Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2009-10-19 · Administracinė byla Nr. A-525-681-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-10-19
Bylos Nr.
A-525-681-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Giedra“
Advokatai
Anžela Mirošnikova, Rolandas Galvėnas
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525 – 681/2009Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.3.1; 13.3.3; 13.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams S. N. ir advokatei Anželai Mirošnikovai,atsakovo atstovui Justinai Užumeckaitei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovams R. P. ir advokatui Rolandui Galvėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 951 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 951 – osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Giedra“ dėl leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas 951 – oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) skundu (t. I, b.l. 1 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2008 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) UAB „Giedra“ išduotą statybos leidimą Nr. GN/5/07-0157 (toliau – ir Statybos leidimas); įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Administracija 2008 m. sausio 4 d. išdavė UAB „Giedra“ Statybos leidimą, pagal kurį UAB „Giedra“ leidžiama statyti daugiabutį gyvenamąjį namą su administracinėmis ir prekybinėmis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išduodama Statybos leidimą, Administracija neatsižvelgė į gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba, nes žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame UAB „Giedra“ statys daugiabutį gyvenamąjį namą su administracinėmis ir prekybinėmis patalpomis, ribojasi su Bendrijai priskirtu valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 4203 m². Bendrijai priskirtas valstybinės žemės sklypas suformuotos ir jo raudonos linijos patvirtintos 2004 m. balandžio 30 d. Administracijos įsakymu Nr.30-668. 2007 m. balandžio 11 d. Bendrija kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl šio valstybinės žemės sklypo nuomos. Pažymėjo, kad UAB „Giedra“ numato statyti statinį kaip kampinį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir aiškinamajame rašte nurodo, kad pastatas blokuojamas prie esamo namo (duomenys neskelbtini) ugniasienės. Statinio prijungimas prie Bendrijos ugniasienės prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82, 4.83, 4.93 ir 4.98 straipsniams. Be to, Bendrija ugniasienę nuomoja tretiesiems asmenims, kaip reklaminį plotą, o iš šios veiklos gautas lėšas panaudoja bendroms namo gyventojų reikmėms. Prijungus UAB „Giedra“ statomą pastatą prie Bendrijos ugniasienės, Bendrija neteks pajamų ir bus pažeisti namo bendraturčių interesai, naudojant namo bendrąją dalinę nuosavybę. Taip pat, Bendrija negalės prižiūrėti ir remontuoti ugniasienės, net jei tarp pastatų būtų paliktas nedidelis tarpas. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218) nuostatas, į tai, kad 2007 m. lapkričio 21 – 22 d. vykusiame nuolatinės statybos komisijos posėdyje projektui buvo nepritarta iš esmės, t.y. Miesto plėtros departamento statybų leidimų skyriaus viršininkas A. T. balsavo prieš projekto patvirtinimą, o pakartotiniame komisijos 2008 m. sausio 2 – 3 d. posėdyje jis nedalyvavo, pabrėžė, jog, esant vieno komisijos nario nepritarimui pateiktam projektui, Statybos leidimas negalėjo būti išduotas. Be to, išduodant Statybos leidimą, neišspręstas klausimas dėl statybvietės organizavimo, neatlikti specialieji statybų tyrinėjimai. Tvirtinant projektą, statytojas nepateikė Bendrijai jokios sutarties dėl gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) laikino panaudojimo statybos metu, todėl kyla pagrįsta abejonė, kad statybos metu šiems tikslams bus neteisėtai panaudotas Bendrijai priskirtas valstybinės žemės sklypas. Be to, statant tokio lygio statinį turėjo būti atlikti specialieji statybos tyrinėjimai, siekiant nustatyti galimą statybos neigiamą poveikį gretimam pastatui (duomenys neskelbtini) (namo nusėdimui ir deformacijai).

