Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą prie Panevėžio miesto savivaldybės, teistas: 1) 1996-10-18 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. – 2 m. l/a, vadovaujantis 1995-12-21 įstatymu „Dėl amnestijos“ nuo bausmės atleistas; 2) 1999-02-08 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 271 str. 1 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. – 2 m. l/a si ¼ turto konfiskavimu; 3) 2004-03-10 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d. – 60 parų arešto su 250 Lt vertės turto konfiskavimu; 4) 2005-05-18 Lazdijų r. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 291 str. 1 d. – 3 mėn. l/a; 5) 2005-06-23 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 5 mėn. l/a; 6) 2005-10-19 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. – 2 epizodai, BK 214 str., 182 str. 1 d., 215 str., 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. – paskirta subendrinta bausmė 4 metai l/a. 2006-03-23 Panevėžio apygardos sprendimu paskirta bausmė sumažinta iki 3 m. 9 mėn. l/a. 2007-03-20 Panevėžio apylinkės teismas šią bausmę subendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskyrė galutinę bausmę – l/a 4 metams. 2008-03-06 vadovaujantis BVK 157 str., BPK 362 str. paleistas lygtinai neatlikus 1 m. 3 mėn. 5 d. l/a bausmės. 2008-07-02 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti neatliktos likusios 1 m. 3 mėn. 5 d., l/a bausmės; 7) 22009-01-20 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 187 str. 1 d. – 2 m. 6 mėn. l/a, subendrinus šia bausmę su ankstesniais nuosprendžiais – galutinė bausmė 3 m. 6 mėn. l/a. 2012-03-26 paleistas atlikęs bausmę,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. I. 2013 m. liepos 21 d. apie 03:05 val., viešoje vietoje – greito maisto užkandinėje, UAB „Greitutis“ patalpose, esančiose adresu Vasario 16-osios g. 19 A, Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl chuliganiškų paskatų sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam D. G. į galvos sritį, nuo kurių D. G. nugriuvo, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinio smilkinkaulio-momenkaulio ir dešinės piramidės lūžį, dešinės ausies būgnelio plyšimą, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, t.y. tyčia sunkiai sutrikdė D. G. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešėją tvarką.

Kaltinamasis A. I. savo kaltę dėl D. G. sužalojimo pripažino ir paaiškino, kad kartu su savo sugyventine R. T., jos broliu R. T. buvo naktiniame klube „Puntukas“. Po klubo nuėjo į kebabinę pavalgyti. Užsisakė kebabų, alaus. Buvo išgėręs. Atėjo 5-7 jaunuoliai. Jie irgi buvo išgėrę, pradėjo garsiai rėkauti. Kažkas kažkam nepatiko ir kilo konfliktas. Dėl ko jis kilo, nepamena. Atrodo, kad apsižodžiavo su nukentėjusiu. Pripažįsta, kad trinktelėjo jam delnu. D. G. pastoviai piktai žiūrėjo kaip į priešą. Jo paklausė, ko jis žiūri, gal jam skolingas. Būdami išgėrę, koneveikė vienas kitą. Trinktelėjo jam antrą kartą. Po to smūgio jis nugriuvo. Nepagalvojo, kad jam kažkas blogai. Bandė jį gaivinti, norėjo apipilti vandeniu. Pats liepė barmenei kviesti greitąją. Po to išsigandęs pasišalino. Kartu su R. T. su taksi pavažiavo iki „Vežimo“ teatro. Buvo neramu, todėl grįžo atgal pasižiūrėti. Nukentėjusiojo nebebuvo, jį buvo išvežęs greitosios medicinos pagalbos automobilis. Norėjo jo atsiprašyti, atsilyginti, bet nežinojo, kur jo ieškoti, be to, buvo suėmime. Savo elgesį neapgalvotą elgesį vertina blogai, labai gailisi sužalojęs žmogų. Blaivus taip nesielgia – būtų numojęs ranka ir išėjęs. Su nukentėjusiojo pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Už gydymo išlaidas pasižada sumokėti, tačiau 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, sutinka atlyginti10 000 Lt. Dirbdamas po kažkiek laiko atiduos. Ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta.

