlių, esančių krosnies mūrinėje dalyje. Gaisro metu sudegė atsakovės remontuoto ieškovei priklausančio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės konstrukcijos, stogas, palėpės perdanga, dalis vidaus patalpų, sienos, vidaus durys, dalis langų, o kitų per gaisrą nesudegusių vidaus patalpų paviršiai aprūkę, apdegę. Todėl namas tapo avarinės būklės ir negalimas naudoti pagal jo paskirtį.Ieškovė tvirtino, kad sudegusio pastato atstatymo kaštai sudaro 59721,97 Eur, sąmatos parengimas - 730 Eur. Atsakovė ginčą spręsti taikiai atsisakė. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuostolius sudaro dalis atsakovei jau sumokėtų lėšų už atliktą darbą, pačios ieškovės pirktos ir naudotos statybinės medžiagos sudegusio namo remontui ir pastate sudegusių baldų vertė, viso - 18696,17 Eur, kuriuos bei bylinėjimosi išlaidas turi sumokėti atsakovė.Kartu ieškovė pabrėžė, jog nesutinka su atsakovės pareikštu priešieškiniu.Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 17641,08 Eur skolą už atliktus darbus, 635,08 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nevykdo įsipareigojimų pagal tarp šalių pasirašytas minėtas Paslaugų sutartis, nors ji, kaip rangovė, prisiimtus įsipareigojimus įvykdė visiškai. Ieškovė pasirašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, pretenzijų nepareiškė, todėl privalėjo atsiskaityti pagal sutarčių sąlygas ir terminus, tačiau šios pareigos neįvykdė. Atsakovė nurodė, jog nesutinka su ieškovės ieškiniu, nes byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog būtent atsakovė yra atsakinga dėl kilusio gaisro. Pabrėžė, jog visi statybos darbai buvo atliekami pagal su ieškove suderintus darbų kiekių žiniaraščius ir ieškovės atstovų, kurių kvalifikacija atsakovei nežinoma, žodinius nurodymus, duodamus tik pagal poreikį. Pagal Sutartis buvo atliekami ne rekonstrukcijos, o remonto darbai. Atsakovė savo iniciatyva neatliko ir nenustatė atstumų tarp įrenginių ir atitvarų, neatliko jokių pakeitimų. Be to, prieš perduodant darbų rezultatą, atsakovė atliko krosnių bandymus kūrendama jas ne mažiau kaip 21 darbo dieną, ir per šį laikotarpį nebuvo pastebėta jokių trūkumų. Neginčija, kad atstumas tarp krosnies ir sienos rąstų galėjo būti mažesnis, nei nustatyta pagal teisės aktus bei kad galėjo būti plyšių krosnies mūro siūlėse. Tačiau nemano, kad Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos surinkti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad tai buvo tiesioginė gaisro kilimo priežastis.