Atsiliepimas

Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 137 – 139) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodė, kad pareiga įrodyti, jog skunde nurodomos teisiškai reikšmingos aplinkybės faktiškai egzistuoja, tenka pareiškėjui, o šiuo atveju pareiškėjas tokios pareigos neįvykdė. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdomas Administracijos. Be to, Bendrija negali atstovauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų teisių visa apimtimi, nes pagal Bendrijos įstatus ji įgyvendina tas namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, kurie yra susiję su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, o į tai turi būti atsižvelgta vertinant Bendrijos suinteresuotumą pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį. Ginčo teritorijos detaliajame plane numatytas perimetrinis šio kvartalo užstatymas, o tai reiškia, jog namai statomi formuojant pusiau uždaras ar uždaras kiemo erdves. Šiuo atveju Statybos leidimas išduotas galiojančio Administracijos 2004 m. birželio 29 d. įsakymo Nr.30-1082 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ pagrindu, kuris ir numatė perimetrinį užstatymo būdą, kai pastatai prišliejami vienas prie kito. Dėl reklamos kabinimo ant ugniasienės Bendrija informuota 2004 m. sausio 21 d. Miesto plėtros departamento raštu, kur nurodyta, kad naujas statinys taip pat užsibaigs ugniasiene ir nebus galima jos naudoti reklamos tikslais, todėl 2007 metais sudarydama sutartį su UAB „JCDecaux“ Bendrija jau žinojo, kad toks ugniasienės panaudojimas negalimas. Statybos leidimas išduotas remiantis 2008 m. sausio 2 – 3 d. nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu. Visi posėdyje dalyvaujantys komisijos nariai nutarė, kad pateiktas statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus ir nusprendė išduoti Statybos leidimą. Šio nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu A. T. nedirbo Administracijoje, į jo vietą buvo paskirtas kitas valstybės tarnautojas. Be to, greta esančiame žemės sklype vykdomi naujo gyvenamojo namo statybos darbai nesąlygoja kitame sklype esančio namo griūties, o visi teiginiai dėl galimo trečiųjų suinteresuotų asmenų interesų pažeidimo statant naują statinį (duomenys neskelbtini) yra niekuo nepagrįstos prielaidos, todėl tokie teiginiai nesąlygoja Statybos leidimo nepagrįstumo.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Giedra“ atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 93 – 96) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Bendrijai neišnuomotas, todėl ji neturi jokių prievolinių ar daiktinių teisių į šį žemės sklypą. Be to, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad UAB „Giedra“ atitvėrė statybos teritoriją, pažeisdama Bendrijai priskirto valstybinio sklypo raudonų linijų ribas. Pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi CK nuostatomis, be to, rėmimasis CK straipsniais suponuoja teisių gynimą civilinės teisenos tvarka. Blokuoti pastatą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo ugniasienės numatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane, kuris patvirtintas Administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.1082. Pareiškėjo atstovai (ir pats skundą pasirašęs Bendrijos pirmininkas) dalyvavo detalaus plano viešame svarstyme su visuomene, todėl buvo susipažinę su detaliojo plano sprendiniais. Pareiškėjas ar kiti suinteresuoti asmenys detaliojo plano sprendinių neskundė, todėl detalusis planas šiuo metu galioja visa apimtimi, t.y. galima statybos linija, statybos riba ir užstatyti leidžiama teritorija yra pažymėti iki pastato (duomenys neskelbtini), ugniasienės. Pareiškėjas, sudarydamas reklaminio ploto nuomos (reklaminę konstrukciją kabinant ant ugniasienės) sutartį, galimai galėjo pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimus. Ugniasienė nėra pareiškėjo nuosavybė, nes pastato siena, kaip ir kiti pastato bendrojo naudojimo objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir patalpų, esančių name, savininkams, todėl pareiškėjas neturėjo teisės sudaryti tokios pastato sienos (naudojimosi) nuomos sutarties. Sutartis Nr.10/2007 dėl pastato sienos (naudojimosi) nuomos pasirašyta 2007 m. kovo 1 d., t.y. tuo metu, kai jau galiojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, apie kurio sprendinius buvo informuotas Bendrijos pirmininkas, todėl pareiškėjas pats prisiėmė riziką dėl galimos žalos. Nustatyta tvarka suderintas ir patvirtintas detalusis planas bei pagal jo reikalavimus paruoštas techninis projektas suteikė teisę UAB „Giedra“ vykdyti projektavimo ir statybos darbus taip, kaip numatyta detaliajame plane ir techniniame projekte. Buvo atlikta tiek techninio projekto bendroji ekspertizė, tiek ir higieninė