Nukentėjusysis D. G. paaiškino, kad buvo klube „Aragvi“. Ruošėsi namo. Kol laukė atvažiuojančio automobilio, nutarė prie „Meno“ teatro kebabinėje pavalgyti. Buvo išgėrę alkoholio, jautėsi girtas. Kebabinėje užsisakęs valgyti, sėdėjo. Tuo metu žiūrėjo pro langą, A. I. nematė. Matė tik, kaip jis užėjo ir pajuto smūgį į smilkinį. Smūgį A. I. sudavė ranka. Po smūgio atsistojo ir iš karto pajuto dar vieną smūgį. Po to antro smūgio griuvo ir prarado sąmonę. Atsibudo tik ligoninėje. Abu smūgiai buvo suduoti ranka į tą pačią dešinę pusę. Jokio žodinio konflikto prieš tai nebuvo. Pats A. I. nieko nesakė ir jis nieko nesakė. Nuo sužalojimo trūko kaukolė, išsiliejo kraujas, trūko ausies būgnelis. Su viena ausimi dabar visiškai negirdi. Gydytojai prognozavo, kad dėl pažeisto nervo liks invalidu visam gyvenimui. Pateiktas ieškinys turtinei žalai atlyginti yra už vaistus bei už keliones pas gydytojus į Kauną išlaidas. Iš Šiaulių važiavo pas tyrėją. Pats gyvena Ėriškiuose, tačiau dirba statybose ir važinėja į komandiruotes visoje Lietuvoje. Į apklausas vyko iš Šiaulių, kuriuose ten tuo metu dirbo. Į Kauną teko važiuoti 4 kartus. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad liko visam gyvenimui invalidas. Šeimos neturi ir gal visai neturės dėl sužalojimo. Šiuo metu dirba. Neįgalumas nėra nustatytas. Paskutinį kartą pas gydytoją buvo gal prieš 2 mėnesius. Kad gydytojai nebegali padėti dėl klausos, to neparašė. Dėl neįgalumo nustatymo į gydymo įstaigą nesikreipė. Gydytojai teigė, kad klausa ateityje gali blogėti ir jokia operacija nepadės. Savijauta nėra labai gera, naktimis negali užmigti, jaučia baimę vaikščioti vakarais, kad vėl nepasikartotų panašūs dalykai.

Liudytojas J. N., paaiškino, kad įvykio dieną kaime išgėrinėjo. Sugalvojo nueiti į klubą Panevėžyje. Po klubo kažkuriam iš draugų užsinorėjus valgyti, nuėjo į kebabinę. Užsisakę kebabų, sėdėjo. Užėjo kažkoks žmogus. Nežino, ar tai kaltinamasis, nes jo neatsimena. D. iš karto gavo vieną smūgį ir nukrito. Buvo daug išgėręs, nelabai atsimena įvykius. Iki to smūgio, kiek atsimena, Dainius sėdėjo ir žiūrėjo tiesiai į duris. Kai tas žmogus įėjo, ar D. kažką pasakė, ar tas žmogus jam įeidamas kažką pasakė, neatsimena. K. D. gavo smūgį, jis sėdėjo. Atsimena tik vieną smūgį. Po smūgio D. G. nukrito. Keltis nebandė, gulėjo ir net nereagavo. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė kebabinės darbuotoja. Taip pat atvažiavo policija. Kaip jis buvo nugabentas iki greitosios automobilio, neatsimena. Mano, kad jis nebuvo atsigavęs, nebuvo sąmoningas. Priežasties konfliktui nematė. Nežino, dėl ko tai įvyko. Šalia gulinčio D. G. matė kraują, tačiau iš kur jam bėgo tas kraujas, nežino.

