Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliotai atstovei V. M., išnagrinėjusi D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Bendrovė) vadovas, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 9 092,36 Eur (2016-11-28) mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei, t. y. per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais bei mokėjo už suteiktas paslaugas. Tokiais veiksmais D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Šiais veiksmais D. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), kurio 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus. VMI, pateikusi teismui pareiškimą dėl administracinės bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo,D. S. padarytą pažeidimą kvalifikavo pagal ANK, nors pažeidimas padarytas bei paaiškėjo galiojant senajam įstatymui, t. y. ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015-06-25 Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017-01-01 padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kadangi D. S. inkriminuojama veika turi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, už kurio padarymą yra numatyta kiek griežtesnė atsakomybė negu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį (vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte suformuluota taisykle), todėl teismas laiko, jog veika neturėjo būti kvalifikuojama pagal ANK ir, vadovaujantis 2015-06-25 Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, laiko esant tikslinga D. S. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį, teiseną vykdant taip pat pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. savo kaltę iš esmės pripažino. Nurodė, jog jo vadovaujama žemės ūkio sektoriaus įmonė (duomenys neskelbtini) išgyvena pakankamai sudėtingą laikotarpį, kam didelę įtaką turėjo praėjusiai metais blogas derlius (dėl nepalankių oro sąlygų gavo prastą žaliavą / šiaudus). Pareiškime nurodyta 9 092,36 Eur mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. liepos mėn. Nenorėdamas sustabdyti įmonės veiklos, atsiskaitinėjo su tiekėjais, darbuotojais ir kt., tačiau planavo iki metų pabaigos likviduoti visą mokestinę nepriemoką, ką ir padarė. 2016-12-21 VMI pervedė visą sumą, netgi daugiau, tačiau dalį sumos apmokėjo kitu kodu, dėl ko ji buvo neužskaityta. Nors šiai dienai mokestinės nepriemokos dydis ir yra nurodomas 1 619,68 Eur, tačiau VMI pinigai yra pervesti. Prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir neskirti administracinės nuobaudos. Jis dėjo visas pastangas, siekdamas išsaugoti tiek įmonę, tiek ir atsiskaityti su VMI.

Teismo posėdyje VMI atstovė V. M. pateikė papildomą duomenis, kad 2017-03-21 duomenimis (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka yra 1 619,44 Eur dydžio, tačiau vėliau teismo posėdžio metu patikslino, jog ir ši suma faktiškai yra pervesta VMI, tačiau sumokėta kitu kodu, dėl ko nebuvo užskaityta kaip mokestinė nepriemoka. Nepaisant šių aplinkybių, D. S. visgi padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, dėl ko prašo pripažinti jį kaltu ir paskirti straipsnio sankcijos ribose numatytą administracinę nuobaudą.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas (duomenys neskelbtini) vadovas D. S. nesilaikė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, numatytos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio l dalyje,

D. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Iš teismui pateikto mokesčių informacinės sistemos išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) 2016-11-28 dienai buvo suėję mokėjimo terminai už mokestines prievoles bendrai 9 092,36 Eur sumai (įskaitant delspinigius), 2016-07-14 – 3 183,07 Eur, 2016-08-31 – 4 166,34 Eur, 2016-09-20 – 4 341,70 Eur, 2016-10-20 – 4 914,50 Eur, 2016-11-15 – 7 025,60 Eur, (b. l. 4-14). 2016-12-22 VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-461-8680 nurodyta, jog Bendrovė vykdė veiklą, gavo pajamas ir vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, t. y. nesilaikė CK 6.930 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė pateikė VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 metus. Balanso duomenimis, Bendrovės turto vertė 922 908 Eur, iš jų: ilgalaikio turto vertė 730 126 Eur, trumpalaikio turto vertė 192 782 Eur. t. sk.: 54 247 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 138 535 Eur atsargos; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1130 041 Eur, iš jų: po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 919 087 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 210 954 Eur, nuosavas kapitalas neigiamas. Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, gauta 459 182 Eur pardavimo pajamų, savikaina sudarė 463 313 Eur, bendrasis nuostolis -4 131 Eur, veiklos sąnaudos 56 795 Eur, tipinės veiklos nuostoliai -60 926 Eur, finansinės ir investicinės veiklos nuostolis -30 921 Eur, įprastinės veiklos nuostoliai -91 847 Eur, nuostoliai -91 847 Eur. Pateikto preliminaraus balanso 2016-09-30 duomenimis, Bendrovės turto vertė 690 687 Eur, iš jų: ilgalaikis turtas 636 441 Eur, trumpalaikis turtas 54 246 Eut (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 444 48 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 9 593 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 205 Eur); mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 980 172 Eur, iš jų: trumpalaikiai įsipareigojimai 113 822 Eur, ilgalaikiai įsipareigojimai 866 350 Eur (7 749 Eur lizingo įsipareigojimai pagal 2012-06-05 lizingo sutartį Nr. 201206F-194 - pirktas automobilis „Toyota Land Cruiser“; 626 533 Eur kredito įstaigoms pagal 2012-03-06 kreditavimo sutartį Nr. LOAN_ 160472. Pirkti traktoriai, krautuvas, šiaudų smulkinimo ir gamybos linija, presas, ir pagal 2012-11-27 kreditavimo sutartį Nr. LOAN­­_181192, 232068 Eur kitos finansinės skolos, t. y. akcininkų paskolos įmonei). Pelno (nuostolio) ataskaitos 2016-09-30 duomenimis, pardavimai 265 297 Eur, savikaina 257 992 Eur, kompensuotos sąnaudos 4 682 Eur, veiklos sąnaudos 89 657 Eur, nuostoliai - 77 670 Eur. Apskaitos registrų duomenimis, 2016-09-30 debitorinis įsiskolinimas 9 592,65 Eur, iš jų: 3 887,60 Eur DIERENSPESIAALZA AK DANE‘S V.O.F. įsiskolinimas, 1 662,54 Eur ūkininko E. M. įsiskolinimas, 1 300,14 Eur UAB „Talo“ įsiskolinimas; kreditorinis įsiskolinimas 99 243,64 Eur, iš jų: 12 622,26 Eur UAB „Naftėnas“, 7 611,11 Eur A. N., 8 828,48 Eur UAB „Dojus agro“, kt. (b. l. 15-17). Teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) kasos knygos išrašas (b. l. 37-41), išrašas, patvirtinantis (duomenys neskelbtini) vykdytus atsiskaitymus su įvairiomis įmonėmis bei fiziniais asmenimis, užfiksuotos pervestos sumos pačiam įmonės vadovui D. S. (b. l. 37-41). Taip pat teismui pateikti avanso apyskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) l nuo 2016-07-09 iki 2016-11-30 vykdė mokėjimus įvairioms įmonėms (UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB „Luktarna“, AB „Teo LT“ ir kt.) (b. l. 18-36).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė, 2016-11-28 turėdama 9 092,36 Eur mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, išmokėjo pinigus atskaitingam asmeniui, mokėjo darbuotojams darbo užmokestį. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. neneigė padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, sutiko nesilaikęs įstatymo nuostatų dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, tačiau nurodė, jog 2016-12-21 likvidavo visą mokestinę nepriemoką, ką posėdžio metu patvirtino ir VMI atstovė V. M. (mokestinės nepriemokos dalis rodoma, nors realiai pinigai VMI yra pervesti, tačiau kitu kodu, dėl ko sistema jų neužskaitė į nepriemoką). Nepaisant aplinkybės dėl atsiskaitymo su VMI, D. S. visgi nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2016 m. gruodžio 21 d. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Pastarasis, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, (duomenys neskelbtini), nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Esant tokiam Bendrovės direktoriaus neveikimui, buvo pažeisti kreditoriaus – VMI interesai.

Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu yra nustatyti visi ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. baustinas.

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas D. S. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvina tai, kad asmuo prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat įvertinama D. S. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, byloje duomenų apie tai, kad pastarasis anksčiau buvo baustas už analogiškus pažeidimus). Svarstant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, teismas kaip reikšmingą vertina aplinkybę, jog D. S. ėmėsi aktyvių veiksmų ir dar 2016-12-21 per kelis kartus pervedė VMI pinigus sumas, panaikindamas susidariusią mokestinę nepriemoką. Nors šiuo metu kaip neatlyginta mokestinės nepriemokos dalis yra nurodoma 1 619,44 Eur suma, tačiau teismui atstovė patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, jog realiai dalis pinigų yra pervesti, tačiau dėl klaidingo įmokos kodo neįskaityti mokestinės nepriemokos padengimui. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog D. S. pažeidimo neignoravo, pašalino mokestinę nepriemoką, anksčiau analogiškų pažeidimų padaręs nebuvo, kas leidžia tikėti, jog ir ateityje D. S. ateityje laikysis įstatymų, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant D. S. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Toks teismo sprendimas iš esmės neprieštarauja ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui tokios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-794-256/2015).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos ATPK 30⁶ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.