ekspertizė, o projektavimo sąlygos buvo keičiamos teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A2-112/2007) ir faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog UAB „Giedra“ laikėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies ir kitų normatyvinių statybos techninių dokumentų nuostatų. Administracija priėmė sprendimą išduoti UAB „Giedra“ Statybos leidimą remiantis tik vienu 2008 m. sausio 2 – 3 d. Administracijos miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu Nr.1-11, kuriame nurodyta, kad ankstesnės pastabos įvykdytos ir kad komisija nusprendė, jog statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus. Pareiškėjo nurodytas Miesto plėtros departamento statybų leidimų skyriaus viršininkas A. T. nuolatinės statybos komisijos posėdyje nedalyvavo, nes buvo atleistas iš darbo. Pareiškėjas nėra nei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, nei nuomininkas, todėl visi klausimai, susiję su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojimu, nustatyta tvarka derinti su Administracija. Prieš atliekant statybos darbus, atlikti inžineriniai geologiniai tyrimai, kurie įvertino ir žemės sklypo šalia pastato (duomenys neskelbtini) gruntą gręžtinių pamatų statybai. Statybos darbų atlikimui gauti visi reikalingi leidimai – leidimas aptverti ir kasti, leidimai kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje ir leidimas (sutikimas) žemės kasimo darbams elektros tinklų apsaugos zonoje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 10 d. sprendimu (t. II, b.l. 191 – 194) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad UAB „Giedra“ 2007 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama išduoti statybos leidimą daugiabučiam gyvenamajam namui su administracinėmis ir prekybinėmis patalpomis statyti, statybos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisija, posėdžiavusi 2008 m. sausio 2 – 3 d., priėmė išvadą, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus. Administracija 2008 m. sausio 4 d. išdavė Statybos leidimą daugiabučiam gyvenamajam namui su administracinėmis ir prekybinėmis patalpomis statyti. Pareiškėjo teismui pateiktas Administracijos 2008 m. balandžio 29 d. raštas Nr. S13-469, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius parengs Vilniaus apskrities viršininko įsakymo projektą dėl dalies valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomos, o jam įsigaliojus – valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, tik patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje nepasirašytas, todėl pareiškėjas neturi jokių prievolinių ar daiktinių teisių į aukščiau paminėtą žemės sklypą. Administracijos direktorius 2004 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1082 patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Remdamasis 2003 m. balandžio 22 d. viešo svarstymo su visuomene protokolu, padarė išvadą, kad pareiškėjo atstovai buvo susipažinę su detaliojo plano sprendiniais, detaliojo plano sprendinių neskundė, todėl detalusis planas galioja pilna apimtimi, t.y. statybos linija, statybos riba ir užstatyti leidžiama teritorija yra pažymėta iki pastato (duomenys neskelbtini) ugniasienės. Be to, minėtas įsakymas numatė perimetrinį užstatymo būdą, kai pastatai prišliejami vienas prie kito. Pareiškėjas sutartį Nr.10/2007 su UAB „JCDecaux Lietuva“ dėl pastato, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vakarinės išorinės sienos nuomos pasirašė 2007 m. kovo 1 d., t.y. jau galiojant Administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 29 d. įsakymui Nr.1082 „Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini) patvirtinimo“, todėl nepagrįstu pripažino pareiškėjo paaiškinimą, kad negalės eksploatuoti pastato (duomenys neskelbtini) ugniasienės, bei kad negalės naudotis šia ugniasiene, kaip reklamos plotu. Taip pat nepagrįstu pripažino pareiškėjo paaiškinimą, kad, išduodant Statybos leidimą, pažeistos numatytos statybos leidimo išdavimo procedūros, nes 2008 m. sausio 2 – 3 d. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvaujantys Nuolatinės statybos komisijos nariai padarė išvadą, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus. Konstatavo, jog panaikinti Statybos leidimą nėra pagrindo. Be to, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį ir į tai, kad pareiškėjo skundas atmestinas, padarė išvadą, jog tenkinti prašymą dėl išlaidų atlyginimo nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 1 – 3), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie argumentai:

1. Teismas, priimdamas sprendimą pažeidė ABTĮ 79, 82 ir 86 straipsnius, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pažymi, jog teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylos aplinkybių ir įrodymų.