Liudytojas A. J., paaiškino, kad tai įvyko vasarą. Galėjo būti liepos 20 d. Tą dieną šventė. Sugalvojo nuvažiuoti į klubą. Vakaras ėjo į pabaigą, 3 val. nakties nutarė pavalgyti. Keturiese nuėjo į kebabinę. Iš pradžių į vidų užėjo trise ir žiūrėjo ką užsisakyti. Buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, todėl prie baro garsiai kalbėjo, gal tai kažkam nepatiko. Kiti, tame tarpe ir D. G., stovėjo šalia. Ar buvo žodinis konfliktas, neatsimena. Pats nieko niekam nesakė, niekas iš kompanijos nebuvo agresyvūs. Kaip buvo suduotas smūgis, matė, tačiau dėl ko sudavė, nežino, neatsimena. Buvo suduota ranka į galvą du kartus, tarp smūgių buvo laiko tarpas. Po pirmo kaltinamojo smūgio į galvą matė, kad D. G. nenugriuvo. Kaltinamasis paėjo toliau, prie savo merginos. Pamatęs, kad D. G. nenukrito, kaltinamasis trenkė dar kartą. Ką ten kalbėjo, neatsimena, tačiau buvo keletas žodžių. Po to smūgio D. nukrito, trenkėsi galva į plyteles ir prarado sąmonę. Ar po pirmo smūgio buvo žodinis apsižodžiavimas, neatsimena. Atpažįsta kaltinamąjį, kai asmenį sudavusį smūgius.

Liudytojas M. P., paaiškino, kad įvykis galėjo būti iš liepos 20 d. į 21 d. Buvo su draugais klube „Aragvis“. Po klubo sugalvojo nueiti nusipirkti kebabų. Pats atsiliko nuo draugų ir į kebabinę užėjo vėliau. Iš klubo visi išėjo kartu, tačiau vėliau atsiliko. Prie įėjimo kartu liko L. K. ir G. G.. Prie kebabinės įėjimo užtruko gal 2-3 minutes. Ar per tą laiką kas nors užėjo į kebabinę, neatsimena. Kai užėjo, pamatė smūgio momentą į veidą. Po smūgio D. nugriuvo. Smūgį sudavė kaltinamasis. Smūgio metu D. stovėjo. Įėjus į vidų, A. I. pasišalino. Jo draugas dar norėjo pilti ant D. vandenį, tačiau liepė nepilti. Paskui tas draugas irgi pasišalino. Atvažiavo policija, greitosios pagalbos automobilis. Žino, kad liko kaltinamojo draugas, nes konflikto metu jie buvo kartu, o po konflikto tas draugas ištempė kaltinamąjį iš kebabinės, o pats sugrįžo. Į greitosios pagalbos automobilį D. G. vedė.

Liudytoja R. T. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta - jis yra sugyventinis. Kartu gyvena daugiau nei metai laiko. Bendrų vaikų nėra. Tą vakarą ji pati, brolis ir Andrejus, išėję iš „Puntuko“, nuėjo į kebabinę pavalgyti. Įėjus į vidų, ten buvo vienas jaunuolis ir pardavėja. Atėjo grupė jaunuolių, kurie buvo išgėrę, garsiai rėkavo, replikavo. Ką replikavo, negali pasakyti, bet suprato, kad tai buvo skirta jos kompanijai. Pačiai asmeniškai niekas nieko nesakė. Kadangi be barmenės ten buvo vienintelė panelė, jautėsi nejaukiai, nes jie atrodė agresyviai. Toliau įvyko tas įvykis. Po įvykio pati išstūmė A. I. iš kebabinės. Su taksi pavažiavo iki Lėlių vežimo teatro. A. I. pasakė, kad nori grįžti ir pasižiūrėti į tą vaikinuką. Jo išleisti nenorėjo, todėl apsipyko. Galiausiai A. I. išlipo iš taksi, ėjo atgal į kebabinę, bet pakeliui sutiko brolį, kuris buvo pasilikęs kebabinėje. Su broliu prikalbino A. I. ten neiti. Nuėjo link Senvagės, suvalgė kebabus. A. I. vis tiek vėliau grįžto į tą kebabinę, tačiau to jaunuolio nebuvo. Pardavėja pasakė, kad tas jaunuolis išvežtas į ligoninę. Paskui buvo atvažiavęs policijos automobilis, kuris tikrino dokumentus. Pati buvo blaivi, o vyrai buvo nemažai išgėrę. Abejose kompanijose jaunuoliai buvo išgėrę.