2. UAB „Giedra“ pasiūlytas 70 cm atstumas tarp pastatų nėra pakankamas 4 aukštų namo išorinei sienai prižiūrėti, todėl tokios sienos techninė būklė nuolat blogės.

3. 2008 m. sausio 2 – 3 d. vykusiame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje objektyviai negalėjo būti nustatyta, ar projektas atitinka projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus, nes tokio posėdžio metu UAB „Giedra“ 2004 m. gruodžio 20 d. išduotos specialios projektavimo sąlygos Nr. RPS 2314 buvo negaliojančios ir turėjo būti tvirtinamos iš naujo.

4. Nesutinka su teismo išvada, jog 2008 m. sausio 2 – 3 d. A. T. Nuolatinės statybos komisijos posėdyje nedalyvavo, nes tuo metu nebedirbo savivaldybėje, todėl jo į protokolą įrašyta pastaba dėl projekto tapo nebeaktuali. Tokia pastaba įvykdyta nebuvo, todėl Statybos leidimas negalėjo būti išduotas.

Atsiliepimas

Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 15 – 17) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A11-807/2004), nurodo, kad, spręsdamas statybos leidimo panaikinimo klausimą, teismas turi išsiaiškinti ir įvertinti faktines bylos aplinkybes tuo aspektu, ar prašyme panaikinti statybos leidimą nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas nutraukti statybos leidimo galiojimą. Atlikdamas tokį vertinimą, nesant įstatymo nustatytų leidimo panaikinimo kriterijų, teismas turi vadovautis bendraisiais Statybos įstatymo pradmenimis, jų prasme ir teisingumo bei protingumo kriterijais.

2. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog pastato (duomenys neskelbtini) ugniasienės būklė ims blogėti, ar kad paliekamas 70 cm tarpas ugniasienei prižiūrėti yra per mažas. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo tinkamai eksploatuoti pastato ugniasienės ir jos būklės pablogėjimo.

3. Prašymas išduoti statybos leidimą su parengtu projektu Administracijai pateiktas (2007-02-06) dar nepasibaigus projektavimo sąlygų sąvado galiojimui, projektas buvo kelis kartus svarstomas Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, grąžintas taisyti ir patvirtintas 2008 m. sausio 2 – 3 d. posėdyje. Remdamasis statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymui Nr. 215) 18 punktu, pažymi, kad, net ir pasibaigus projektavimo sąlygų sąvado galiojimui, sąlygos gali būti patvirtintos tokios pačios, t.y. nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog, išduodant Statybos leidimą, jau buvo pasibaigęs projektavimo sąlygų sąvado (2004-12-20) Nr. RPS 2314 galiojimas.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Giedra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 9 – 11) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nurodo, kad UAB „Giedra“ užsakymu prieš statinio projektavimo darbus atlikti inžineriniai geologiniai tyrimai, kuriais įvertintas ir žemės sklypo, esančio šalia (duomenys neskelbtini) pastato, gruntas projektuojamai gręžtinių pamatų statybai ir pastato (duomenys neskelbtini) pamatų gylis. Pagal tyrimų rezultatus buvo ruošiamas statinio techninis projektas.

2. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog paliktas tarpas tarp pastatų nebus pakankamas ugniasienei prižiūrėti, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė priešingas aplinkybes.

3. Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. lapkričio 21 – 22 d. posėdyje pateiktos Miesto plėtros departamento statybų leidimų skyriaus viršininko pastabos 2008 m. sausio 2 – 3 d. vykusiame komisijos posėdyje įvertintos kaip reikalavimai, kurie neįrašyti į teritorijų planavimo sąlygas ar statinio projektavimo sąlygų sąvadą, todėl į tokias pastabas nebuvo atsižvelgta.

4. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Giedra“ prieš kiekvieną Nuolatinės statybos komisijos posėdį rašydavo naują prašymą išduoti statybos leidimą, minėta komisija patikrina, ar projektavimo sąlygų sąvadas yra galiojantis, projektavimo sąlygų sąvadą tvirtinta Administracijos įgaliotas atstovas, kuris yra ir Nuolatinės statybos komisijos narys, daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS 2314 komisijos 2008 m. sausio 2 – 3 d. posėdžio metu buvo negaliojantis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl Administracijos 2008 m. sausio 4 d. UAB „Giedra“ išduoto statybos leidimo Nr. GN/5/07-0157. Vertinant kilusį ginčą, svarbu nustatyti, ar statybos leidimas buvo išduotas pagrįstai, kartu įvertinant, ar Nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 10 dalis nustatė, jog statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Jei per 3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo minėtas leidimas nebuvo išduotas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) projektavimo sąlygų sąvadą tvirtina iš naujo (projektavimo sąlygos paliekamos tos pačios arba pakeičiamos). Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad tais atvejais, kai per 3 metus nuo statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimo statybos leidimas nėra išduotas, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) turi priimti administracinį sprendimą dėl projektavimo sąlygų sąvadą patvirtinimo iš naujo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog projektavimo sąlygų sąvadas Nr. RPS2314 Administracijos patvirtintas 2004 m. gruodžio 20 d. (t. II, b.l. 19), todėl statybos leidimas be naujo projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo galėjo būti išduotas per 3 metus, t.y. iki 2007 m. gruodžio 20d. Skundžiamas Statybos leidimas išduotas 2008 m. sausio 4 d., praėjus daugiau kaip 3 metams nuo projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad Administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės tarnautojas iš naujo patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą ginčo objektui, nėra. Nurodytos Statybos įstatymo nuostatos projektavimo sąlygų sąvado galiojimą sieja būtent su statybos leidimo išdavimu, o ne prašymų dėl statybos leidimo išdavimo pateikimu. Todėl aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju statybos leidimo išdavimas buvo svarstomas keliuose Nuolatinės statybos komisijos posėdžiuose ir užtruko, nesudaro pagrindo netaikyti minėtų Statybos įstatymo nuostatų. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais, darytina išvada, kad skundžiamas Statybos leidimas išduotas jau nebegaliojant projektavimo sąlygų sąvadui Nr. RPS2314, kas sudaro pagrindą naikinti ginčo statybos leidimą, nes jį išduodant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad UAB „Giedra“ ne kartą pateikė prašymą išduoti statybos leidimą ginčo statinio statybai, o parengto statinio techninio projekto atitikimas išduotų projektavimo sąlygų reikalavimams buvo ne kartą svarstomas Nuolatinės statybos komisijos posėdžiuose. Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. lapkričio 21 – 22 d. posėdžio protokolas (t. I, b.l. 157) tvirtina, kad Administracijos miesto plėtros departamento Statybų leidimų skyriaus vedėjas nepritarė statybos leidimo UAB „Giedra“ išdavimui, nurodydamas, jog iš esmės nesutinka su statinio atitraukimu nuo (duomenys neskelbtini) namo ugniasienės. Šio protokolo pastabose statytojui nurodyta vykdyti minėtos institucijos atstovo pateiktas pastabas.

Nuolatinės statybos komisijos veiklą be kitų teisės aktų reglamentuoja Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniai nuostatai (patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. D1-696) ir jų pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-999 patvirtinti Nuolatinės statybos komisijos nuostatai. Pavyzdinių nuostatų 23 punktas nustatė, kad tuo atveju, jeigu komisija dėl patikrinto statinio projekto turi pastabų, jos įrašomos į protokolą ir statybos leidimas išduodamas tik pataisius projektą pagal šias pastabas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų nuostatų 17 punktas įtvirtino principą, jog tuo atveju, jeigu komisija dėl derinamo teritorijų planavimo dokumento ar tikrinamo statinio projekto turi pastabų, jos įrašomos į protokolą, o komisijos pirmininkas protokolą pasirašo pataisius teritorijų planavimo dokumentą ar statinio projektą pagal protokolo pastabas.