Iš teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G1362/13 (05) matyti, kad D. G. padarytas dešinio smilkinkaulio - momenkaulio ir dešinės piramidės lūžis, dešinės ausies būgnelio plyšimas, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. D. G. nustatytas 1,67 promilių girtumas (1 t., b. l. 15).

Iš teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. pG1362/13 (05) matyti, kad dešinio smilkinkaulio - momenkaulio ir dešinės piramidės lūžis, dešinės ausies būgnelio plyšimas, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais D. G. galėjo būti padaryta sudavus smūgius kumščiu į kairę veido pusę, po gautų smūgių griūnant ir dešinio smilkinio-momens sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą (1 t., b. l. 18).

Dėl veikos vertinimo

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. I. neneigia, kad sudavė du smūgius D. G.. Be jo paties prisipažinimo tas aplinkybes patvirtina nukentėjęs D. G. bei liudytojai J. N., A. J., M. P.. Pats D. G. teigia, jog pirmas smūgis jam buvo suduotas sėdinčiam. Tuo tarpu liudytojas A. J. nurodo, kad D. G. suduodant tiek pirmą, tiek antrą smūgį, jis stovėjo. Tai, kad D. G. stovėjo kai jam buvo suduoti smūgiai, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Šių nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų neatitikimų priežastis galimai yra D. G. patirtos traumos pasekmė bei tai, kad visi jie buvo neblaivūs. Kaip pripažįsta patys liudytojai, jie negali tiksliai prisiminti visų įvykių būtent dėl girtumo. Tačiau šie parodymų nesutapimai nėra esminiai. Tiek nukentėjęs, tiek liudytojai J. N., A. J. nurodo, kad jokio pagrindo konfliktui nebuvo. Niekas iš jų agresyviai nesielgė. Pats kaltinamasis taip pat negali nurodyti aiškios priežasties, dėl ko pavartojo smurtą D. G. atžvilgiu. A. I. teigimu, jam nepatiko tai, kaip D. G. žiūri. Net jei D. G. iš tikrųjų žiūrėjo į A. I. (pats nukentėjęs neigia tai) tai negali būti laikoma net mažareikšmiu pretekstu konfliktui. Todėl laikytina, jog A. I. sudavė smūgius D. G. be jokios priežasties, t.y. iš chuliganiškų paskatų. Iš byloje esančio vaizdo įrašo ir apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 66-76) matyti, kad po to kai A. I. sudavė pirmą smūgį D. G., paties A. I. draugai jį sulaikė ir atitraukė nuo nukentėjusiojo. Tačiau A. I. po kiek laiko smogė D. G. dar kartą. Tuo tarpu pats D. G. jokių aktyvių, ir juo labiau agresyvių, veiksmų nesiėmė. Apklausiamas A. I. pats pripažįsta, jog antrą kartą D. G. trenkė tik todėl, kad po pirmo smūgio jis nenugriuvo. Toks elgesys rodo, jog jo tikslas buvo suduoti D. G. tokį smūgį, nuo kurio pastarasis parkristų. Tai reiškia, kad A. I. nors ir neturėjo tikslo sunkiai sužaloti D. G., tačiau suduodamas stiprius smūgius į galvos sritį ir norėdamas, kad nuo tų smūgių nukentėjęs parkristų, neabejotinai suvokė savo pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad gali sunkiai sužaloti sveikatą ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau leido jiems atsirasti, t.y. veikė netiesiogine tyčia. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, kavinėje. Įvykio vietoje dirbo pardavėja, buvo kitų pašalinių asmenų. Įvykį matė aplinkiniai, buvo sutrikdytas jų poilsis. Tai reiškia, kad A. I. tais pačiais veiksmais pažeidė ir viešąją tvarką. A. I., be jokios aiškios priežasties, viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajam, neabejotinai suprato, kad dėl tokių veiksmų bus sutrikdyta viešoji tvarka ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota ir pagal BK 284 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

A. I. pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Teigia, kad dar iki bylos nagrinėjimo teisme yra išsiuntęs laišką nukentėjusiajam su atsiprašymu. Nors nukentėjęs teigia, jog tokio laiško nėra gavęs, tačiau nėra pagrindo teigti, jog A. I. tokio laiško nesiuntė. Visa tai rodo kaltinamojo kritišką požiūrį į savo elgesį ir nuoširdumą teigiant, jog gailisi dėl savo veiksmų. Todėl A. I. kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos būnant girtam ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad būdamas blaivus taip nesielgia ir nebūtų pasielgęs pripažįsta pats kaltinamasis.

Skirdamas bausmę A. I. teismas atsižvelgia į tai, kad jis, būdamas pilnametis ir pakaltinamas, padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių, o kita labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. BK 135 str. 2 d. numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė. Abi veikos yra tyčinės ir baigtos. A. I. praeityje yra teistas 7 kartus. Šias nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl sutinkamai su BK 27 str. laikytinas recidyvistu. Iš pataisos namų, kur jis atliko paskutinę bausmę, yra charakterizuojamas neigiamai (t. 2, b.l. 43). Iš gyvenamosios vietos nusiskundimų dėl jo elgesio negauta (t. 2, b.l. 40). A. I. yra baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 34 – 36), psichikos sveikatos centre neregistruotas (t. 2, b.l. 38). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. I. už abi veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi, bausmės dydis parenkamas mažesnis, nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai, todėl jos bendrinamos apėmimo būdų

A. I. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Šios kardomosios priemonės paskyrimo ir tęsimo pagrindai nėra išnykę. Paskiriama griežta laisvės atėmimo bausmė leidžia manyti, kad, paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, A. I. gali pasislėpti, siekdamas išvengti bausmės atlikimo. Todėl kardomoji priemonė iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Byloje civilinį ieškinį pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Prašo priteisti 1611,10 Lt už D. G. gydymą (t. 1, b. l. 25 - 26). Žala D. G. sveikatai padaryta nusikalstamais A. I. veiksmais. Ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 1, b.l. 28 – 30), todėl tenkinamas visiškai.

Nukentėjęs D. G. byloje pareiškė 409,558 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 117 - 118).

Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, kelionės išlaidos į gydymo įstaigas bei pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 2, b. l. 119 - 120). Kaltinamasis neginčija šios ieškinio dalies. Kadangi žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, ieškinio dydis yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Nors CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam D. G. A. I. tyčiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (tai patvirtina specialisto išvada). Nukentėjusysis po sužalojimo patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, baimę, įtampą. Realu, kad po aptariamo įvykio nukentėjusysis nesijaučia saugus. Dėl sužalojimo yra juntamos pasekmės – pablogėjusi klausa. Kaip minėta, neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 50 000 Lt, jis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus. Tačiau teismas pažymi, kad sprendžiant dėl žalos dydžio, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nors nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sužalojimas, kurio pasekmės nukentėjusiojo teigimu juntamos ir dabar, tačiau nėra duomenų, kad nukentėjęs būtų praradęs darbingumą. Iš pateikto išrašo iš medicininių dokumentų (t. 2, b.l. 121) matyti, kad, išrašant iš ligoninės, ausies būgnelis užgijo, būklė pagerėjo. Objektyvių duomenų, kad klausa ateityje nebeatsistatys, nėra pateikta. Todėl atsižvelgus į šių bei faktinių bylos aplinkybių visumą, nukentėjusiojo prašoma neturtinė žala mažintina iki 15 000 Lt.

Daiktinis įrodymas – vaizdo įrašas iš UAB „Greitutis“ CD laikmenoje paliktinas prie bylos.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas

NUSPRENDĖ:

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas vaikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nubausti:

Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

Pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2013-07-26 iki 2013-12-23.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš A. I. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“) 1611,10 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus vienuolika Lt 10 ct) už D. G. gydymą.

Priteisti iš A. I. nukentėjusiajam D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 409,58 Lt (keturis šimtus devynis Lt 58 ct) turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – CD laikmena su vaizdo įrašu iš UAB „Greitutis“ palikti prie bylos.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.