Įvertinus minėtų abiejų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog, Nuolatinės komisijos nariams ar nariui pateikus pastabas dėl pateikto techninio projekto atitikimo projektavimo sąlygoms, į tokias pastabas turi būti atsižvelgiama ir techninis projektas atitinkamai pataisomas. Statytojui nesutinkant su Nuolatinės statybos komisijos sprendimu neišduoti statybos leidimo ir atitinkamai nesutinkant su pateiktomis pastabomis, toks sprendimas gali būti skundžiamas teismui (byla Nr. A11–130/2005). Kaip jau nurodyta, nagrinėjamoje byloje Administracijos miesto plėtros departamento Statybų leidimų skyriaus vedėjas 2007 m. lapkričio 21 – 22 d. posėdžio metu pateikė pastabas dėl ginčo statinio techninio projekto. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog į tokias pastabas buvo atsižvelgta ir atitinkamai pakeistas parengtas techninis projektas. Todėl darytina išvada, jog Nuolatinė statybos komisija, net ir asmeniui, pateikusiam pastabas, nedalyvaujant kitame komisijos posėdyje, negalėjo priimti sprendimo išduoti statybos leidimą, jeigu į anksčiau pateiktas pastabas nebuvo atsižvelgta atitinkamai pakeičiant statinio techninį projektą. Šis statybos leidimų išdavimo procedūros pažeidimas sudaro dar vieną pagrindą naikinti ginčo statybos leidimą, nes jis buvo išduotas neteisėtai, t.y. jį išduodant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis statybinius tyrinėjimus apibrėžia kaip statinio statybos sklypo (ar, kai reikia, gretimos teritorijos), statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytų inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų bei statomų) ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžinerinius geodezinius tyrinėjimus, inžinerinius geologinius, geotechninius bei kitus tyrimus; aplinkos, kraštovaizdžio, higieninius tyrimus; kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas statinys, – taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimus, esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimus.

Specialiosios projektavimo sąlygos statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti (t. II, b.l. 37) tvirtina, kad UAB „Giedra“ nustatytas reikalavimas santykius su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis grįsti, vadovaujantis Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju numatyta statyti ypatingą statinį arti kito, .t.y. jį prišliejant, specialiąsias projektavimo sąlygas statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog statytojas, UAB „Giedra“, siekdamas statyti projektavimo sąlygų sąvade nustatytą statinį, privalėjo atlikti atitinkamus statybinius tyrinėjimus, susijusius su gretimo statinio ((duomenys neskelbtini)) būkle bei galima naujojo statinio statybos įtaka esamo statinio būklei. Byloje nepateikti įrodymai, jog tokie tyrimai buvo atlikti, todėl vertintina, kad ginčo statybos leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalies reikalavimus, dėl ko ginčo statybos leidimas naikintinas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Prašymą atlyginti išlaidas pareiškėjas grindė žyminio mokesčio sumokėjimo kvitu (t. III, b.l. 4) bei PVM sąskaita - faktūra (t. III, b.l. 5). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų pobūdį, darytina išvada, jog pareiškėjui priteistinas teismo išlaidų atlyginimas iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 ir 2 d.). ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą suinteresuotai išlaidų atlyginimu šaliai teismui pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju toks pagrindimas nebuvo pateiktas (nėra pateikta mokėjimo dokumentų), todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą pilna apimtimi, tačiau pareiškėjui iš atsakovo priteistinas jo sumokėtas 50 Lt žyminis mokestis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus bei įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia

pareiškėjo 951 – osios daugiabučio namo bendrijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 4 d. UAB „Giedra“ išduotą statybos leidimą Nr. GN/5/07-0157.

Priteisti pareiškėjui iš atsakovo 50 Lt išlaidų už bylinėjimąsi apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusArūnas Sutkevičius